Skriaudžiai – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2026

Metai, kai suskamba kanklių dvasia ir atgimsta istoriniai pasakojimai

Praėjusiais metais per 500 gyventojų turintis Prienų rajono Skriaudžių miestelis minėjo gražų 360 metų vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį. 2026-ieji Skriaudžiams bus ne mažiau ypatingi – ši Suvalkijos vietovė oficialiai paskelbta viena iš 2026 metų Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių.

– Tai ne tik titulas. Tai – bendruomenės pripažinimas ir simbolinis ženklas, kad Skriaudžiai šiandien yra kultūros gyvybingumo, tradicijų išsaugojimo ir kūrybiškos ateities laboratorija, kurioje kultūra nėra „programa“ ar projektas – ji kvėpuoja kartu su žmonėmis, su sekmadienio mišiomis, su kanklių skambesiu ir kasdieniais darbais, – akcentuoja Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.
Jos teigimu, Mažosios kultūros sostinės metų Skriaudžiuose paminėjimas atsispindės ne tik šventinių renginių kalendoriuje. Tai bus proga visai Lietuvai pristatyti gilias vietos tradicijas ir sustiprinti Skriaudžių tapatybę, dar kartą garsiai pasakyti: esame čia, turime ką papasakoti ir parodyti, turime kuo didžiuotis. Todėl Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metams įprasminti parengtoje kultūrinėje programoje atsispindės tie istorijos faktai, akcentai ir tradicijos, kuriais Skriaudžiai nuo seno garsėja.
– Sudaryta Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių programa Skriaudžiuose yra išties ambicinga, todėl nebus kliaujamasi vien Kultūros ir laisvalaikio centro specialistų ir kolektyvų pajėgomis,– pristatydama programą patikina viena iš jos rengėjų Elena Simonavičienė. – Dirbsime visi kartu: vietos ansambliai, meno kolektyvai, mokykla, bendruomenės, Veiverių seniūnijos organizacijos, savanoriai ir visi, kurie nuoširdžiai norės prisidėti. Mūsų krašte žmonės moka susitelkti – tai ir yra didžiausia jėga. Jos teigimu, į Skriaudžius atvyks ir profesionalių atlikėjų, menininkų, tyrėjų, kūrėjų. Kai kurie renginiai bus vietiniai, o kiti – didesni, profesionalūs, su koncertais ir naujomis kultūrinėmis patirtimis.
– Norime, kad programa būtų įvairi, kad kiekvienas joje rastų kažką sau. Trumpai tariant – laukia metai, kurie sujungs tai, kas mums brangu iš praeities, ir tai, kas mus veda į priekį. O svarbiausia – mes tai darysime kartu. Ne dėl titulo, o dėl to, kad čia gyvename, čia kuriame, ir mums rūpi kiekvienas žmogus ir kiekviena tradicija, – sako pašnekovė.
Tarp unikalių tradicijų, labiausiai garsinančių Skriaudžius, jau daugiau kaip šimtmetį čia skambantis kankliavimas. Pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis „Kanklės“ čia susibūrė dar 1906 metais. Todėl 2026 metais įvairiais renginiais ir iniciatyvomis bus paminėtas ir Skriaudžių ansamblio 120 metų įkūrimo jubiliejus, ir atmintini Kanklių metai, pažymint, kad kanklės ilgainiui tapo tylia krašto emblema: jos skambėjo daraktorinėse mokyklose, kaimo vakaruose, Dainų šventėse, lydėjo žmones per džiaugsmą ir per tremtis. Kiekviena nata tarsi sujungia kartas – nuo Prano Puskunigio laikų iki šiandienos vaikų, kurie kankliuoti mokosi jau skaitmeninio pasaulio fone.
Anot E.Simonavičienės, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras 2025 m. pateikė paraišką įtraukti Ansamblinio kankliavimo tradiciją Skriaudžiuose į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Tai – istorinis žingsnis, kuriuo siekiama oficialiai įtvirtinti, kad Skriaudžiai – tai ne šiaip vietovė, kurioje skamba kanklės, bet vieta, kur tradicija gimė, išsiskleidė ir per 120 metų nenutrūko.
Jei paraiška bus patvirtinta, tai suteiks: nacionalinį pripažinimą, kankliavimo tradicija bus įteisinta kaip svarbi šalies kultūrinės tapatybės dalis ir kultūros vertybė, turinti tęstinumą ir istorines ištakas; didelę motyvacinę ir moralinę reikšmę bendruomenei; galimybes gauti tikslinį finansavimą programoms, skirtoms tradicijos išsaugojimui, tyrimams, instrumentų gamybai, edukacijoms; Skriaudžių matomumą ir kankliavimo tradicijų sklaidos didinimą Lietuvoje ir užsienyje bei tradicijos perdavimo tvarumą.
Skriaudžių istorija tarsi traukinio bėgiai jungia skirtingas epochas ir pasaulius. Bona Sforca, valakų reforma, prancūzmetis ir Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas–Varšuva, knygnešiai, partizanai, mokytojai ir vargonininkai – visi jie paliko čia savo pėdsaką. Tai – kaimas „prie didelio kelio“, kuriuo kadaise važiavo imperatoriai ir tremtiniai, o šiandien – kultūros keliautojai, besidomintys gyvąja tradicija. Skriaudžiai sugeba paprastai ir be pompastikos sujungti vietinį kaimo ritmą su didesniu – Lietuvos ir Europos – pasakojimu.

TRYS KONCEPCINĖS SKRIAUDŽIŲ KULTŪROS SOSTINĖS KRYPTYS

2026 metais planuojama įgyvendinti programa, kuriama remiantis trimis pagrindinėmis teminėmis ašimis, kurios apjungia vietos tapatybę ir kultūrinį paveldą:

1. „Gyvosios tradicijos: kanklės, amatai ir žmonės“
Skriaudžiai – tai kankliavimo lopšys. Dar XX a. pradžioje čia susibūrė pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis „Kanklės“. Ši tradicija iki šiol gyva, perduodama iš kartos į kartą, tarsi lėtas, kantrus Suvalkijos vėjas, gludinantis stygas.
2026 m. vyks:
– Ansamblio „Kanklės“ 120-mečio jubiliejus ir festivalis;
– Kankliavimo stovykla vaikams ir jaunimui „Suvalkijos žali sodai“;
– Kankliavimo užsiėmimai suaugusiesiems;
– Lauko paroda „Skriaudžiai laike“ – senųjų fotografijų ekspozicija viešosiose erdvėse.

2. „Europos ženklai Skriaudžiuose“
Skriaudžiai nuo seno buvo vieta, kur susikirsdavo didieji Europos keliai. Dokumentuose fiksuojama, kad čia savo pėdsaką paliko Bonos Sforcos reformos, prancūzmetis, Napoleono žygis bei XIX a. keliai, jungę Sankt Peterburgą ir Varšuvą.
Ši kryptis žaismingai atgis per:
– Napoleono vištos festivalį ir kulinarinį konkursą;
– Prancūziškos muzikos vakarus;
– Mažosios architektūros paminklo Napoleono vištai pristatymą.

3. „Pilietinė dvasia: nuo daraktorinės mokyklos iki šiandienos iniciatyvų“
Skriaudžių istorija – tai ir pasipriešinimo istorija. Čia gyveno knygnešiai, partizanų ryšininkai, o šiandien pilietiškumas auga jaunimo stovyklose, istoriniuose vakaruose, konferencijose.
Svarbiausi akcentai:
– Partizaninių romansų vakaras Mortai Linkaitei – Juozo Lukšos ryšininkės atminimui;
– Vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo stovykla „Lukšiukai“;
– Istorinė konferencija „Kanklės – Skriaudžių kultūrinio identiteto šaknys“.

DIDIEJI 2026 METŲ RENGINIAI

Skriaudžių Mažosios sostinės kultūros kalendorių sudarys ryškūs renginiai, telkiantys bendruomenę ir pritraukiantys svečius:
– Iškilmingas Skriaudžių Mažosios Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys – 2026-02-15 (Skriaudžių laisvalaikio salėje);
– Partizanų pagerbimo diena Mortai Linkaitei – 2026-05-17;
– Napoleono vištos festivalis – 2026-06-21 (Skriaudžių buities muziejuje);
– Vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo stovykla „Lukšiukai“ – 2026 m. liepos mėn.;
– Ansamblio „Kanklės“ 120-mečio jubiliejus – 2026-09-06 (Skriaudžių buities muziejuje);
– Istorinė konferencija – 2026 m. spalis (Skriaudžių laisvalaikio salėje);
– Miuziklo „Kai meilė vadinosi laisve“ pristatymas – kultūros sostinės uždarymo renginys – 2026 m. gruodžio mėn. (Skriaudžių laisvalaikio salėje).
– Taip pat bus įgyvendinami kiti išliekamąją vertę turintys projektai: Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ istorinės ekspozicijos įrengimas Skriaudžių laisvalaikio salėje, skulptūros Napoleono vištai įrengimas prie Skriaudžių bažnyčios, sienų tapyba, lauko parodos, edukacijos ir kt.
Šie renginiai sukuria ištisus kultūros metus, kuriuose telpa ir šaknys, ir šiuolaikinis žvilgsnis į tradiciją.

SKRIAUDŽIAI KVIEČIA KARTU KURTI KULTŪROS METUS

2026-ieji bus metai, kai tradicijos ir ateities idėjos susijungs bendrame kūrybos lauke. Tai kvietimas visiems – kraštiečiams, grįžtantiems į gimtinę, ir svečiams iš visos Lietuvos – prisiliesti prie istorijos, kuri Skriaudžiuose skamba ne archyvuose, o gyvai: per kankles, žmones, šventes, bendrystę. Čia tradicijos neišdėliotos po stikliniais gaubtais – jos gyvena kiemuose, kluonų aiduose, sekmadienio rytų bruzdesy ir šventinių vakarų dainose.
Koncepcijoje paprastai ir tiksliai pasakyta: „mūsų tikslas – ne surengti šventę, bet sukurti bendrystę.“ Tuo šitie metai ir ypatingi – jie nėra tik renginių eilutės kalendoriuje. Tai metas, kai žmonės vieni kitus geriau pamato, labiau išgirsta, o senosios šaknys tampa atramos tašku žengiant į rytojų.
Skriaudžiai laukia visų, kurie nori pajusti tikrą Suvalkijos dvasią – tą šiltą, žemišką, truputį užsispyrusią, bet labai tikrą. Čia senosios tradicijos dera su šviesiomis ateities vizijomis taip natūraliai, kaip sutemose susilieja laužo dūmas ir kanklių akordas. Ir kiekvienas, atvykęs į Skriaudžius, gali tapti šios istorijos dalimi – ne žiūrovu, o žmogumi, kuris prisideda prie bendro skambesio.

Autorius: Laikraštis „Gyvenimas“

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama