Mokyklų tuštėjimo metas

Tęsinys.

Gyventojų mažėjimas lemia mokyklų nykimą Betygalos miestelis garsėja muziejumi, į jį užsuka lankytojai iš visos Lietuvos ir net užsienio. Per miestelį eina piligriminio kelio „Camino Lituano“ Žemaitijos atšaka, įkurti piligrimų namai. Atrodytų, gyvenimas vyksta, o Betygala lieka be svarbaus kultūros ir švietimo židinio – mokyklos. Pasak K. Užemecko, Maironio pagrindinės mokyklos netekimas – demografinė problema: „Sparčiai mažėjantis gimstamumas ir vaikų skaičiaus mažėjimas kelia vis naujų iššūkių organizuojant švietimo įstaigų darbą. Betygalos Maironio pagrindinė mokykla – viena iš daugelio regiono mokyklų, susidūrusių su šia problema. Jeigu mokykla rugsėjo pirmą dieną neturi 60 mokinių, ji gali likti be valstybės skiriamo finansavimo. Pagrindinė regionų problema – vis blogėjanti demografinė padėtis ir bendruomenės senėjimas, tai tiesiogiai turi įtakos mokyklų tinklui.“ Pavasarį, kai jau buvo priimtas sprendimas dėl Maironio pagrindinės mokyklos reorganizavimo, jos tuometinė direktorė Darė Zurlienė pastebėjo, kad gyventojų judėjimas miestelyje vis dėlto yra – atsiranda naujakurių, senieji išvažiuoja kitur. Deja, šeimų su vaikais buvo daugiau tarp išvažiuojančiųjų. Mokyklos bendruomenė puikiai suvokė demografinę situaciją su minuso ženklu ir nematė galimybių išlaikyti švietimo įstaigos. „Ariogala mums arčiau, tačiau mokyklos taryba nubalsavo jungtis prie Šiluvos gimnazijos ir jos sprendimas buvo palaikytas. Pirmiausia tai lėmė antroji užsienio kalba: Ariogaloje 6–7 klasės mokomos vokiečių kalbos, mūsų mokykloje ir Šiluvoje – rusų. Kur leisti vaiką toliau, kiekvienos šeimos sprendimas. Dažniausiai lemia atstumas, bet lemia ir asmeniniai motyvai, arčiau gyvenanti teta, močiutė ir panašiai“, – sakė direktorė. Miestelyje nebematyti jaunimo Ar Betygala jau pajuto pagrindinės mokyklos netekimą? „Miestelyje nebematyti jaunimo. Kai buvo mokykla, muziejuje turėjome daugiau lankytojų. Istorijos mokytojai ateidavo čia vesti pamokų, kiti mokytojai atsivesdavo savo auklėtinius. Dabar šių lankytojų nebeliko. Ir parduotuvėse sumažėjo pirkėjų – iš mokyklos bėgdami vaikai užsukdavo į parduotuvę nusipirkti bandelių ar kokių skanėstų. Man, ne vieną dešimtmetį atidavusiai mokyklai, liūdna, kad liko tik pradinio ugdymo skyrius, bet nieko nepadarysi – vaikų mažėja. Gaila vaikų, kuriems reikia anksti keltis ir skubėti į autobusą, po pamokų taip pat vėliau jie grįžta iš mokyklos. Anksčiau namus pasiekia tie vaikai, kuriuos patys tėvai parsiveža“, – sakė ilgametė mokytoja Marijona Birutė Navakauskienė. Pasak Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Betygalos filialo bibliotekininkės Reginos Musteikienės, ji dar nepajuto, kad miestelyje neliko vyresnių klasių mokinių: „Rugsėjo mėnesį mažai mokinių užsuka į biblioteką – vyksta adaptacija po vasaros atostogų. Aš bendrauju daugiausia su pradinių klasių mokiniais – auginu skaitytoją nuo mažens, o pradinukai liko Betygaloje. Gal po kelių mėnesių pasijaus, kad bibliotekoje vyresni mokiniai apsilanko rečiau. Gaila, kad mūsų mokykla taip greitai užgeso – nuo gimnazijos sumažėjo iki pradinio ugdymo skyriaus. Patogu buvo miestelyje turėti mokyklą – jeigu ką pamiršdavai, nubėgdavai į namus ir pasiimdavai. Na, o dabar mokiniai galėjo pasirinkti, kur mokyklą lankyti. Vieni rinkosi Raseinius, kiti – Šiluvą ar Ariogalą, dar kiti važinėja į Krakes Kėdainių rajone.“ Pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, Raseinių rajone 47,74 procento mokinių mokyklas pasiekia geltonaisiais autobusiukais. Neramu ir gimnazijoms Mokinių mažėja ir kai kuriose kitose rajono gimnazijose, jos taip pat gali tapti pagrindinėmis mokyklomis. Šiais mokslo metais dvyliktokų nebeliko Šiluvos gimnazijoje, ji buvo išformuota dėl mažo mokinių skaičiaus. Dar pavasarį tuometiniai gimnazijos vienuoliktokai socialiniuose tinkluose ir spaudoje išplatino skelbimą, kad labai nori paskutinius mokslo metus baigti savo mokykloje, todėl 2025–2026 mokslo metams ieško dviejų bendraklasių, tačiau jų neatsirado (vienuoliktokai priklausė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos Šiluvos gimnazijos vidurinio ugdymo skyriui). „Iš pradžių Šiluvos gimnazijos vienuoliktoje klasėje buvo 13 mokinių ir bendruomenės iniciatyva klasė buvo išsaugota. Tačiau ir tėvai, ir mokiniai žinojo – jeigu nebus 12 mokinių, klasė bus išformuota. Trys mokiniai išėjo iš 11 klasės, tad liko 10 mokinių. Tokia klasė negali būti registruojama mokinių registre, todėl ji išformuojama. Net Savivaldybė negalėtų prisidėti finansiškai, kad klasė būtų išsaugota. Mokiniai gali rinktis, kurioje mokykloje tęs mokslus 12 klasėje. Jeigu jie pasirinks Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją, reikės organizuoti pavėžėjimą. Realybė tokia, kad rajone mažėja mokinių ir traukiasi miesteliuose esančios gimnazijos“, – apie Šiluvos gimnazijos dvyliktos klasės likimą balandžio mėnesį sakė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius. Dėl Šiluvos gimnazijos ateities optimizmu netrykšta jos direktorius R. Puidokas: „Šiluvoje jaunų žmonių mažėja, nes nėra darbo. Du mano buvę auklėtiniai, jauni žmonės, su mokyklinio amžiaus vaikais išsikraustė gyventi į Raseinius, o jų namą nupirko pagyvenę žmonės iš Kauno, kurie mažų vaikų nebeturės. Gal kitais metais ir mūsų gimnazijoje nebebus pirmokų.“

Autorius: Auksė PLUŠČIAUSKĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama