„Raseinių šilumos tinklai“ modernėja, bet už šildymą mokėsime daugiau

Tęsinys.

Kaip kovojama su skolininkais? 
Kaip ir kiekviena paslaugas teikianti įmonė, taip ir „Raseinių šilumos tinklai“ turi skolininkų. Pasiteiravome, kaip iš jų išsireikalaujama skolų sumokėjimo. „Skolininkai mums skolingi iki 200 tūkstančių eurų ir šią skolą po truputį mažiname. Pas mus 4–5 procentai nemokių gyventojų, respublikoje – 7 procentai, vadinasi, respublikos lygio dar nepasiekėme. Skolininkų visada galėtų būti mažiau. Juos perduodame teismams, antstoliams, žmonės pasirašinėja vekselius – susitarimus su įmone išmokėti susidariusią skolą. Tokiu būdu sutaupome pinigų ir viskas vyksta greičiau. Jeigu iš skolininko negalime išsireikalauti lėšų, inicijuojame net butų pardavimus. Mes daugiabučiuose namuose šilumos tiekimo negalime sustabdyti: yra mažų vaikų, reikėtų izoliuoti sienas, kad šiluma neitų iš kaimyninio buto. Su vandeniu paprasčiau – uždedamos plombos ir viskas. Jeigu skolininkui atjungiamas šaltas vanduo, jis visur, net tualete, pradeda naudoti šiltą vandenį. Nemažai gyventojų gauna kompensacijas už šildymą ir kartais sąskaitose matau, kad gyventojas už šildymą moka tik 5 eurus, visa kita jam kompensuojama“, – sakė pašnekovas.

Paskutiniai metai įmonei pelningi
UAB „Raseinių šilumos tinklų“ vadovas įmonei vadovauja jau 9 metus. „Aš į „Raseinių šilumos tinklus neatėjau iš kažkur, įmonėje dirbu jau 30 metų. Per šiuos metus mačiau, kaip įmonė keičiasi. Kai atėjau dirbti, skolos kredito įstaigoms buvo 2,5 milijono eurų, 2020 metais jos siekė apie 1,4 milijono eurų, 2024 m. gruodžio 1 d. buvo 500,5 tūkst. eurų, o šiandien – nepilni 400 tūkst. eurų. Vadinasi, sugebėjome kažkada „pravalgytą“ skolą žymiai sumažinti. Kasmet investuojame apie 300–500 tūkst. eurų projektams. Taigi, skolas baigiame nunulinti. Paskutiniai 5 metai įmonei buvo pelningi – pelno gauta per 700 tūkst eurų“, – pasakojo M. Globys.

Sulaukta mažiau priekaištų
„Miesto šventėje „Rudens bendrystės sodas“ turėjome palapinę, kalbinome savo ir ne savo klientus. Didelių priekaištų savo adresu negirdėjome, žmonės apie šilumininkus daugiausia atsiliepė pozityviai. Gal žmonės keičiasi, gal ir mes keičiamės. Iš renovuotų namų gyventojų mažai gauname pretenzijų – žmonės gali atsukti, prisukti šilumą. Jeigu įvyksta avarija, greitai reaguojame ir naktį važiuojame šalinti gedimą. Su nerenovuotais namais bėda – kampai nešyla, viduryje perkaista ir mes bejėgiai ką nors padaryti. Jeigu anksčiau katilų apkrovimai žiemą buvo per 20 megavatų ir jie turėdavo dirbti pilnu apkrovimu, tai dabar, kai atsirado daug renovuotų namų, jau reikia 12 megavatų. Taigi, vartojimas mažėja. Renovuoti namai taupo nuo 30 iki 50 procentų šilumos ir kai kurių daugiabučių gyventojai už šilumą moka 30 eurų. Nerenovuotų namų gyventojai už tokio pat ploto butus moka per 100 eurų. Gyventojai gali pasinaudoti ir mažąja renovacija, dėl kurios galima sutaupyti iki 30 procentų šilumos. Pokalbius apie mažąją renovaciją inicijavome su Savivaldybės atstovais, tačiau ja nepanoro pasinaudoti nė vieno daugiabučio gyventojai, nors mažajai renovacijai buvo suteikta 80 proc. valstybės pagalba. Mažosios renovacijos metu renovuojama šildymo sistema, vamzdynai, šildymo punktai. Šildymo punktais rūpinasi mūsų darbuotojai, jie šalina gedimus, prižiūri. Prieš šildymo sezoną atliekame hidraulinius bandymus – jeigu vamzdžiai juos atlaiko, leidžiame šilumą. Kai kurių namų administratorius perspėjame, kad stovai surūdiję ir, jeigu nenumatoma renovacija, keičiame tik stovą“, – pasakojo vadovas. Po pokalbio su „Raseinių šilumos tinklų“ direktoriumi pasivaikščiojome po įmonės teritoriją. Atrodytų, suversti nemaži kalnai granulių ir biokuro, tačiau per parą jų sudeginama apie 60 tonų. Biokurą į katilus paduoda besisukantis velenas, tad žmogaus pagalbos nebereikia. „Turime ir tikrų katilų relikvijų. Štai 2006 metais buvo sumontuotas verdančio sluoksnio katilas. Paprastai katilai tarnauja 16 metų, o jam jau 20 metų. Mūsų meistrai katilą patvarkė, nudažė ir jis iki šiol tarnauja. Jame galima deginti prasčiausios kokybės kurą. Be abejo, jį reikės pakeisti modernesniu. Naudodami šiuolaikinius įrenginius sutaupome 40 procentų pro kaminą išeinančios šilumos. O štai vanduo, praėjęs pro mūsų sistemas, tinkamas gerti“, – vedžiodamas žurnalistus po teritoriją pasakojo direktorius. Jau sumontuota ir aikštelė netrukus atvyksiančiam elektrostatiniam filtrui, kuris rajono orą padarys švaresnį.

Autorius: Auksė PLUŠČIAUSKĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama