„Raseinių šilumos tinklai“ modernėja, bet už šildymą mokėsime daugiau

„Raseinių šilumos tinklai“ modernėja, bet už šildymą mokėsime daugiau...UAB „Raseinių šilumos tinklai“ – vienintelė centralizuotos šilumos tiekėja Raseinių rajone. Raseinių kvartalinė katilinė buvo pradėta statyti 1971 metais, o 1973-iaisiais pradėta eksploatuoti. Tuo metu katilinė priklausė Lietuvos TSR Raseinių r. Komunalinių įmonių kombinatui. Įmonei iki 1981 metų vadovavo Antanas Bičkauskas. Raseinių kvartalinei katilinei priklausė keturios mažesnės katilinės: Pieninės, Dubysos, Komunarų ir V. Kudirkos. Pagrindinis UAB „Raseinių šilumos tinklai“ tikslas – užtikrinti Raseinių rajono šilumos vartotojų aprūpinimą centralizuotai tiekiama šiluma, tiekiamos energijos kokybę, atitinkančią galiojančius norminius dokumentus, ir jos tiekimo nepertraukiamumą. Todėl bendrovė nuolat siekia gerinti paslaugų kokybę, tenkinti vartotojų poreikius, tobulinti gamybos technologiją ir diegti technikos naujoves. Vienas pagrindinių kokybę lemiančių veiksnių – žmogiškieji ištekliai. Vadovybė rūpinasi nuolatiniu darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir, atsižvelgdama į darbo rezultatus, motyvacijos didinimu. Prasidėjus šildymo sezonui susitikome pasikalbėti su UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktoriumi Modestu Globiu apie šilumos kainas, apie įmonei priklausančių katilinių modernizavimą.

Patogumai gyventojams ir katilinių renovacijos
Pasak M. Globio, šiemet šildymo sezonas prasidėjo laiku ir gana sklandžiai: „Visi šilumos punktai veikia, kol kas nesigirdi, kad daugiabučiuose namuose būtų per karšta ar per šalta. Visus gedimus galime operatyviai suremontuoti, kol lauke dar ne 20 laipsnių šalčio. Kad gyventojams būtų patogiau atsiskaityti už šilumą, 2024 metais „Raseinių šilumos tinklų“ svetainėje sukūrėme elektroninę savitarnos sistemą. Gyventojams tereikia prisijungti prie šios savitarnos sistemos ir jie gali tvarkyti savo sąskaitas ir mokėjimus, atsiskaityti už suteiktas paslaugas vos keliais mygtukų paspaudimais, deklaruoti skaitiklių rodmenis, registruoti gedimus, pateikti prašymus, užklausas, užsakyti papildomas paslaugas ir darbus. Taip pat gauti visą aktualią namo administratoriaus informaciją apie planuojamus, vykdomus ir atliktus darbus, planuojamus susirinkimus, dalyvauti balsavimuose dėl namo atnaujinimo darbų. Nebereikia popierinių sąskaitų, kurių spausdinimo ir išnešiojimo kaštai gulė ant šilumos vartotojų pečių. Gyventojai, kurie neturi elektroninės bankininkystės, mokestį už šilumos suvartojimą gali susimokėti „Perlo“ terminaluose arba atvykti į „Raseinių šilumos tinklus“. Tačiau, manau, kad yra vaikų, giminaičių, kurie gali padėti senjorui susimokėti už šią paslaugą ir elektroniniu būdu.“ Vėliau direktorius M. Globys supažindinimo su naujais įmonės vykdomais projektais. „Jau pradėjome Blinstrubiškių katilinės rekonstrukciją. Pritaikysime atsinaujinančius išteklius – saulę, geoterminį šildymą, šilumos siurblį. Rekonstrukciją baigsime 2026 metų pavasarį. Vasarą nebenaudosime jokio kuro, bus saulė ir geoterminis šildymas. Šiemet planuojame investuoti 170 tūkst. eurų Blinstrubiškių katilinės rekonstrukcijai užbaigti. „Raseinių šilumos tinkluose“ planuojama įrengti elektrostatinį filtrą. Preliminariais duomenimis, paskaičiuota įrenginio kaina 1 mln. 199 tūkst. eurų. Dėl šio projekto įgyvendinimo įmonė kreipėsi į Aplinkos projektų valdymo agentūrą pagal kvietimą „Vidinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo ar kitų su taršos mažinimu susijusių technologijų diegimas ir (ar) modernizavimas“. 2025 metais iš Europos Sąjungos fondų gautas finansavimas ir su agentūra pasirašyta 279 090 eurų paramos sutartis. Šį projektą įmonė turi įgyvendinti 2025–2026 metais. Raseinių katilinėje įrengus elektrostatinį filtrą, dūmus išvalysime iki 20–30 miligramų. Toks reikalavimas dūmams išvalyti įsigalios nuo 2030 metų, anksčiau buvo reikalavimas dūmus išvalyti iki 120 miligramų. Tad rajono gyventojai gyvens dar švaresnėje aplinkoje. Panaši studija užsakyta ir Ariogalos katilinei. Be to, Ariogaloje prieš kelerius metus ant katilinės stogo sumontavome saulės elektrinę ir dabar šiek tiek susitaupome elektros. Prieš mėnesį paleidome 20 kilovatų saulės elektrinę ant „Raseinių šilumos tinklų“ administracinio pastato stogo, tad vasarą galėsime dūgzti visais kompiuteriais. Planuose – 187 kilovatų saulės elektrinė ant gamybinio pastato, esančio Žemaičių gatvėje, stogo. Vasarą dar kiek pirktume elektros, tačiau nedaug ir saulės elektrinė padės taupyti įmonės lėšas. Dar 2027 metais planuojame įsigyti absorbcinį šilumos siurblį. Planuojamo projekto vertė – 1 mln. 500 tūkst. eurų. Projektas būtų vykdomas įmonės ir Europos Sąjungos lėšomis. Didelį dėmesį skiriame skaitmenizacijai. 2026–2027 metais planuojame įrengti nuotolinio nuskaitymo šilumos energijos skaitiklius. Šiemet dar nusipirkome pirmąjį elektromobilį, juo, beje, važinėja ne direktorius, o darbuotojai. Jeigu elektromobilio eksploatacija pasiteisins žiemą, gal pirksime dar vieną“, – pasakojo įmonės vadovas.

Ar didės šilumos kaina?
Prasidėjus naujam šildymo sezonui svarbiausias gyventojų klausimas – ar kils šildymo kaina. „Labai norėtume, kad šį sezoną gyventojams šildymo kaina nekiltų. Kol kas ji labai stabiliai laikėsi apie aštuonerius metus, tačiau numatoma prasta tendencija – „Baltpool“ kuro biržoje pakilo biokuro kaina. Vasarą biokurą pirkdavome po 16–17 eurų už megavatvalandę, dabar jis pakilo iki 20 eurų. Granulių kaina buvo apie 40 eurų už megavatlandę, dabar ji pakilo iki 50 eurų. Jeigu ši tendencija nepakis, šilumos kaina kils. Labiausiai šildymas brangs dėl nuo sausio padidėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžiausią poveikį darys pridėtas visos apimties PVM gyventojams, kuris anksčiau buvo devyni procentai, o nuo 2026-ųjų sausio bus 21 procentas. Tai prie tų sąnaudų, kurias realiai patiriame šilumos gamybos procese, dar reikės pridėti 12 procentų. Prie šitų dedamųjų dar atsirado kibernetinė sauga, kurios anksčiau nebuvo numatyta ir nebuvo įskaičiuota, tai dideli pinigai. Taigi šilumos kaina kils nepriklausomai nuo mūsų, šilumininkų. Prie šilumos kainos kilimo prisidės ir darbuotojų atlyginimų didėjimas. Šaltas vanduo brangsta, tai ir mūsų karštas vanduo taip pat pabrangs 12–14 procentų.

Pagal galimybes taupo patys šilumininkai
Kad rajono gyventojams šiluma nebrangtų labai drastiškai, taupyti stengiasi patys šilumininkai: stengiasi atnaujinti senus katilus, mažina darbuotojų skaičių. „Mūsų įmonei priklausančias katilines kūrename biokuru, mažas katilines – granulėmis. Nemakščiuose, Šiluvoje yra pastatyti modernūs katilai, jie veikia be nuolatinės operatorių priežiūros. Operatorius vieną kartą per dieną nuvažiuoja į vietą, pašalina gedimą, jeigu jis yra, ir įpila granulių. Tokį katilą pastatėme ir Viduklėje. Jeigu anksčiau šiuos katilus aptarnaudavo 4 žmonės, dabar užtenka vieno. Stengiamės modernėti, taupyti. Jeigu bus parama katilams iki 3 megavatų, stengsimės ja pasinaudoti ir Girkalnyje bei Pagojukuose pasikeisti katilus. Kaip rezervinį turime mazutinį katilą Raseiniuose ir Ariogaloje. Viduklėje reikėtų atnaujinti rezervinį katilą. Viktoro Petkaus, Simono Stanevičiaus mokyklų katilinėse yra rezerviniai mazutiniai katilai. Mūsų įmonei priklauso 16 katilinių, jas esame suskirstę zonomis. Kai kur 4 katilines prižiūri vienas darbuotojas, kai kur vieną katilinę prižiūri vienas darbuotojas, kai kurių katilinių priežiūrai skiriame pusę etato. Gyventojai klausia, kodėl Raseinių rajone šilumos kaina didesnė nei Radviliškyje. Tačiau Radviliškyje yra 1–2 katilinės, o pas mus – 16. Pagrindinė šilumos gamyba vyksta Raseinių, Ariogalos ir Viduklės katilinėse – 90 procentų, o 10 proc. lieka kitoms 10 katilinių. Ekonomikos stebuklų nepasieksime – reikia ir žmonėms atlyginimus mokėti, ir mažutes katilines prižiūrėti, sudilusias detales keisti“, – pasakojo įmonės vadovas.

Autorius: Auksė PLUŠČIAUSKĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama