Anykščių bažnyčia ketvirtį amžiaus – ir festivalių vieta („Aukštaitiškas formatas“ Nr. 104)
Anykštos redakcija
Turinį įkėlė
„Vargonai nuo seno pagrįstai vadinami visų instrumentų karaliumi, nes juose skamba visi Sutvėrimo garsai ir, teisingiau pasakius, geba išreikšti visą žmonių jausmų gausą, nuo džiaugsmo iki liūdesio, nuo pagyros iki skundo“, – sakė Šventasis Tėvas popiežius Benediktas XVI, 2006 metais šventindamas Regensburgo bažnyčios vargonus.
Jau ketvirtį amžiaus Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyksta vargonų festivaliai…
Pirmieji vargonai – iš Ukmergės
1934 m. gegužės mėnesį Anykščių bažnyčioje kunigo Juozapo Norvilos rūpesčiu bažnyčioje pastatyti Otto Kratokvilo pagaminti vargonai, kainavę 5000 litų (anksčiau naudoti senojoje Ukmergės bažnyčioje). Pirmąsyk jie suskambėję 1934 m. birželį per kun. Vlado Zlatkaus primicijas (grojo vargonininkas Juozas Lisauskas). Vidinėje dangčio pusėje surašytos parapijiečių, daugiausia paaukojusių vargonams, pavardės.
Dar prieš karą norėta pastatyti didesnius vargonus – rinktos aukos. Nacionalizavus pastatus, pinigai paslėpti… Jie pabiro tik statant ligoninę ant senųjų klebonijos pamatų…
1969–1995 metais Anykščių bažnyčios klebonu tarnavęs monsinjoras Albertas Talačka bažnyčioje svajojo pastatyti naujus galingus klasikinius koncertinius vargonus. Tačiau šiam jo sumanymui nebuvo lemta realizuotis.
Apie nesėkmingą sumanymą pastatyti Anykščių vargonus 2002 metais rašė ir lietuvių išeivijos JAV laikraštis „Draugas“: „Tam tikslui pradėjęs organizuoti aukų rinkimą, kreipėsi į parapijiečius, įvairias verslo bendroves, net į Lietuvių fondą Čikagoje. <…> Slinko metai, kiti, vargonų gaminimo reikalai nesiklostė taip, kaip buvo tikėtasi. Parapijiečiai pradėjo nerimauti. <…> Garbaus amžiaus sulaukęs ir sunkių ligų kamuojamas, klebonas net nesuprato, kad pasikliovė ne itin sąžiningais žmonėmis ir suaukoti pinigai pateko ne ten, kur turėjo patekti…“
Vargonai… iš Anglijos
Stanislovas Krumpliauskas, tapęs Anykščių bažnyčios klebonu po monsinjoro A. Talačkos, puikiai prisimena, kad sulaukta įvairių pasiūlymų dėl koncertinių vargonų įsigijimo.
Palankiausia pasirodė Karnaševičių – Modesto ir Kornelijaus bei jų tėvo Kazimiero idėja – atvežti iš Anglijos vargonus, didesnius ir galingesnius, nei numatyta projekte, net už mažesnę kainą. Sautamptone sumažėjus katalikų bendruomenei, bažnyčia atiteko baptistams. Karnaševičiai išmontavo ir į Anykščius atvežė vargonus dviem furgonais.
Griežykla – vargonų smegenys (joje sumontuotas registrų ir manualų valdymas) – labai daug sverianti instrumento dalis – netilpo pro bažnyčios duris, nešti laiptais buvo neįmanoma, nuspręsta kelti iš apačios į vargonų balkoną. AB „Anykščių vynas“ darbininkai rąstais tempė ją nuo bažnyčios grindų iki pat vargonų balkono.
„Nors pasitikėjau Aukščiausiuoju, tačiau žiūrėti nepajėgiau. „Dieve, laimink. Tavo garbei daroma, – palaiminau, peržegnojau ir išėjau. Darbavosi apie 10 vyrų, vieni, užlipę į balkoną, traukė, kiti stūmė. Kad vargonų pamatas būtų tvirtas, iš pradžių sutvirtintos grindys. Nuoširdžiai džiaugiausi, kad pavyko išpildyti mons. A. Talačkos viso gyvenimo svajonę: „Londono firmos Kingsgate Davidson ir CO vargonai, sumontuoti 1925 metais (permontuoti 1963 m.). Galingi ir skambūs 45 balsų, 3 manualų, 2614 vamzdžių, kurių ilgiausias 670 cm, o trumpiausias vos 2,5 cm“ grįžo garbinti Dievo į katalikišką bendruomenę – Šv. Mato bažnyčią“, – Anykščių ir Zarasų rajonų garbės pilietis, kan. Krumpliauskas, šiandien tarnaujantis Dusetose, ir šiandien mielai dalijasi prisiminimais pridurdamas, kad „vargonai – tai viena didžiausių jo kunigystės dovanų Anykščiams.“ Nauji koncertiniai vargonai – buvo vienas iš tų nuopelnų, už kuriuos Anykščių rajono taryba kunigui suteikė Anykščių rajono garbės piliečio vardą.
Dėkingumas – iki šiol
Kanauninkas S. Krumpliauskas prisimena vargonų statybą: „Albertas Petronis suprojektavo baliustradą su laiptais vienoje ir kitoje pusėje, darbą kokybiškai atliko anykštėno Virmanto Velikonio vadovaujama UAB „Laras“, statybinėmis medžiagomis vargonų statybą rėmė kitas anykštėnas verslininkas Vygantas Šližys.
Prieš pašventinimą vargonų būklę tikrino didieji Lietuvos vargonininkai: Bernardas Vasiliauskas ir prof. Leopoldas Digrys. Ištaisius rastus netikslumus, jie įvertino „instrumentą kaip vieną geriausių Lietuvoje“.
1999 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, dalyvaujant kurijos kancleriui mons. Jonui Juodeliui ir vyskupijos kunigams, pašventino vargonus. Mišių metu giedojo du Šv. Mato bažnyčios chorai (vad. Rimvydas Griauzdė), Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choras (vad. Regina Maleckaitė) ir solistas Giedrius Žalys. Vargonavo žymus vargonininkas prof. Leopoldas Digrys“.
Vargonų krikštatėviais įvardinti įmonių, prisidėjusių prie jų atsiradimo, vadovai: AB „Anykščių vynas“ (bendrovė rėmė ne tik materialiai, bet ir fizine jėga (dirbo staliai, santechnikai, meistrai) generalinis direktorius Jonas Makštelė ir įmonės komercijos direktorius Albertas Pipiras, parapijos pastoracinės tarybos narys, „Anykšta“ laikraščio žurnalistas, Anykščių rajono tarybos narys Antanas Žemaitis bei Anykščių rajono meras Saulius Nefas.
Kanauninkas Krumpliauskas keliskart mini, jog iki šiol dėkingas ir AB „Anykščių energetinė statyba“ vadovui Alvydui Bitinui, Anykščių miškų urėdijos miškų urėdui Sigitui Kinderiui, AB „Anykščių kvarcas“ direktoriui Gintautui Vladui Vertelkai, UAB „Jara“ vadovui Valentinui Puodžiukui, Panevėžio vyskupijos kurijai bei Anykščių rajono savivaldybei.
Anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko išdrožtoje iškaboje įrašyta: „Vargonai atvežti iš Didžiosios Britanijos ir sumontuoti Anykščių Šv. Mato bažnyčioje Jubiliejinių 2000-ųjų metų įamžinimui.“
„Esu dėkingas pastoracinės tarybos nariui Baliui Meldaikiui (dabar jau Amžiną Atilsį), Anykščių muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojui, ne tik vargonavusiam jaunimo mišiose, bet ir sukūrusiam muzikos kūrinius šiems vargonams“, – sako kanauninkas S. Krumpliauskas.
Senieji vargonai pastatyti prieš Švč. Mergelės Marijos altorių
„Į Anykščius buvo atvažiavusi deleguota komisija: Balstogės arkivyskupas Voicechas Ziemba, Drohičino vyskupas Antoni Pacyfik Dydycz OFM Cap iš Lenkijos, Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, kun. Vaclovas Aliulis, MIC, prel. Juozas Pečiukonis iš Marijampolės – apžiūrėti erdvinės kompozicijos dermės tarp vyskupo A. Baranausko paminklo ir Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Paskui visi, užėję į bažnyčią, stebėjosi, kad navose daug dėžių. Paaiškinau, kad išmontuoti seni vargonai, o dėžėse dar buvo naujųjų vargonų vamzdžiai ir detalės. „Tėveli, kur pastatyti mažuosius vargonus, nes tai bažnyčios turtas“, – kreipiausi į buvusį seminarijos vicerektorių, garbų dvasios Tėvą, eruditą V. Aliulį, MIC. (Vargonų meistrai siūlė statyti tarp kolonų, tačiau patarimai nelabai tiko.)
Tėvas V. Aliulis, apžiūrėjęs bažnyčios vidų, parodė vietą už sakyklos – prieš Švč. Mergelės Marijos altorių. Jo nuomonei pritarė Vyskupai“, – apie tai, kaip buvo renkama vieta seniesiems vargonams, prisimena kanauninkas S. Krumpliauskas.
Ten vargonai yra iki šiol. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – vienintelė Lietuvoje turi dvejus vargonus – mažuosius ir klasikinius koncertinius.
Sensacija: marimba
„Pastačius vargonus, atsirado proga paįvairinti sekmadienio šventimą: norėjosi kažko naujo. Tarp Votyvos ir Sumos Mišių – laisvas laikas. Meno žmonės ir tuometinė rajono mero patarėja Bronė Laukaitienė pateikdavo įdomių pasiūlymų. Į bažnyčią kviesti solistai, muzikai, ansambliai, skambėdavo sakraliniai kūriniai. Pratinau, kad Šv. Mišių dalyviai nelėktų iškart į turgų, bet dvasią dar atgaivintų muzikos akordais. Mane erzino, kai giedant giesmes („Ave, Maria“, „Panis angelicus“) atsirasdavo tokių, kurie išeidavo“, – paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį Anykščiuose prisimena kunigas S. Krumpliauskas.
„Kartą kameriniam orkestrui atsivežus instrumentą – marimbą, stumiamą ant ratukų, skubantys į turgų pagalvojo, kad vežamas karstas. Daugelis, vedini smalsumo, grįžo atgal ir klausėsi to instrumento skambesio. Stebėjausi ir juokiausi, kad sensacijos žmones pratina net prie muzikos“, – kvatojasi kan. Stanislovas.
Bendradarbiavimas su Seinais
„Supratau, kad vargonai atveria puikias galimybes ilgalaikei bendrystei, šlovinant Viešpatį, norėta žmones nustebinti naujais inovatyviais sprendimais, o kartu ir artinti prie Dievo“, – kalba Kanauninkas, žinojęs, jog nuo 1993 m. Seinų šventovėje vyksta jaunųjų vargonininkų festivaliai.
„Džiaugiausi įprasminta bendrystės sutartimi, kurią Anykščių rajono savivaldybė (meras Saulius Nefas, kultūros namų direktorė Diana Petrokaitė ir kt.) pasirašė su Seinais: kultūros ir sporto bendrystė tarp dviejų šalių (Lietuvos ir Lenkijos), dviejų miestų (Anykščių ir Seinų), kurią sujungė Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, gimęs „Anykščių miestelio dalyje, vadinamoje Jurzdiku prie bažnyčios“, o 1897–1902 m. buvęs Seinų vyskupu.
Kanauninkas S. Krumpliauskas prisimena, kad stiprinant Anykščių ir Seinų kultūrinius mainus, Anykščiuose lankėsi Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas, Seinų kultūros namų direktorius Darius Jerzis Tomczykas, parapijos klebonas prelatas kun. Kazimerz Gacki.
„Džiaugiuosi, kad 2001 metais įvykęs pirmasis Tarptautinis jaunųjų vargonininkų festivalis „Juniores Priores Organorium Sejnensis“, prasidėjęs Šv. Mišiomis Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje ir pasibaigęs vargonų koncertu bei Šv. Mišiomis Anykščių bažnyčioje, tapo tradicija“, – kalba klebonas kan. Stanislovas.
Kanauninkas pasakoja, kad į vargonų festivalius, kuriuose dalyvavo atlikėjai iš Čekijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos, kviesti ambasadoriai tų šalių, kurių studentai mokėsi Muzikos akademijose Lietuvoje ir Lenkijoje (paramą skirdavo rajono savivaldybė, nes svečius reikėjo apnakvindinti, pamaitinti, skirti reprezentacinę dovanėlę).
Iki 2008 m. festivalį globojo LR Žemės ūkio ministrė, signatarė Kazimira Danutė Prunskienė.
Kanauninkas S. Krumpliauskas prisimena, jog festivaliai sulaukdavo daug svečių: lankėsi Japonijos ambasadorius Tojoši Matsujama su žmona (ji vargonais pagrojo savo tautos kūrinį, domėjosi senais liturginiais rūbais), Anykščiuose lankėsi Lenkijos respublikos ambasadoriai Lietuvoje Janusz Skolimovski, Jerzi Bahr, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Jurijus Ochkasovas, Ukrainos ambasados sekretoriai Olena Masneva, Olegas Dolgichas; Robertas Rokickis – Lenkijos ambasados sekretorius, Krokuvos muzikos akademijos muzikologė Vanda Falk, Lenkijos vargonų virtuozas muzikos menų profesorius Julian Gembalski, Krokuvos muzikos akademijos profesorius vargonininkas Jozef Serafin, Seinų tarybos pirmininkas Andzej Mocarski, vadovai profesoriai Romanas Šliaužys, Bernhardas Haasas ir daug daug kitų.
Nustebimas
„2008 m. į Tarptautinį Gailestingumo kongresą vykau su kun. Petru Kražausku, kun. Gintaru Petroniu. Pernakvoti sustojome Čenstakave, Jono Pauliaus II piligrimų namuose. Eidami iš bažnyčios po Šv. Mišių, kurias aukojome prie stebuklingo paveikslo, išgirdome vargonų grojimą. Kilo noras pažiūrėti, kas taip gražiai vargonuoja. Tarptautiniame vargonininkų festivalyje Anykščiuose dalyvavo Lenkijos muzikos Akademijų studentai. Nustebau išvydęs matytą veidą – grojo pažįstamas studentas Jan Mrožek, Čenstakavo šventovės vargonininko pagalbininkas,“ – kaip menas suartina žmones, pasakoja kanauninkas S. Krumpliauskas.
Apdovanojimas už bendrystę
Lenkų muzikologė Vanda Falk 2003 m. rašė, kad lenkų ir lietuvių vargonų dialogas turtina ne tik dviejų miestų, bet ir dviejų valstybių kultūrą, sukviesdamas atlikėjus iš kitų šalių.
2009 m. Anykščių bažnyčios šimtmečiui paminėti devintą kartą buvo surengtas vargonų muzikos festivalis.
Po Šv. Mišių pranešimą apie Anykščių bažnyčios vargonus skaitė vargonininkas Rimvydas Griauzdė (1967–2022). Pagrindinis festivalio organizatorius buvo Varšuvos F. Šopeno muzikos universiteto ir Krokuvos muzikos akademijos profesorius vargonininkas Jozef Serafin, o renginį globojo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Kartu su jaunaisiais vargonininkais koncertinėje programoje pasirodė žymūs muzikantai Petras Vyšniauskas, Gintarė Skėrytė, Tomas Ladiga bei Gediminas Kviklys.
Šiame renginyje Lenkijos Respublikos ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski Anykščių dekanui Stanislovui Krumpliauskui įteikė Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro specialų ženklą „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
„Festivaliai vykdavo kasmet Anykščių savivaldybės ir rėmėjų dėka. Iki šiol prisimenu ir dėkoju anykštėnams Onai ir Juozui Jukniams, už festivalio dalyvių apgyvendinimą viešbučio „Puntukas“, poilsio namų „Šilelis“, „Keturių kalnų" komplekso vadovybei, už paramą maisto produktais – ūkininkams.
Nors rūpesčių festivalius suruošti buvo daug ir įvairių, tačiau nuoširdumas ir bendrystė viską atpirkdavo. Džiaugiuosi, kad mano pradėti darbai tęsiami iki šiol. Istorija – tai toks dalykas, kurio nei ištrinsi, nei paneigsi“, – sako kanauninkas S. Krumpliauskas ir priduria, kad vargonų muzika visada suteikia sielos ramybę.
Šiemet – XXV tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis
Šiemet vasarą Anykščių bažnyčioje vykęs vargonų festivalis buvo ypatingas, nes minėjo daug jubiliejų ir sukakčių: 25-ąjį vargonų festivalį, didžiausių Lietuvoje angliškų vargonų 100-metį ir M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų.
Nors, pasak dabartinio Anykščių Šv. Mato bažnyčios vargonų festivalio organizatoriaus Stanislovo Aglinsko, skaičių akcentuoti jis nemėgsta, visada stengiasi orientuotis į solinę vargonų muziką.
XXV festivalyje vargonavo Tomas Bakučionis, Rimvydas Mitkus, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas).
„Vargonai – nuostabus instrumentas, žavintis beribėmis galimybėmis, atveriantis begalę muzikos spalvų“, – dėsto organizatorius ir pažymi, kad jis esantis pianistas, tačiau paprašytas dabartinio Anykščių dekano, bažnyčios klebono kanauninko Petro Baniulio, ryžosi tęsti jau tradicija tapusį festivalį. Nors festivalio pavadinimas ir formatas truputį keitėsi, tačiau vargonų muzikos gerbėjus jau ketvirtį amžiaus kiekvieną vasarą džiugina puikiausi koncertai.
„Kadangi bažnyčioje yra dveji vargonai, šiųmetinėje festivalio programoje buvo vargonų duetai. Tiesa, idėją teko riboti, nes Kultūros taryba finansavimo šiam projektui neskyrė – festivalis buvo mažesnis nei planuota“, – dėsto S. Aglinskas.
Jis džiaugiasi, kad festivalį remia Anykščių rajono savivaldybė. Yra ir pavienių smulkių rėmėjų, tačiau šių lėšų tikrai nepakaktų.
Vargonų festivaliai Anykščių bažnyčioje nemokami. Klausytojų bažnyčioje susirenka nemažai – nemažai yra nuolatinių gerbėjų. Aišku, ne tiek, kiek būdavo naudojant šviesos efektus – į bažnyčią vos tilpdavo žmonės.
Kiekvienas festivalis pažeria naujų veidų ir vardų. Jau nebe pirmi metai vasarą organizuojama tarptautinė jaunųjų vargonininkų stovykla, į kurią susirenka jaunimas iš Latvijos, Ukrainos, Lietuvos.
Įdomu, kad šiemet iš visų dalyvių buvo tik 3 mergaitės. Jaunųjų vargonininkų pasirodymas vyko Debeikių Šv. Jono Krikštytojo ir Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiose. S. Aglinskas pažymi, jog LMTA prof. Virginija Survilaitė – pagrindinė kuratorė ir globėja – visada džiaugiasi, kad jaunimas čia turi puikią galimybę pagroti ne tik išskirtiniais – angliškais romantinio stiliaus vargonais, – bet ir vieninteliais tokiais Lietuvoje.
Vargonų angelas sargas
Ar žinote, kas labiausiai džiugina festivalio organizatorių? Ogi tai, kad bažnyčia turi savo angelą sargą. S. Aglinskas taip vadina Justiną Šapolą, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios vargonininką, nuoširdų žmogų ir puikų vargonų „gydytoją“, prieš kiekvieną festivalį labai atsakingai derinantį vargonus. Visą savaitę jis, negailėdamas jėgų ir laiko, sąžiningai triūsia užmiršdamas net poilsio valandas. Ne juokas, kai suderinti reikia 2600 vamzdžių vamzdelių. „Vienintelis pasauly instrumentas, kuris niekada nedera“, – pakartoja S. Aglinskas dažnai sakomus Justino žodžius.
„Mūsų festivalio žinomumas kasmet didėja. Jau dabar galėčiau užpildyti būsimą tvarkaraštį – skambina, rašo vargonininkai iš JAV, Austrijos, Italijos, Lietuvos, norėsiantys dalyvauti kitų metų festivalyje“, – džiaugiasi festivalio organizatorius, nebijantis kviestis ir jaunųjų atlikėjų, kurie kokybiškai atliekamais kūriniais užburia anykštėnus ir miesto svečius.
„Jau Amžinybėn išėjęs Lietuvos vargonininkas, pianistas, pedagogas Leopoldas Digrys yra sakęs, kad „Anykščių vargonai turi kelis balsus, kurių nerasi jokioj kitoj bažnyčioj“, – prisimena S. Aglinskas.
XXXXX
„Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!“ Ps 68,4
Graikų filosofas Platonas teigia, jog muzika – valstybės pamatas; jai sumenkus, žlugtų ir teisė. Senovės graikai, tikėję, jog muzika lavina geriausias širdies savybes, didina dorumo pajautimą ir proto miklumą, jai skyrė didelę reikšmę…
Projektą „Mes – aukštaičiai“ 9000 Eur iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Giedrė MIČIŪNIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
