„Rail Baltica“ projekte įpusėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino NATO stiprinti rytinio flango gynybą, greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš rytų į vakarus. Karybos ir saugumo ekspertai ramina, kad Suvalkų koridoriaus teritorija visiškai saugi, tačiau stengiamasi plėsti ir stiprinti susisiekimą su Vakarais. Įgyvendinami projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kurie svarbūs geopolitiniam saugumui, NATO plėtrai.
Didžiausia projekto „Rail Baltica“ pažanga Lietuvoje pasiekta atkarpoje nuo Kauno link Latvijos sienos – statybos išplėstos iki 114 km ruožo tarp Kauno ir Panevėžio, o Jonavos rajone jau klojami pirmieji europiniai bėgiai. Ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas (Jiesia) šiuo metu vykdomi europinės vėžės projektavimo darbai, taip pat išperkama žemė. Darbų vykdymas finansuojamas iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžetų. Geležinkelio tiesimas besąlygiškai liečia Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes.
Ar pateisins viltis daug diskusijų kėlę projektuotojų sprendimai dėl regiono teritorijoje tiesiamo europinės vėžės geležinkelio, kokie šiuo metu vyksta darbai įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą klausėme Susisiekimo ministerijos atstovų.
Marijampolės savivaldybėje visuomenės poreikiams – apie 528 ha žemės
Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas Lietuvoje reikšmingai pažengė į priekį – statybos darbai išplėsti iki 114 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Strategiškai svarbiame ruože nuo sienos su Lenkija iki Jiesios (Kauno) teritorijų planavimas jau baigtas – šiuo metu vykdomi europinės vėžės projektavimo darbai, taip pat išperkama žemė.
„Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas jau įpusėjo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) parengė 1630 iš 1638 planuojamų aktų Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o gyventojai jau pasirašė 937 iš jų. Šiuo metu visuomenės poreikiams paimti ir Lietuvos Respublikos vardu įregistruoti 124 privatūs sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 57 ha“, – pasakojo viceministras.
Bendrai Marijampolės savivaldybės teritorijoje planuojama paimti 744 privačius, 99 valstybės ir du savivaldybės sklypus (ar jų dalis) bei 204 valstybinės žemės plotus, kuriuose žemės sklypai nėra suformuoti. Iš viso visuomenės poreikiams reikės apie 528 ha žemės. Marijampolės savivaldybėje numatytuose paimti sklypuose yra 68 statiniai, iš jų septyni – gyvenamieji namai. Visi sklypuose esantys statiniai, įskaitant gatves ir kelius, taip pat turės būti paimti visuomenės poreikiams.
Kalvarijos savivaldybėje paimama 750 sklypų
Kalvarijos savivaldybės teritorijoje numatyta paimti 750 sklypų, iš kurių 671 yra privačios ir 79 valstybės nuosavybės sklypai ar jų dalys bei 147 valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai nėra suformuoti. Iš viso visuomenės poreikiams čia reikės apie 384 ha žemės. Numatoma paimti 61 statinį, iš kurių vienuolika – gyvenamieji namai.
Kazlų Rūdos savivaldybėje planuojama griauti devynis namus
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje taip pat planuojama paimti 346 privačius, 52 valstybės ir penkis savivaldybės žemės sklypus (ar jų dalis). Iš viso visuomenės poreikiams čia reikės apie 192 ha žemės. Šioje savivaldybėje visuomenės poreikiams numatyta paimti 40 statinių. Iš jų devyni – gyvenamieji namai.
Geležinkelio tiesimu nesidžiaugia žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose numatytas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai. Žmonės su nerimu žvelgia į ateitį. Vieni netenka sodybų, kiti praranda žemes. Gyventojai svarsto, ar teks atsisveikinti su ūkininkavimu, ar ieškoti, kur nusipirkti, ko imtis – tokie klausimai irgi neduoda ramybės žmonėms.
Įmanoma susitarti
Susisiekimo ministerijos klausėme, ar taikiai be teismų susitarta su gyventojais dėl turto paėmimo visuomenės reikmėms, ar atlikti turto vertinimai? Gal padarytos kokios nors išlygos?
– Už paimamą turtą gyventojams mokamos piniginės kompensacijos. Gyvenamasis turtas vertinamas atkuriamąja ir rinkos verte, o gyventojams mokama ta suma, kuri yra didesnė. Turto vertinimą atlieka nepriklausomi turto vertintojai. Gyventojams atsisakius pasirašyti NŽT aktus, žemės paėmimo klausimus tenka spręsti teisme. Tačiau tai sudaro vos 1 proc. visų atvejų. Mūsų ankstesnė patirtis, kuomet išpirkome žemę geležinkelio tiesimui ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos, parodė, kad įmanoma rasti gyventojus tenkinančius sprendimus. Viliamės, kad ir šiuo atveju, intensyviai bendraudami su gyventojais, rasime kiekvieną gyventojui palankų sprendimą“, – sakė viceministras.
Marijampolės apskrityje paimamo turto vertė, įvertinus bendrą identifikuotų žemės sklypų plotą, yra 6 530 221,35 euro.
Pristatant projektą buvo daug nepasitenkinimo
Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, kreipėsi net į teismą dėl to, kad Susisiekimo ministerija, o kartu ir projektuotojai, pasirinkę Marijampolės regione 6 A projekto alternatyvą, neatsižvelgė į Kazlų Rūdos savivaldos ir vietos gyventojų pastabas, kad tiesiant vėžę gyventojams būtų padaryta kuo mažiau žalos. Marijampolės savivaldybės gyventojai nepatenkinti papildomai tiesiamomis Marijampolės pietine ir Marijampolės šiaurine jungtimis, kurios turėtų sujungti senojo ir naujai planuojamo geležinkelių linijas.
Anot jų, šis sprendimas gyventojų turtui, bendrai infrastruktūrai atneš daug žalos. Kelyje Marijampolė–Kalvarija numatoma statyti viaduką, projektas apima daug sodybų, kurios bus griaunamos, suardomos melioracijos sistemos.
Susisiekimo ministerijos klausėme, ar projektas, atsižvelgiant į gyventojų pastabas, nebuvo koreguojamas, ar vis tiek numatyta tiesti Marijampolės pietinę ir šiaurinę jungtis? Kodėl šios jungtys reikalingos?
Pasak ministerijos atstovų, „Rail Baltica“ ruožo nuo sienos su Lenkija iki Jiesios (Kauno) sprendinius Vyriausybė patvirtino 2024 m. birželio 12 d. nutarimu, ir nuo to laiko jie nebuvo keičiami.
Planuojama, kad dabartinė Marijampolės stotis aptarnaus regioninius keleivinius ir krovininius traukinius. Jie stotį pasieks arba jau esama europine geležinkelio vėže ir 1520 mm keliu, arba jungtimi iš būsimos greitosios „Rail Baltica“ linijos. Todėl plane ir numatytos dvi jungtys – pietinė bei šiaurinė. Ar Marijampolėje stos tarptautiniai greitieji traukiniai, priklausys nuo būsimų maršrutų.
„Naujoji europinio geležinkelio infrastruktūra nepaprastai svarbi, siekiant visiškai integruoti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. „Rail Baltica“ sustiprins mūsų karinį mobilumą ir atsparumą, o kartu – ir viso rytinio Europos Sąjungos flango saugumą. Moderni infrastruktūra taip pat atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo. Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje ir Europos transporto sistemoje“, – sakė susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Autorius: Loreta Tumelienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
