Iš Laukminiškių į platųjį pasaulį – etiudai apie Babickų giminę (I)

Besniegę, niūrią gruodžio dieną teko stabtelėti Laukminiškiuose prie šio kaimo muziejaus, kuris įkurtas aktorės, režisierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės, rašytojo, fotomenininko, žurnalisto Petro Babicko, kariškio Kazimiero Babicko ir kariškio bei mokytojo Vytauto Babicko tėvų sodyboje. Ten garsioms Babickų atžaloms skirta nedidelė ekspozicija. Į vidų nepatekau, nes muziejus dirba tik šiltuoju metų laiku. Anksčiau yra buvę diskusijų, ar verta šį muziejų čia išlaikyti, nes eksponatams nelabai saugu ir trobesiui reikia remonto. Nežinia, kas bus nuspręsta, bet gal nereikėtų naikinti. Juk nedaug turime rajone vietų, susijusių su platesniu kultūros kontekstu. Gal stinga tik idėjų, kad ši vieta būtų deramai įprasminta.

Prislėgtą nuotaiką sklaidė tik baltuojančios šio muziejaus langinės ir ornamentuoti viršlangiai. Braidžiojant po sudžiūvusių lapų jūrą buvo sunku įsivaizduoti, kaip šiame užkampyje gimęs ir augęs žmogus galėjo pasiekti Holivudą, tapti Kauno radiofono balsu, savo menine fotografija stebinti visą pasaulį, baigti aukštuosius mokslus.

Gal kaltos tos baltos langinės…

Motinos galia

Su Laukminiškiais šią giminę dabar sieja tik senoji troba ir šio kaimo kapinės, kuriose 1909 metais palaidotas tėvas, senelis ir prosenelis Jurgis Babickas. Tą dieną pastovėjau ir prie šio kuklaus kapo ūžaujant vėjui.

Po J. Babicko mirties našle likusi jo žmona Agota Graičiūnaitė-Babickienė, kilusi iš Pajuodupės kaimo, pasiaukojo vaikams, sugebėjo juos išauklėti gerais žmonėmis ir visus keturis išleisti į mokslus.

Rašytoja Aldona Ruseckaitė straipsnyje „Garsioji Babickų šeima“, rašytame leidiniui „Lietuvos valsčiai. Kupiškis“ cituoja U. Babickaitę, kuri savo autobiografijoje rašė, kad jos mama buvo labai šviesi asmenybė, gera, gailestinga. Mokėjo skaityti ir rašyti, eiliavo, mokėjo kalbėti rusiškai ir lenkiškai.
Vaizdžiai tariant, motina visoms keturioms savo atžaloms buvo tarsi tas skaidrus langas į platųjį pasaulį, skatino vaikus siekti žinių, tobulėti, įveikti visas negandas, likimo smūgius ir kabintis į gyvenimą.

Unė BABICKAITĖ-GRAIČIŪNIENĖ

Aktorė, režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė gimė 1897 metų balandžio 19 dieną Laukminiškių kaime. Mokėsi Kupiškyje, Panevėžyje. 1915–1918 metais Petrapilyje sėmėsi dainavimo ir vaidybos žinių. Visą mokslo laiką vaidino įvairiuose spektakliuose. 1919 metais su pirmąja Lietuvos misija išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir vaidino įvairiose lietuvių kolonijose. Čia susipažino ir bendravo su žymiais lietuvių inteligentais.

Jai 1923 metais siūlyta vaidinti filmuose ir teatre. 1933 metais vaidino Paryžiaus ir Londono scenose. 1936 metais kartu su vyru Vytautu Andriumi Graičiūnu grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1938–1939 metais – Šaulių sąjungos teatro vadovė. Pokario metais kartu su vyru ištremti į Sibirą, kur vyras lageryje mirė. Unė grįžo į Kauną ir čia gyveno iki mirties. Mirė 1961 metų rugpjūčio 1 dieną, palaidota šalia mamos Palėvenės kapinėse.
Kupiškyje šiai talentingai aktorei atminti dešimt metų rengiamas Unės Babickaitės Lietuvos profesionalių teatrų festivalis.

Vytautas BABICKAS

Kariškis, mokytojas Vytautas Babickas gimė 1899 metų liepos 7/19 dieną Laukminiškiuose. Mirė 1963 metais Kėdainiuose.

Mokėsi Virbališkių pradinėje, 1909–1913 metais Kupiškio dviklasėje mokykloje, nuo 1913 metų Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1915 metų birželį kartu su seminarija evakuotas į Mstislavlį, Mogiliovo guberniją. Seminariją baigė 1918 metų vasarį, dirbo mokesčių inspekcijoje. Buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją. 1919 metais buvo pėstininkų ir artilerijos vadų kursuose. Iki 1920 metų dalyvavo kovose su Denikino kariuomene, vėliau su Machno sukilėliais, buvo sužeistas.

Pasiprašęs 1920 metais į Lietuvą, išsiųstas į Maskvą, lankė aukštuosius karinės maskuotės kursus. 1921 metais demobilizuotas.

1922 metų sausio pabaigoje grįžo į Lietuvą. Tų pačių metų kovo mėnesį mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę eiliniu kareiviu ir paskirtas į Panevėžio karo komendantūrą. Išlaikęs egzaminus Karo mokykloje, 1923 metais gavo grandinio, vėliau ir leitenanto laipsnį. Tarnavo 4 pėstininkų pulke. 1924 metų gegužę paleistas iš kariuomenės jam pačiam prašant.

1924–1926 metais dirbo Rėklių (Piniavos valsčius), 1926–1930 metais Palėvenės (Noriūnai) pradžios mokyklų vedėju. Paskutiniais savo gyvenimo metais pas jį gyveno motina. Seseriai ir broliams jis buvo pažadėjęs ją pasiimti iš Kupiškio ir gražiai užlaikyti. Tą pažadą ir įvykdė. Motiną rūpestingai globojo iki pat jos mirties 1928 metais.

Vytautas dalyvavo slaptoje Tautinės apsaugos „Geležinis vilkas“ veikloje. Paliko mokytojo darbą valdžiai nepripažinus jo turimo mokslo cenzo. (Nepripažino Rusijoje išduoto mokytojų seminarijos pažymėjimo, kadangi nelaikytas lietuvių kalbos egzaminas.) Iki 1931 metų gegužės buvo Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinės sporto instruktorius, iki 1932 metų vasario Lietuvos muzikos centro buhalteris Kaune. Nuo tų pačių metų gegužės priimtas į Geležinkelio policiją ir iš karto pasiųstas į Aukštesniąją policijos mokyklą. Ją baigęs 1932 metų gruodį paskirtas į pasienio policiją Utenos baro I eilės rajono viršininku. 1933 metais paskirtas Kretingos baro II eilės viršininku.

1937 metų balandį pasitraukė iš pasienio policijos ir tapo Kaziulių (Leipalingio valsčius) pradžios mokyklos vedėju. Nuo 1939 metų Nelydiškių (Šumsko valsčius) pradžios mokyklos vedėjas. Čia dirbdamas 1941 metais vedė mokytoją Kotryną Buinevičiūtę.

Vokiečių okupacijos metais gyveno ir dirbo Vilniuje. 1943 metais išvyko į Kėdainių apskrities Gegužinės kaimą, žmonos tėviškę, ir ten vertėsi žemdirbyste.
1945–1946 metais, kaip mokantis rusų kalbą, dirbo Kėdainių r. kariniame komisariate, vėliau įvairius darbus. 1951 m. lapkritį areštuotas, apkaltinus antitarybine veikla, ir nuteistas 10 metų pataisos darbų. Kalėjo Archangelsko srityje. 1954 metais grįžo į Lietuvą, gyveno Kėdainiuose su savo šeima.
Kotrynos ir Vytauto Babickų šeimoje augo šeši vaikai: Rimgaudas, Audronis, Unė, Indrė, Gintvydas ir Žygimantas.

Tris vyresniuosius vaikus globojo Unė Babickaitė. Ji neturėjo savo atžalų. Vytauto dukra Unė buvo jos krikšto dukra.

Rimgaudo dukra Raminta tapo operos soliste. Operinio dainavimo studijas pradėjusi Lietuvoje, jas baigė Vokietijoje. Dainuoja Kelno operoje, gastroliuoja įvairiose šalyse.

Unės Babickaitės-Milerienės dukra Katryna studijavo dizainą, dirba muziejuje.

Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama