Plun­gės sim­fo­ni­nis or­kest­ras su at­li­kė­ja Jaz­zu žengs į di­džią­sias Lie­tu­vos are­nas

Mi­ni 10-ies me­tų ju­bi­lie­jų

Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sim­fo­ni­nis or­kest­ras su kū­ry­bin­gais ir ta­len­tin­gais va­do­vais prie­ša­ky­je su­si­kū­rė 2015 me­tų gruo­dį ir ne­praė­jus nė dviems mė­ne­siams jau kon­cer­ta­vo gau­siam bū­riui klau­sy­to­jų. O da­bar or­kest­ras yra vie­nas iš reikš­min­giau­sių re­gio­no me­no ko­lek­ty­vų, gar­si­nan­čių Plun­gės var­dą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je.

2017 me­tais iš­kil­min­gos Lie­tu­vos kul­tū­ros cent­rų aso­cia­ci­jos ap­do­va­no­ji­mų „Auk­si­nis fe­nik­sas“ me­tu Ie­va ir Pau­lius Lyg­nu­ga­riai bu­vo pri­pa­žin­ti ir ap­do­va­no­ti kaip ge­riau­si me­tų kul­tū­ros ir me­no kū­rė­jai.

Abu su­tuok­ti­niai – plun­giš­kiai, Ie­va bai­gė Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą, vė­liau Klai­pė­dos Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je – smui­ko spe­cia­ly­bę, o Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­te ga­vo mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos dip­lo­mą. Ku­rį lai­ką gro­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Pau­lius taip pat yra bai­gęs Plun­gės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­lą ir S. Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­ją, o Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­te stu­di­ja­vo trom­bo­no ir di­ri­ga­vi­mo spe­cia­ly­bes.

Vi­sa Lyg­nu­ga­rių šei­ma – la­bai mu­zi­ka­li. Vy­res­nė­lė 14-me­tė duk­ra Lie­pa lan­ko Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą, gro­ja su smui­ku, dai­nuo­ja, yra la­bai or­ga­ni­zuo­ta, ak­ty­viai vi­sur da­ly­vau­ja. Vi­du­ri­nė­lė 8-erių Ru­gi­lė taip pat lan­ko me­no mo­kyk­lą – gro­ja smui­ku, bet pla­nuo­ja kib­ti į vio­lon­če­lės moks­lus. Na, o ma­žiau­sias šei­mos na­rys – 8-ių mė­ne­sių Ąžuo­las, dar tik aky­lai ste­bi vi­sos šei­mos na­rių mu­zi­ka­vi­mus.

Be to, Lie­pa jau yra sim­fo­ni­nio or­kest­ro da­ly­vė, pri­si­jung­ti atei­ty ruo­šia­si ir Ru­gi­lė. Ir tai ne­ste­bi­na ži­nant, kad abu tė­vai yra vi­sa gal­va pa­si­nė­rę į or­kest­ro veik­lą ir drą­siai ga­li va­din­ti jį sa­vo kū­di­kiu.

Ka­dan­gi su­tuok­ti­nių su­bur­tas or­kest­ras prieš 10 me­tų, va­sa­rio 16 die­ną, su­ren­gė sa­vo pir­mą­jį kon­cer­tą, tad per­nai va­sa­rio 16-ąją sim­bo­liš­kai pa­mi­nė­jo ju­bi­lie­jų Prie­nuo­se, kon­cer­tuo­jant kar­tu su at­li­kė­ju Me­rū­nu Vi­tuls­kiu. Plun­giš­kiams taip pat nė­ra ko nu­si­min­ti – or­kest­ras ža­da ru­de­nį su­reng­ti gran­dio­zi­nį kon­cer­tą ir Plun­gė­je. Bet prieš tai lau­kia dar vie­nas di­de­lis įvy­kis – net trys kon­cer­tai su at­li­kė­ja Jaz­zu di­džio­sio­se Lie­tu­vos are­no­se Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je.

Neei­li­nė ga­li­my­bė

„Nie­ka­da ne­bū­tu­me nė pa­gal­vo­ję, kad sa­vo 10-ies me­tų ju­bi­lie­jų pa­mi­nė­si­me taip įspū­din­gai“, – to­kia ga­li­my­be džiau­gė­si „Labas, Plunge“ kal­bin­ti Pau­lius ir Ie­va.

