Kunigo Stanislovo Bartkaus atminimui – projektas Upynoje ir svečiai iš Italijos

Kunigas Stanislovas Bartkus tapo paprastu, bet garbingu kunigu, kuris savo kankinio mirtimi išgelbėjo dešimtis našlaičių nuo pražūties.

Lapkričio 22 d. Upynos miestelyje, asociacijos „Upynos miestelio bendruomenė” pristatytas pagal Lietuvos kultūros tarybos TKR Tauragės apskrities prioritetą: „Kultūrinis tapatumas“ projektas „Kunigas Stanislovas Bartkus - Italijos didvyris gimęs Šilalės r." Į knygos pristatymą atvyko Montalto Ligrue Imperijos meras Mariano Bianchi, vicemerė Antonella Bignone, knygos autorius Giovanni Perotto, bei juos lydėjo lietuvis Lukas Baltrūnas. Delegaciją priėmė Šilalės rajono savivaldybė, susitikime dalyvavo meras Tadas Bartkus, pažintinėje ekskursijoje po Šilalės r. lydėjo vicemerė Jolanta Skrodenienė. Šv. Mišiose ir renginyje, dalyvavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Kunigas Stanislovas Bartkus gimė 1907 m. sausio 11 d. Kliukų kaime, Upynos seniūnijoje, Šilalės rajone. Kilęs iš aštuonių vaikų šeimos, vienintelis pasirinko kunigystės kelią. Mokėsi Vytogalos pradinėje mokykloje, vėliau mokslus tęsė Kražių gimnazijoje. Ten jį pastebėjo Kristaus karaliaus ordino misionieriai. Kartu su kitais trimis jaunuoliais S. Bartkus išvyko mokytis į užsienį. Tik 2024 metų vasarą buvo atkurti ryšiai tragiškai žuvusio kunigo Stanislovo Bartkaus ir Lietuvoje gyvenančių giminaičių. Iki šiol kunigo Stanislovo gyvenimas buvo žinomas tik nuo jo atvykimo į Imperiją ir įstojimo į Kristaus Karaliaus kongregaciją iki pat tragiškos mirties. Tačiau po giminaičių vizito Montalte 2024 m. rugpjūčio 17 d. ir knygos vertimo pagaliau galima atkurti visą jo gyvenimo pasakojimą. Tai kunigas, kuris paaukojo savo gyvybę užsienio šalyje, kad apsaugotų jam patikėtus vaikus. Dėl to Italijos Bažnyčia, ypač Ventimiljos–San Remo vyskupija, pradeda jo beatifikacijos procesą, siekdama oficialiai pripažinti jį kankiniu.

 Giovanni Perotto knyga „Ne! Nelieskite vaikų!” išvertsa iš italų kalbos ir išleista lietuvių kalba. Knyga pasakoja apie vieną iš daugelio įvykių, vykusių Vakarų Ligūrijoje (Ligūrija, Imperijos provincija). Tik italų dvasininko Mario Bellino ir lietuvių kunigo Stanislavo Barkaus įsikišimas apsaugojo vaikus nuo nelaimės. Liudininkų teigimu, Stanislovas stojo prieš vokiečių karius šaukdamas: „Nelieskite vaikų! Ne, palikite juos ramybėje!“. Kariai uždarė vaikus bažnyčioje, o abu dvasininkus žiauriai sumušė ir nužudė kulkosvaidžio serija.

Dvasininkai buvo palaidoti kaimo kapinėse. Po Šiaurės Italijos išlaisvinimo 1945 m. balandžio 25 d., kunigo Mario Bellino palaikai buvo perkelti į jo gimtąjį miestelį, o kunigo Stanislovo Barkaus – palaidoti Sanremo kapinėse, kur ilsisi iki šiol.

Knygos autorius Giovanni Perotto teigia, kad istorijos rekonstrukcija tapo būtina, nes internete plačiai pasklido klaidinga informacija, kad žudynes esą įvykdė partizanai. Knygos pasakojimas pagrįstas autoriaus surinkta medžiaga, liudijimais ir Veronos karo tribunolo, tiriančio karo nusikaltimus Italijoje, pavedimu atliktu karabinierių tyrimu. Pirmasis reikšmingas įrodymas buvo kunigo Stanislovo asmens tapatybės kortelė – Italijos Karalystės dokumentas, išimtas iš kunigo drabužių prieš laidotuves. Ji, dar kruvina, iki šiol saugoma kaip tikra relikvija.

Renginyje svečiams iš Italijos, pristatytos Lietuvos etnokultūros tradicijos, jas pristatė vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Gers smuoks”, vadovė Ilona Raudonienė ir kapela „Karšuva”, vadovas Vaclovas Rudys.

Informaciją parengė asociacijos „Upynos miestelio bendruomenė” pirmininkė Lina Bajorinienė.

Autorius: Lina Bajorinienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama