Panevėžio padangėje – muzikos talentas

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos abiturientė, trombonininkė Gabrielė Bannikova vos septyniolikos stojo prie dirigento pulto ir jau vadovavo profesionaliam orkestrui. Tai patirtis, apie kurią daugelis muzikų svajoja visą gyvenimą. Kartais didžiausi atradimai nutinka atsitiktinai – vienos pamokos metu į rankas patekęs instrumentas gali pakeisti ateitį.

Dar prieš aštuonerius metus Gabrielė Bannikova nė neįsivaizdavo, kad trombonas taps jos gyvenimo dalimi, o šiandien – tai ne tik instrumentas, bet ir savotiškas jos balsas.
Gabrielės kasdienybė dabar persipynusi su pasiruošimu abitūros egzaminams, intensyviomis repeticijomis ir mokyklos kasdienybe.

Nors G. Bannikova dar tik abiturientė, ji jau drąsiai lipa į sceną šalia patyrusių muzikantų, o savo nuoširdumu ir charizma pelno ne tik žiūrovų simpatijas, bet ir muzikos profesionalų pagarbą.

Muzika į panevėžietės gyvenimą įsiliejo netikėtai.

Kai mokėsi Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos ketvirtoje klasėje, muzikos pamokoje svečiavosi Paįstrio kultūros centro vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro „Dūdorėliai“ vadovas Andrius Gudas.

Jis papasakojo pradinukams apie varinių pučiamųjų instrumentų pasaulį, pats pagrojo su įvairiais instrumentais, leido ir mokiniams pabandyti išgauti pirmuosius garsus.

Tąkart Gabrielės rankose atsidūrė trombonas – galingas varinis pučiamasis instrumentas.

Nuo tos dienos G. Bannikova oficialiai tapo orkestro nare, o trombonas – jos ištikimu kelionės po muzikos pasaulį palydovu.

Anot G. Bannikovos, trombonas išties įdomus instrumentas, reikalaujantis daug kantrybės, motyvacijos, didelės koncentracijos ir meilės muzikai.

„Visi muzikos instrumentai reikalauja tam tikros technikos, darbo su savimi, klausos, įdirbio – ne išimtis ir trombonas. Groju juo tik aštuonerius metus, tad darbo dar yra begalė. Šiam instrumentui reikia laiko“, – sako muzikantė.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Į tarptautinę areną

Liepą Liuksemburge vyko jau 39-oji Tarptautinė muzikos savaitė – jaunimo projektas, subūręs talentingus jaunus muzikus iš įvairių Europos šalių.

Jų gretose buvo ir panevėžietė G. Bannikova.

Projektą ji sako radusi atsitiktinai „Facebook“ platformoje – užsiregistravo, gavo laišką, kad yra priimta, susikrovė lagaminą ir išvyko susipažinti su kitos šalies kultūra bei bendraminčiais.

„Buvo labai netikėta ir kartu malonu, kad būdama septyniolikos galėjau susipažinti su begale talentingų muzikantų, pedagogų“, – sako Gabrielė.

Patirtis, anot jos, buvo įdomi ir vertinga.

Jaunieji muzikai dešimt dienų praleido orkestro bei choro repeticijose, dirbtuvėse ir tarptautinėje kūrybinėje bendrystėje, o programos kulminacija tapo du įspūdingi koncertai.

„Turėjome paruošti tris skirtingas programas: chorui, kamerinei muzikai, simfoniniam orkestrui. Vyko intensyvus darbas, o vakarais susipažindavome su kiekvieno atvykusiojo šalimi. Jaučiu didelį malonumą, kad aš ir kiti keturi lietuviai galėjome atstovauti mūsų šaliai tokiame projekte“, – sako Gabrielė.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Septyniolikmetės debiutas

O būdama vos septyniolikos tarptautinio ASITEŽO festivalio „Jėga!“ atidarymo koncerte G. Bannikova drąsiai stojo prie dirigento pulto ir turėjo galimybę pirmą kartą vadovauti profesionaliam Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestrui „Garsas“.

Kartu koncertuoti Gabrielę pakvietė orkestro vadovas, dirigentas ir jos mokytojas Martynas Bražas.

Dirigavimą orkestrui G. Bannikova vadina neįtikėtina galimybe, o pasiruošimą ypatingam pasirodymui – tikru iššūkiu.

„Mokykloje mano antra specialybė yra dirigavimas. Per pamokas su mokytoju dirbdavome, žymėdavome partitūrą, kas yra svarbu, dirbdavau ir atskirai, klausydavau skirtingų interpretacijų. Su orkestru turėjau vos dvi repeticijas, todėl buvo svarbi koncentracija į darbą, o ne į baimę ar jaudulį“, – sako jaunoji dirigentė.

Anot Gabrielės, orkestras yra labai draugiškas, todėl ji nesijautė nejaukiai stovėdama priešais orkestrantus.

„Manau, orkestrui patinka, kai turi galimybę dirbti su jaunais solistais ar dirigentais“, – svarsto pašnekovė.

A. Gudo nuotr.

Kai kalba rankos

Vadovavimo orkestrui subtilybių G. Bannikova mokėsi Panevėžio rajone vykusio tarptautinio muzikų projekto, rengto kartu su muzikos festivaliais garsėjančio Norvegijos miesto Voso kultūros mokykla.

Paįstrio kultūros centro orkestro vadovas A. Gudas perspektyviai muzikei pasiūlė jame sudalyvauti.

„Dirigavimas mane sudomino. Buvo įdomu sužinoti, kaip dirba dirigentas, kaip atrodo jo partitūra. Dirigavimas – su orkestro pagalba pasakojama istorija, tapomas paveikslas ir kiekviena smulki detalė yra labai svarbi“, – pabrėžia Gabrielė.

G. Bannikova svarsto, kad apsisprendimas sukti dirigento keliu atėjo, kai pradėjo dažnai lankytis Panevėžio muzikiniame teatre.

„Matant, kaip orkestrui diriguoja mano mokytojas, ta išgaunama ir orkestro skleidžiama emocija padarė man didelę įtaką“, – sako muzikė.
Gabrielė juokiasi, kad iš pradžių sunkiausia buvo suvokti, kaip dirigentas gali viena ranka rodyti schemą, o kita kurti muziką, padėti orkestrui ją išjausti.

P. Židonio nuotr.

Muzikos ir asmenybės dermė

Anot Gabrielės, muzika užima ypatingą vietą jos kasdienybėje – diena prasideda ja ir ja baigiasi. G. Bannikovai patinka groti, lankytis koncertuose, operetėse, miuzikluose.

Dar praėjusiais metais Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų atvirajame čempionate Paįstrio kultūros centro orkestras „Dūdorėliai“ iškovojo „Grand PRIX“ prizą.

Visų orkestrantų priešakyje atsidūrė G. Bannikova, pelniusi geriausios solistės vardą. Pasak Gabrielės, išties toks įvertinimas jai labai daug reiškia.
„Manau, daugeliui muzikantų toks įvertinimas tampa motyvacijos šaltiniu toliau siekti, dirbti ir tobulėti – man taip pat. Po apdovanojimo pajaučiau dar didesnį norą mokytis“, – sako G. Bannikova.

Pasak pašnekovės, grojimas jai jau yra gyvenimo būdas, kurį analizuoja, apmąsto, koreguoja ir mėgaujasi.

„Svarbu tame gyvenimo būde nepamiršti, jog esi asmenybė ir kad instrumentą padėti į šalį dienai yra visiškai normalu ir sveika“, – šypteli Gabrielė.

A. Gudo nuotr.

Kiekvienas žanras – nauja patirtis

G. Bannikova negalėtų pasakyti, kad muzikiniame kelyje turi vieną autoritetą. Domisi aplinkiniais muzikantais, kūrėjais, meno puoselėtojais, kurie yra kilę iš Lietuvos ar Panevėžio.

„Jų veikla man yra tikras įkvėpimas. Labai smagu ne tik domėtis, bet su jais pabendrauti, gauti naudingų patarimų“, – svarsto Gabrielė.

Muzikanto gyvenimas, anot pašnekovės, gan neįprastas, reikalaujantis daug darbo su savimi ir atsidavimo tam, ką darai.

„Ilgos repeticijos ar individualūs užsiėmimai yra tikras iššūkis. Kartais tokiais atvejais tenka aukoti ir asmeninį poilsį. Scenos užkulisiai yra atskiras menas, kuriuo irgi galima grožėtis“, – teigia muzikantė.

Anot G. Bannikovos, kiekvienas muzikos žanras, prie kurio jai tenka prisiliesti, atneša skirtingų patirčių – juk kiekvienas kompozitorius nori papasakoti savąją istoriją.

„Gavusi kūrinį stengiuosi paskaityti jo atsiradimo istoriją ar apie patį kompozitorių, paklausyti kitų muzikantų interpretacijų“, – pasakoja Gabrielė.

Vienas mėgstamiausių jos kompozitorių – Gustavas Maleris. Jo simfonijos Gabrielei prilygsta muzikiniam stebuklui.

G. Lukoševičiaus nuotr.

Paskui muzikinę svajonę

Nuo mažų dienų G. Bannikova buvo charizmatiškas ir smalsus vaikas. Neapsiribodavo viena veikla: išbandė save šokiuose, piešime, sporte, bet muzika tapo viso ko ašis.

„Šeimoje kūrybiškumo dalis buvo ir brolyje – mokyklos laikais jis labai daug piešdavo“, – prisimena Gabrielė.

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje G. Bannikova mokosi trombono ir dirigavimo specialybių.

Anot gimnazistės, mokytis pagal dvi programas – muzikos ir bendrojo ugdymo – nėra lengva.

„Labai didelis krūvis, bet toks kartus darbas atneša saldžių vaisių. Tai – lyg pasiruošimas studijoms, pratinimasis prie būsimo krūvio. Pakeitus mokyklą iš pradžių buvo labai sunku, bet dabar tai įdomi rutina, kasdien suteikianti naujų žinių“, – sako Gabrielė.

Be muzikavimo, G. Bannikova skaito knygas, domisi kultūriniu gyvenimu, taip pat mėgsta stebėti Panevėžį pro fotoaparato objektyvą.

Dabar ji intensyviai ruošiasi laukiantiems konkursams, abitūros egzaminams, tad laiko kitiems pomėgiams lieka mažiau.

Baigusi mokyklą planuoja studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – toliau mokytis trombono atlikimo meno.

„Noriu likti kultūros lauke, jis man labai artimas“, – tvirtina G. Bannikova.

Autorius: Reda Osteikaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama