Laisvės premijos laureatas – kunigas J. Sasnauskas
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Sausio 13-ąją Seime minint Laisvės gynėjų dieną buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 m. Laisvės premija.
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė akcentavo, kad premijos laureatas J. Sasnauskas buvo vienas aktyviausių 1978 m. įkurtos Lietuvos laisvės lygos narių, veikdamas kartu su kitais disidentais leidęs pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.
Jis taip pat prisidėjo prie 1979-aisiais paskelbto 45 pabaltijiečių memorandumo – viešo kreipimosi, raginančio pasmerkti Ribentropo ir Molotovo paktą bei jo slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. J. Sasnauskas yra vienas iš šio memorandumo signatarų.
Dėl antisovietinio pasipriešinimo veiklos J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo, penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje, Rusijoje. Grįžęs jis tęsė antisovietinę veiklą, 1987 m. Vilniuje organizavo mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo, pats ten dalyvavo.
Vėliau mokėsi kunigų seminarijoje, o 1996-aisiais davė vienuolio įžadus.
Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir premija (šiuo metu – 14 tūkst. eurų).
Atsiimdamas apdovanojimą kun. J. Sasnauskas Seime kalbėjo: „Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija mums visiems, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius.“
Laisvės premijos laureatu tapęs kunigas J. Sasnauskas gerai žinomas mūsų krašte – jau keleri metai kas vasarą jis atvyksta į Alksnėnų parapijoje švenčiamus Žolinės atlaidus. Pranciškonas J. Sasnauskas pripažino pamilęs šį ramų Suvalkijos kraštą.
„Atlaidas – sakoma apie Alksnėnus. Gal ir kitur. Gražu. Nenusibosta ir neprailgsta. Procesijas dėčiau į raudonąją knygą. Gėlių ir žalių šakelių girliandos, nutįsusios nuo bažnyčios palubės, lyg kokie takeliai į aukštybes. Ar priešingai – iš ten link mūsų nutiesti dieviški kanalai. Kermošius prie šventoriaus vartų, sakramentiniai atlaidų saldainiai, – „Šiaurės Atėnuose“ rašė kun. J. Sasnauskas 2018-ųjų rugpjūčiui einant į pabaigą. – Iš Žolinės atlaidų parsibeldžiu apsikabinęs šakotį. Dar dubenėliai su kepta vištiena, mėsos vyniotiniais ir farširuotu karpiu. Trilitrinis stiklainis raugintų agurkų. O ką jau kalbėti apie šventinių pietų stalą, suraitytą surangytą tarsi vestuvių pokyliui. Ir ne klebonijoje, paprastų parapijiečių namuose. Suvalkiečiai dosnūs, moka parodyti savo jausmus.“
Kunigo bendražygiai savo ruožtu liudija, jog visiems, pažįstantiems J. Sasnauską, tampa akivaizdu, kad neatskiriama laisvės sąlyga yra meilė žmogui, kiekvienam, ypač tam, kuris yra nematomas.
„Santakos“ inf.
Autorius: Renata Vitkauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
