Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Nuotr. iš stockcake.com Nuo 1999 metų vasario 21-oji minima kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena, kurią paskelbė Jungtinės Tautos. Biblijoje rašoma apie Babelio bokšto statybą, kai Dievui įsikišus į nedoras žmonių užmačias ir sumaišius kalbas radosi pasaulio kalbų įvairovė. Nors turime tarptautinių kalbų, kuriomis galime susikalbėti pasaulyje, bet kiekviena tauta saugo ir puoselėja gimtąją kalbą. Tik užgimęs vaikas panyra į begalinį kalbos okeaną – tampa ne tik kalbos vartotoju, bet ir kūrėju. Daug renginių, skirtų kalbai, ne tik vasario 21-ąją lauks dalyvių, bet ir visą mėnesį tarp dviejų švenčių – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. Žemaičiai gimtosios kalbos paminėjimą pradėjo prasmingu renginiu – šiemet jau dešimtą kartą buvo rašomas žemaičių kalbos diktantas. Tikram žemaičiui parašyti žemaičių kalbos diktantą – garbės reikalas. Sediškė Genoveita Gricienė žiūri į tai kaip į savo tapatybės supratimą ir teigia: „Atmėnat tūn geroma rokoutėis, šnekietė žemaitėškā – kāp basuom kuojuom vākščiuotė pu žuolė. Klausiītėis, gėrdietė, žuodi keravuotė – žmuogaus susipratėms, kas to esi. Vo jeigo to pramuoksti i skaitītė žemaitėškā, to jau ėsi palėpės unt kalnelė. Vo jeigo pamiegini ir žemaiėškā rašītė, vadėnas, lipi kalno aukštīn.“ Galime ginčytis iki nukritimo, ar žemaičių tarmė, ar kalba. Bet niekas nepaneigs fakto, kad tai gimtoji (įgimtoji?) kalba. Anot rašytojo Romualdo Granausko, tarmėje „niekas nesuka sau galvos, kad pasakys ne tą žodį <…>. Žodis pasisako pats, lyg alsuote išsialsuoja. Ten jis lengvas kaip pūkas, o bendrinėj kalboj jau iš galvos trauktas.“ Taigi tarmė – natūralus šaltinis, gaivinantis bendrinę kalbą. Žemaičių kalbos diktantas, vykęs vasario 5 dieną, turi kilnių tikslų – skatina domėtis žemaičių kalba ir ją puoselėti, siekia įtvirtinti žemaičių kalbos gramatiką praktikoje. Tarptautinę kalbos dieną bus apdovanoti konkurso nugalėtojai. Smagu, kad prie šventės rengėjos – Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos – kaip partneriai prisideda ir Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro artistai ir Remigijaus Jokubausko suburti žemaičiai dainininkai. Turime suprasti visi, kad kalbos ateitis – mūsų rankose ir vien proginių renginių neužtenka. Genovaitė VALANTIENĖ

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama