Mokyklų tuštėjimo metas

Šalies regionuose drastiškai mažėja jaunų žmonių – po studijų jie nori gyvenimą kurti didmiesčiuose ir tik vienetai grįžta į gimtuosius kraštus. Ne išimtis ir Raseinių rajonas, kur per metus netenkama dviejų trijų mokinių klasių. Šiais metais į rajono mokyklas atėjo 235 pirmokai – 25 mokinukais mažiau nei praėjusiais metais. Vadinasi, neliko vienos pirmokų klasės. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo rajono mokyklas šiais mokslo metais lankys 3 943 mokiniai – 118 mokinių mažiau nei praėjusiais metais. Mažėjant mokinių skaičiui, traukiasi ir mokyklos. Nuo gimnazijos iki pradinio ugdymo skyriaus Nuo šių metų rugsėjo 1-osios nebeliko Betygalos Maironio pagrindinės mokyklos – ji reorganizavimo būdu prijungta prie Šiluvos gimnazijos. Toks sprendimas priimtas vasario 27 dieną Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Mokyklos uždarymo priežastis – vaikų skaičiaus mažėjimas. Daugelį veiklos sričių diktuoja demografiniai rodikliai, o jie mūsų rajonui, kaip ir kitur regionuose, nepalankūs. Betygalos mokykla 1579 metais pradėjo veiklą kaip parapinė mokykla. Bėgant metams mokyklos statusas keitėsi. 2015 metais mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas, nuo 2022 metų ji buvo perorganizuota į Maironio pagrindinę mokyklą. Na, o šiais metais mokykla, mininti 446-uosius veiklos metus, susitraukė iki Šiluvos gimnazijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus. Sprendimas reorganizuoti Betygalos pagrindinę mokyklą ir prijungti ją prie Šiluvos gimnazijos nebuvo staigmena. Nepaisant jos vadovų ir miestelio bendruomenės norų bei pastangų išlaikyti pagrindinę mokyklą, jau praėjusį rudenį imta kalbėti, kad 2024–2025 mokslo metai Betygalos mokyklai paskutiniai. Praėjusiais mokslo metais Betygalos Maironio pagrindinę mokyklą lankė 25 ikimokyklinio ugdymo vaikai, priešmokyklinio – 10, pradinio ugdymo klasėse mokėsi 35 vaikai (trečiokų buvo tik septyni). 5–10 klasėse mokėsi 55 mokiniai, tačiau penktokų ir devintokų buvo tik po septynis. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Uže­mecko, Vyriausybė finansavimą skiria tik toms klasėms, kuriose yra septyni ir daugiau vaikų: „Kyla didelė rizika dėl 3–4 klasių finansavimo ir jų išlaikymo, todėl sprendimų buvo ieškoma tariantis su mokyklos bendruomene.“ Svarbu kokybiškas ugdymas Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius, klausiamas apie mokyklos uždarymo priežastis, minėjo ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimus minimaliam klasės mokinių skaičiui. „Šis skaičius priklauso ne tik nuo Vyriausybės numatyto finansavimo, bet ir nuo kitų svarbių veiksnių. Mažėjant mokinių skaičiui vis sunkiau užtikrinti kokybišką ugdymą ir optimalų mokyklos išlaikymą. Be to, vis sudėtingiau komplektuoti klases, o tai turi įtakos ir ugdymo kokybei, ir pedagogų darbo krūviams. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir ilgalaikę švietimo tinklo pertvarką, buvo priimtas sprendimas dėl mokyklos reorganizavimo. Sprendimas palikti ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą priimtas atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir vaikų amžių. Mažesniems vaikams itin svarbu turėti ugdymo įstaigą arti namų, kad jiems nereikėtų kasdien vykti į kitą miestelį ar rajono centrą. Be to, esant pakankamam vaikų skaičiui, ugdymo organizavimas šioje vietoje vis dar yra tikslingas“, – aiškino meras. Dialogas buvo konstruktyvus Mokyklų uždarymo banga per Raseinių rajoną nuvilnijo 2020-aisias. Tada buvo reorganizuotos Žaiginio, Gylių ir Ilgižių mokyklos prijungiant jas prie kitų švietimo įstaigų, o politikams teko išklausyti nemažai gyventojų priekaištų, aiškintis dėl tokių sprendimų. Betygalos miestelyje dėl pagrindinės mokyklos reorganizavimo aistringų protestų nebuvo, bendruomenė pati sprendė, kaip elgtis susidariusioje situacijoje. Pasak mero, buvo siekiama išklausyti vietos gyventojų lūkesčius ir rasti geriausią sprendimą: „Gyventojai buvo supažindinti su situacija, finansiniais ir demografiniais aspektais, pristatyti visi galimi variantai. Svarbu, kad buvo ieškoma kompromiso, todėl ir liko galimybė vietoje mokytis mažiausiems vaikams. Tai, kad diskusijos vyko konstruktyviai, padėjo išvengti bendruomenės susiskaldymo. Bendruomenė pati priėmė visus sprendimus, tad ir pykti nebuvo ant ko.“ Būtent bendruomenės pageidavimu Betygalos Maironio pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Šiluvos gimnazijos, nors rajono vadovai turėjo ir kitų pasiūlymų. Mokyklos reorganizacija nesusijusi su taupymu Reorganizuojant mokyklas nukenčia pedagogai – dalis jų paprastai atleidžiami ir jie priversti ieškoti darbo kitur, kai kurie lieka dirbti jau kitą statusą turinčioje mokykloje. Koks Betygalos mokyklos pedagogų likimas? Betygalos Maironio pagrindinėje mokykloje dirbo 24 pedagogai, iš jų penkiems ji nebuvo pagrindinė darbovietė, o du mokytojai – pensinio amžiaus. Po reorganizacijos šios mokyklos darbuotojų darbo santykiai tęsiami Šiluvos gimnazijoje, kitų buvo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka – šalių susitarimu. „Kai kurie Betygalos mokyklos mokytojai buvo atleisti iš darbo, jiems buvo išmokėtos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos pagal dirbtą laiką įstaigoje. Pradinių klasių mokytojai liko dirbti gimnazijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje. Kiek žinau, lietuvių kalbos mokytoja įsidarbino Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Ar kiti kur nors rado darbą, nežinau. Visu krūviu mokytojui susirasti darbą mūsų rajone sudėtinga“, – sakė Šiluvos gimnazijos direktorius Rimas Puidokas. Mažų mokyklų išlaikymo našta dažniausiai tenka savivaldybėms, kurios taupydamos lėšas stengiasi kuo greičiau jas uždaryti. 2024 metais Betygalos Maironio pagrindinei mokyklai išlaikyti buvo skirta 1,1 mln. eurų, iš jų Savivaldybės dalis – 440 tūkst. eurų. 2025 metais biudžete buvo suplanuota mokyklai skirti taip pat 1,1 mln. eurų, iš jų Savivaldybės dalis – 380 tūkst. eurų. „Ši reorganizacija nesusijusi su lėšų taupymu. Reorganizacija siejama su vaikų skaičiaus sparčiu mažėjimu Betygalos krašte ir siekiu išsaugoti švietimo įstaigą Betygaloje. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamą finansavimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, ugdymo įstaigai lėšos skiriamos, jeigu joje yra 60 mokinių. Toks reikalavimas netaikomas mokyklų skyriams, todėl Betygalos mokyklai tapus kitos mokyklos skyriumi rizikų skaičius dėl valstybės skiriamų lėšų mažėja“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius K. Užemeckas.

Autorius: Auksė PLUŠČIAUSKĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama