Vysk. Dovydas Zigmantas Pilchovskis – šviesusis Alvito krašto sūnus I dalis

Šiemet Bažnyčioje švenčiame Jubiliejinius metus. Tai ypatingi sudvasinto humanizmo, nesavanaudiško žmogiškumo metai. Kaltininkams atleidžiame patirtus įžeidimus ir nuoskaudas, kitų atsiprašome už padarytas skriaudas, dovanojame skolininkams, laisvėn paleidžiame vergus iš vergijos. Žodžiu, Bažnyčioje, valstybėje, visuomenėje, savo namuose, savo aplinkoje stengiamės parodyti gailestingumą ir atstatyti teisingumą.

Ne mažiau svarbus ir istorinės atminties, istorinio teisingumo atstatymas, kai nušluostome šimtmečių dulkes nuo nepelnytai pamirštų žmonių pėdsakų. Viena tokių asmenybių, gal kiek labiau žinoma Vilniuje ir Lenkijoje, tačiau nepelnytai pamiršta gimtajame Suvalkijos krašte, yra vyskupas, profesorius, vertėjas, rašytojas ir leidėjas kun. Dovydas Zigmantas Pilchovskis.

Pilchovskių giminė

Pilchovskių giminė buvo kilminga, išsišakojusi keliomis linijomis, gyveno Lenkijoje ir Ukrainoje, priklausė Rogalos herbui. Kai kuriuose šaltiniuose šios giminės pavardė rašoma Pilichovskiai. Gali būti, kad kitos giminės linijos vartojo pavardę su dviem -i, tačiau Dovydo Pilchovskio giminėje buvo vartojama tik šitokia pavardė – būtent su viena -i. Tokią formą teko matyti daugybėje tiek spausdintų, tiek rankraštinių dokumentų.

Kaip rašo pats D. Pilchovskis, pavardė kilusi nuo jų turėtos valdos Pilchowa. Ir taip ji visiems prigijo nuo Pilchovskio, Zakročimo kašteliono. Kai kurie Pilchovskiai dar vartodavo ir antrinę pavardę Biberstein.

Iki šiolei tyrinėtojams nieko nebuvo žinoma apie D. Pilchovskio tėvus bei artimuosius. Ir tik ne taip seniai Lietuvos ir Lenkijos archyvuose pavyko atrasti paties D. Pilchovskio trumpas pastabas apie savo giminę bei jo motinos laiškus. Tai leidžia truputį daugiau sužinoti apie vyskupo artimuosius.

Dovydo tėvas buvo Jonas Kristupas Pilchovskis (g. 1677 m. sausio 7 d.), jaunystėje tarnavęs užsienio kariuomenėje. Jis dalyvavo Jokūbo Eduardo (1688–1766), pretendavusio užimti Anglijos sostą, žygyje, vėliau tarnavo pulkininku Karūnos kariuomenėje, su kunigaikščiu Višniovieckiu pateko į rusų nelaisvę. Ten būdamas suorganizavo pabėgimą, išgelbėjo kunigaikštį ir pats išsigelbėjo. Kunigaikščio skatinamas apsigyveno Lietuvoje. Karalius Augustas II (1670–1733) jam davė valdyti Tabariškių seniūniją (maždaug ten, kur dabar yra Keturvalakių seniūnija, tęsėsi į pietus, apimdama ir dabartinį Avikilų kaimą). Jonas Kristupas pats dar įsigijo paveldimą Rutkiškių dvarą, buvo pasiuntiniu Gardino dvare. Mirė 1736 metais. Buvo vedęs vokietę liuteronę Gesleraitę, Frydricho Leopoldo Geslerio, vėlesniais laikais tapusio Prūsijos feldmaršalu, seserį.

Dovydo senelis buvo Jonas Jurgis Biberstein Pilchovskis (g. 1637 m. lapkričio 9 d.). kariškis, Švedijos karo su Prūsija metu – kapitonas. Vedęs Znosaitę, su ja turėjo du sūnus. Vyresnysis sūnus mirė ir liko tik Jonas Kristupas.

Krikštas Alvito bažnyčioje

D. Pilchovskis gimė 1735 m. gruodžio 15 d. Trakų vaivadijoje, Kauno paviete, Vilniaus vyskupijoje, Alvito parapijoje, Rutkiškių dvare. Gruodžio 20 d. jis buvo pakrikštytas Alvito bažnyčioje kunigo klebono Kazimiero Voistrato. Tai liudija Vatikano archyve esantis išrašas iš Alvito parapijos krikšto metrikų. Tačiau išrašas kelia klausimų: nėra nurodyti nei tėvų, nei krikšto tėvų, nei krikšto asistentų vardai – tik pavardės. Tai labai neįprasta ir neatitinka to meto metrikų reikalavimų. Yra tekę peržvelgti dešimtis tūkstančių įvairių krikšto įrašų – net pačių vargingiausių valstiečių, baudžiauninkų krikšto įrašuose visuomet buvo įrašomi vardai ir pavardės. Kitas painiavos šaltinis – kai kurie tyrinėtojai, ypač lenkai, D. Pilchovskio gimimo vietą nurodo Suvalkų apylinkėse arba Augustavo gubernijoje. Tai akivaizdi klaida.

Jaunystė, mokslai, kunigystė

Literatūroje yra rašoma, kad jaunystėje Dovydas mokėsi jėzuitų mokyklose. Tačiau jau nuo XVII a. vidurio visai greta Alvito egzistavo Virbalio dominikonų išlaikoma mokykla. Nors nėra tiesioginių duomenų, tačiau gal būtų galima daryti prielaidą, kad pradinius mokslus Pilchovskis baigė šioje Virbalio mokykloje.

Nepaisydamas motinos prieštaravimo, 1752 m. rugpjūčio 2 d. D. Pilchovskis įstojo į jėzuitų ordiną, Vilniuje atliko noviciatą ir studijavo filosofiją. 1757 m. rudenį Vilniuje pradėjo pedagoginę veiklą jėzuitų vadovaujamoje Kilmingųjų kolegijoje – žemiausioms klasėms dėstė gramatiką bei poetiką. 1761–1765 m. Vilniaus akademijoje (universitete) studijavo teologiją. Baigiantis tretiesiems studijų metams 1764 m. birželio 29 d. buvo įšventintas į kunigus (kai kuriuose kituose šaltiniuose kunigystės šventimų data nurodoma 1761 m. birželio 29 d., šiame straipsnyje daugiausia laikomasi lenkų istorikės E. Aleksandrovskos datavimo). 1766 m. Vilniaus akademija jam suteikė filosofijos daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnį.

Tais pačiais metais kun. D. Pilchovskis grįžo prie pedagoginio darbo Vilniaus kilmingųjų kolegijoje. Nuo 1767 m. tapo šios kolegijos studijų prefektu bei iškalbos profesoriumi, nuo sekančių metų – poetikos profesoriumi. 1769 m. davė amžinuosius įžadus. Prieš amžinuosius įžadus Kilmingųjų kolegijos bibliotekai paaukojo savo paveldėtus 28 tūkst. zlotų (kitų nuomone – 16 tūkst. zlotų).

Autorius: Jordanas KAZLAUSKAS

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama