Iš Dariaus kaimo kyla šviesa ir lėktuvai
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Įvairiai saugomas iškilaus kraštiečio Stepono Dariaus atminimas Judrėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Sausio pradžioje čia buvo surengtas legendinio lakūno 130-ųjų gimimo metinių minėjimas. „S. Dariaus tėviškė ir jo asmenybė daro didžiulę įtaką šiam kraštui ir regionui“, – kalbėjo muziejininkas Mėčislovas Raštikis.
Pagarba tautos didvyriams
Vieno žymiausio Lietuvos lakūno Stepono Dariaus, sporto ir visuomenės veikėjo, kartu su Stasiu Girėnu 1933 m. „Lituanica“ įveikusio Atlantą ir žuvusio netoli Tėvynės, gimtinė – Rubiškės, dabar Dariaus kaimas. Čia jis gimė ir augo iki 10 metų. 1907 m. su mama, patėviu, broliais ir seserimis išvyko į Ameriką.
Judrėniškiai didžiuojasi savo kraštiečiu, išgarsinusiu jauną Lietuvos valstybę, ir saugo jo atminimą. Pokariu S. Dariaus tėvų troba buvo sudeginta. Ilgainiui sunyko ir kiti pastatai. Gūdžiu sovietmečiu buvo užsimota numelioruoti tą žemės sklypą, kur vaikystėje bėgiojo mažasis Steponas – nepalikti legendinio lakūno gimtinės žymės. Tačiau ji buvo brangi ne tik vietos žmonėms. 1969 m. čia atvykę patriotiški žygeiviai – kauniečiai, vilniečiai Dariaus tėviškėje sukasė milžinkapį, pastatė lauko akmenį su įrašu „S. Dariui ir S. Girėnui“, pasodino ąžuoliuką. Ir niekas nebeišdrįso arti žemės šioje sodybvietėje – atsispirta istorijai reikšmingos vietos sunaikinimui.
Atmintis neblėsta
Drąsi ir avantiūriška dviejų lakūnų transatlantinė kelionė baigėsi tragiškai, bet jie tapo legendomis. Šis skrydis „Lituanica“ laikomas vienu iš svarbiausių įvykių ne tik Lietuvos aviacijoje, bet ir valstybės istorijoje.
1983 m. Dariaus kaime Judrėnų seniūnijoje pirmą kartą surengtas „Lituanicos“ skrydžio minėjimas – prisimintos 50-osios metinės. Tradicija užsimezgė ir nebenutrūko. 1991 m. S. Dariaus tėviškėje atstatytas namas ir klėtis, įkurtas memorialinis muziejus. Dabar S. Dariaus gimtinė-memorialinis muziejus yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys. Čia veikia ekspozicija apie „Lituanicos“ skrydį, S. Dariaus asmenybę, sportinę ir visuomeninę veiklą. Eksponuojami paveikslai, fotografijos, plakatai, lakūno ir jo šeimos asmeniniai daiktai. Muziejuje priimami lankytojai, vyksta edukacijos. Šiemet minint S. Dariaus 130-ąsias gimimo metines čia vyko konferencija, kurioje akcentuota šios įvairialypės asmenybės nuopelnai Lietuvos istorijai.
S. Dariaus gimtinėje įkurtas memorialinis parkas, vaikų žaidimų aikštelės, pastatytos pavėsinės, Čia veikia lėktuvų skrydžių lauko aikštelė, įkurta S. Dariaus vaikų sklandymo mokykla.
Išskirtinis nuo mažens
<tks>Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – vienintelis išlikęs pastatas, liudijantis S. Dariaus buvimą čia, jo prisilietimą. Šioje medinės architektūros bažnyčioje, pastatytoje prieš 245 metus, ir išsaugojusioje savo unikalumą, buvo pakrikštytas naujagimis Steponas. „Anuomet visi skubėjo krikštyti gimusius kūdikius“, – atskleidė šios parapijos klebonas Robertas Romanovskis. Jis parodė bažnyčioje išlikusią krikštyklą, kur būsimam didvyriui suteiktas Krikšto sakramentas.
Kunigas Robertas kalbėjo, kad išliko prisiminimų, rašytinių šaltinių, jog S. Darius nuo mažens buvęs išskirtinis vaikas. Pasakojama, kad šis bandė užlipti ant altoriaus, bažnyčios prieangyje į šventintą vandenį įpylęs rašalo.
„S. Darius daug pasiekė, bet negalvojo, kad ir dabar mes jį prisiminsime. Tai vietinių žmonių pasididžiavimas, įkvėpimas naujiems darbams“, – sakė kunigas.
„S. Dariaus tėviškė ir jo asmenybė daro didžiulę įtaką šiam kraštui ir regionui. Nuo 20 amžiaus antros pusės ir šiame amžiuje tai pagrindinė ašis, apie kurią sukasi daugybė dalykų. S. Dariaus vardu pavadinta Judrėnų mokykla, aktyviai veikia Judrėnų S. Dariaus bendruomenė. Jo garbei skiriami renginiai. Čia vykstančios Aviacijos šventės kasmet sutraukia tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos, – dėstė muziejininkas M. Raštikis. – Visada norėjome, kad šis kraštas, kur gimė ir augo S. Darius, būtų skraidančių žmonių kraštas.“
Ir kas gali paneigti, kad Judrėnų seniūnija labiausiai Lietuvoje brangina legendinio lakūno atminimą ir garsina jo vardą.
Virginija LAPIENĖ
Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.
Autorius: Daiva Kazragienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