Tie­sa, or­kest­ras jau se­no­kai bend­ra­dar­biau­ja su įvai­riais Lie­tu­vos mu­zi­kan­tais ir jau se­no­kai ne tik Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, bet ir sos­ti­nė­je sklan­do gra­žūs at­si­lie­pi­mai apie šį ko­lek­ty­vą. Tai ir lė­mė, kad praė­ju­sių me­tų ru­de­nį už­si­mez­gę pir­mie­ji at­li­kė­jos Jaz­zu ir sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vų kon­tak­tai iš­si­ru­tu­lio­jo į gran­dio­zi­nį pro­jek­tą.

„Ne pa­slap­tis, kad mu­zi­kos at­li­kė­jai pa­bend­rau­ja tar­pu­sa­vy­je, da­li­na­si at­si­lie­pi­mais. At­li­kė­ja Jus­tė Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu ieš­ko­jo mu­zi­kan­tų sa­vo pro­jek­tui, taip ir su­si­kir­to mū­sų ke­liai. Nes­lėp­si­me – bu­vo la­bai ma­lo­nu ir sma­gu su­lauk­ti kvie­ti­mo pri­si­jung­ti. Pir­mas skam­bu­tis bu­vo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės va­do­vams su klau­si­mu, ar pa­jėg­si­me, ka­dan­gi tai bus ne šiaip koks kon­cer­tas, o di­džio­sios Lie­tu­vos are­nos, rei­ka­lau­jan­čios re­sur­sų ir pa­si­ruo­ši­mo“, – kal­bė­jo P. Lyg­nu­ga­ris.

Or­kest­ro va­do­vas ne­slė­pė džiaugs­mo ir dė­kin­gu­mo, kad tiek Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, tiek ir Plun­gės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Ma­tu­lis šią idė­ją pa­lai­ko vi­su šim­tu pro­cen­tų.

I. Lyg­nu­ga­rie­nė pri­dū­rė, kad Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sim­fo­ni­nis or­kest­ras bus tik ma­žy­tė da­lis šia­me di­džiu­lia­me pro­jek­te, mat prie to, kad jis iš­vys­tų die­nos švie­są, dir­ba dau­gy­bė žmo­nių.

Vien ant sce­nos ža­da pa­si­ro­dy­ti 100 at­li­kė­jų. Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sim­fo­ni­nis or­kest­ras šiam įvy­kiui ruo­šia 48-is mu­zi­kos at­li­kė­jus. Šia­me ko­lek­ty­ve gro­jan­tys jau­nuo­liai, ži­no­ma, ir vy­res­ni, tu­rės neį­kai­no­ja­mą pa­tir­tį ir ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti iš vi­daus, kaip ren­gia­mi to­kio mas­to kon­cer­tai, bei pa­si­ro­dy­ti prieš tūks­tan­ti­nes mi­nias. O to­kia ga­li­my­bė, rei­kia pri­pa­žin­ti, pa­si­tai­ko ne kiek­vie­nam.

Ie­va ir Pau­lius Lyg­nu­ga­riai pri­dū­rė la­bai no­rin­tys, kad or­kest­re gro­jan­tis jau­ni­mas įver­tin­tų ir su­pras­tų, ko­kia tai neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis. „Ki­ti gal gal­vo­ja pa­vir­šu­ti­niš­kai, kad sma­gus da­ly­kas gro­ti or­kest­re ir tiek. Bet rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad į ta­ve žiū­rės ir klau­sy­sis mi­nia žmo­nių – ne tik gy­vai, bet ir per te­le­vi­zi­ją“, – at­sklei­dė or­kest­ro va­do­vai.

Plun­gė­je se­mia­si įkvė­pi­mo

Pir­ma­sis kon­cer­tas įvyks jau vasario14 die­ną Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je, ant­ra­sis – va­sa­rio 27 die­ną Klai­pė­dos „Švy­tu­rio“ are­no­je, o tre­čias – ko­vo 6 die­ną Vil­niaus „Twins­bet“ are­no­je.

Lai­ko li­ko – vi­sai ne­daug, tad pa­si­ruo­ši­mas yra pa­čia­me pi­ke, o plun­giš­kiai tu­rė­tų ne­nus­teb­ti Plun­gės gat­vė­se pa­ma­tę gar­sią­ją at­li­kė­ją Jaz­zu: pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ji čia – daž­na vieš­nia.

„Labas, Plunge“ pa­si­nau­do­jo pro­ga pa­kal­bin­ti at­li­kė­ją ir iš jos pa­čios iš­girs­ti apie su mū­siš­kiu sim­fo­ni­niu or­kest­ru už­si­mez­gu­sią drau­gys­tę.

J. Ar­laus­kai­tė pa­sa­ko­jo, kad apie Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sim­fo­ni­nį or­kest­rą kla­si­kos ir pop pa­sau­ly­je ge­ri at­si­lie­pi­mai sklin­da jau ku­ris lai­kas. Ir ji bu­vo gir­dė­ju­si, kad šis or­kest­ras yra la­bai ino­va­ty­vus, at­sa­kin­gai dir­ban­tis, la­bai pre­ci­ziš­kas ir en­tu­zias­tin­gas. O da­bar ga­lin­ti ir pa­ti pa­tvir­tin­ti, jog vi­si šie gan­dai – ne iš pirš­to lauž­ti.

„No­rė­jo­si nau­jų vė­jų, nau­jų vei­dų, švie­žio oro gū­sio, kar­tu – at­sa­kin­go po­žiū­rio į dar­bą, to­dėl esu be ga­lo lai­min­ga, kad at­ra­dau jū­sų or­kest­rą. Vi­sa Lyg­nu­ga­rių šei­ma yra be­ga­li­nio nuo­sta­bu­mo, švie­su­mo ir sie­los gy­lio žmo­nės. Pau­lius taip nuo­sta­biai dir­ba su or­kest­ru... Ne tai kad jį val­do, bet žai­džia, drau­giš­kai flir­tuo­ja, juo­kau­ja, pa­trau­kia per dan­tį, bet kar­tu rei­ka­lau­ja mak­si­ma­laus re­zul­ta­to. Vie­nas ma­lo­nu­mas kar­tu dirb­ti. At­ro­do, kad šim­tą me­tų pa­žįs­ta­mi esa­me. Gal dėl to, kad mus sie­ja mei­lė mu­zi­kai, mu­zi­ki­nė lais­vė ir ge­ras hu­mo­ro jaus­mas. O kai su­tam­pa po­žiū­ris, dirb­ti leng­va“, – kal­bė­jo Jaz­zu.

Vie­na ryš­kiau­sių mu­zi­kos at­li­kė­jų sa­kė Plun­gė­je da­bar pra­lei­džian­ti be­ne pu­sė sa­vo lai­ko ir jai čia la­bai pa­tin­ka. Nau­ja ap­lin­ka įkvė­pė dar la­biau stieb­tis, steng­tis. Re­pe­ti­ci­jos vyks­ta pa­pras­tai: vi­si su­si­ren­ka ir mu­zi­kuo­ja. Dis­ku­tuo­ja, ra­šo, glu­di­na kiek­vie­ną me­lo­di­ją. Pa­sak J. Ar­laus­kai­tės, dirb­ti leng­va, kai su­tam­pa po­žiū­ris: vi­si kruopš­tūs ir mu­zi­ka­lūs.

„Pa­ti esu bai­gu­si kla­si­ki­nio for­te­pi­jo­no stu­di­jas, ži­nau vi­sus ter­mi­nus, to­dėl leng­va su­si­kal­bė­ti. Ir ana­lo­giš­kai or­kest­ras la­bai im­lus, pla­taus mas­ty­mo ir gir­dė­ji­mo, jų ne­gąs­di­na nei tech­no mu­zi­ka, nei soul'as“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

At­li­kė­ja pa­sa­ko­jo, kad jos ko­ne pu­sė gi­mi­nės yra že­mai­čiai, o ji pa­ti di­de­lę da­lį sa­vo vai­kys­tės pra­lei­do Klai­pė­do­je ir šiam kraš­tui tu­rin­ti ypa­tin­gai daug sen­ti­men­tų.

„Su Plun­gės kri­zių cent­ru ir nak­vy­nės na­mais tu­riu ypa­tin­gą ry­šį ir san­ty­kį, dar iki Ma­jaus gi­mi­mo ap­lan­ky­da­vau su kon­cer­tais. Gin­ta­ras Ar­ma­lis yra die­vo ne­štas žmo­gus. Gi­mus Ma­jui, re­tai kaž­kur išei­nu, bet da­bar va pui­ki pro­ga vėl pa­si­ma­ty­ti. Ei­nu ra­šy­ti laiš­ką Gin­ta­rui“, – at­vi­ra­vo mu­zi­kos at­li­kė­ja.

O vi­siems plun­giš­kiams pa­lin­kė­jo vie­ny­bės au­gi­nant ta­len­tus: „Jų tu­ri­te tik­rai la­bai daug. Tu­ri­te kuo di­džiuo­tis. Ge­ra bent trum­pam tap­ti to da­li­mi.“

Autorius: Lina Ruibienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama