Kino festivalyje – filmo su svoriu triumfas

Kartais viena trumputė kino istorija gali „sverti“ kur kas daugiau nei ilgiausia juosta. Panevėžyje praūžusiame kasmečiame kino festivalyje „AŠ+MIESTAS=KINAS“ širdis užkariavęs panevėžiečių Žygimanto Ridiko ir Mažvydo Pauliuko filmas „Svoris“ paremtas tikra istorija. Tačiau tai ne tik pasakojimas apie jauną merginą, nešančią sunkią gyvenimo naštą, bet ir giliai jausmus paliečianti drama. Ji priverčia susimąstyti apie stiprybę, artimuosius ir tikrąsias žmogaus ribas.

Gyvenimo svoris gali palaužti, bet gali ir užauginti sparnus.

Trumpametražis filmas „Svoris“, pasakojantis apie panevėžietės fotomenininkės Klaudijos Mackevičiūtės desperatišką kovą su netektimis ir po jų tekusia atsakomybe, festivalyje „AŠ+MIESTAS=KINAS“ tapo pergalingu įrodymu, kad iš sunkiausių išbandymų gimsta labiausiai įkvėpiančios istorijos.

Panevėžio kino centre „Garsas“ vykusiame festivalyje praėjusią savaitę pagrindinį prizą geriausio filmo kategorijoje atsiėmę kūrėjai pabrėžia ne tik norėję parodyti vienos merginos patirtį, bet ir pasiųsti bendrą žinutę – savo filmu perduoti emocinį svorį.

Kino centro „Garsas“ vertinimo komisija, kurią sudarė puikiai kino pasauliui pažįstami žmonės – naujosios lietuvių kino bangos režisieriai Silvestras Polinauskas, Vytautas Tinteris ir Danielius Minkevičius – pabrėžė, kad šis filmas išsiskyrė ne tik vizualine išraiška, bet ir tematiniu gilumu bei stipriu emociniu poveikiu.

Tikras gyvenimas – kino ekrane

Jau tradicija tapęs festivalis ne vienerius metus kviečia jaunuosius kūrėjus pasitelkus objektyvą drąsiai pasakoti savo istorijas. Tai – proga išgirsti jaunus balsus ir pamatyti jų pasaulį.

Šių metų nugalėtojų filmas – įrodymas, kad autentiškumas ir nuoširdumas žiūrovus paliečia labiausiai.

Trumpametražis „Svoris“ trunka vos dešimt minučių, tačiau sugeba perteikti dramatišką pasakojimą, kuris nepalieka abejingų. Filmas paremtas tikra ir labai jautria pagrindinės veikėjos Klaudijos Mackevičiūtės gyvenimo istorija.

Jame atskleidžiama, ką tenka patirti mirus tėvams. Klaudija stengiasi išlaikyti šeimą, pasirūpinti mažesne seserimi (filme ją vaidino Danielė Vilimaitė) ir dar visai mažu broliuku (šis vaidmuo teko Aronui Vasiliauskui).

Pagrindinį vaidmenį atlikusi K. Mackevičiūtė pasakoja, kad filmo idėja gimė iš klausimo „Darom?“ – taip ji parašė filmo režisieriui Žygimantui Ridikui.

Anot jos, abejonių, ar verta filmuotis, nekilo, tačiau nesitikėjo, kad jiems pavyks sukurti tokią istoriją, kuri palies tiek žiūrovus, tiek komisiją.

Kaip aktorė debiutavusi Klaudija atvira: filme atsispindi tik apie 80 procentų jos tikrojo gyvenimo.

„Filme buvo parodyta labai mažai – ir dar iš gana gražios pusės“, – sako K. Mackevičiūtė.

Kaip tvirtina Klaudija, filme apie tuometį jos gyvenimą pasakojama kur kas gražiau, nes nerodomi smurto atvejai, policijos iškvietimai, varginantys teismo procesai.

Be to, aktorė tvirtina, kad nevartojo alkoholio ar narkotikų, kai sesė ir brolis buvo maži, nors tai rodoma filme. Tai – meninė priemonė ir režisūrinis sprendimas, sustiprinantis emocinį poveikį.

Anot K. Mackevičiūtės, kad ir koks tragiškas filmas būtų, filmuojant jį netruko ir juoko ašarų, ir daugybė šviesių akimirkų.

Apsinuoginimas prieš žiūrovą

Vienas iš simbolinių filmo momentų – scena, kurioje pagrindinė veikėja nusiskuta plaukus.

Nors žiūrovams tai atrodo drąsus gestas, K. Mackevičiūtei didelio iššūkio ši scena nesukėlė. Merginai kur kas sunkiau buvo emociškai įveikti kitus epizodus.

Anot Klaudijos, vienas sudėtingiausių siužetų buvo dušo scena, kurioje jai reikėjo apsinuoginti. „Sakiau, niekada taip nedarysiu, bet vis dėlto teko“, – šypteli.

Dar labiau ją paveikė pagrindinės veikėjos savižudybės scena, sukėlusi ir skaudžių prisiminimų.

„Labai sunku žiūrėti šį filmą neužsidengus akių“, – prisipažįsta aktorė.

Tačiau, anot Klaudijos, per filmavimą netrūko ir šiltų akimirkų.

„Kad ir koks tragiškas tas filmas būtų, filmuojant jį buvo ir juoko ašarų, ir daugybė šviesių akimirkų“, – tikina K. Mackevičiūtė.

Klaudija prisipažįsta, kad nuo mažens yra įpratusi laimėti. Dar paauglystėje jos sporto treneris kartodavo: arba laimi, arba nedalyvauji. Šie žodžiai giliai įstrigo.

Vis dėlto pergalė kino festivalyje merginai buvo netikėta.

Ji svarsto, kad įgytos aktorinio meistriškumo žinios gali praversti ateityje, o filmą mačiusių žmonių reakcija paskatino pradėti kurti antrąją „Svorio“ dalį.

Anot Klaudijos, vienas sudėtingiausių siužetų buvo dušo scena, kurioje jai reikėjo apsinuoginti.

Nuo idėjos iki žinutės žiūrovui

Pirmuoju, tačiau tikrai neprisvilusiu blynu tapusio filmo „Svoris“ režisierius Žygimantas Ridikas teigia, kad idėja jam buvo aiški nuo pat pradžių.

„Pamačiau Klaudiją ir iškart supratau, koks bus filmo konceptas, apie ką pasakosime, kokią problemą norime parodyti. Net pavadinimas atsirado tarsi savaime“, – pasakoja kūrėjas.

Pasak jo, didžiausias iššūkis tikrai nebuvo kūrybinė filmo dalis.

„Sunkiausia pasirodė techninė pusė – montažas, garso takelio parinkimas, kad filmas atitiktų emociją, kad perduotų tą emocinį sluoksnį“, – aiškina režisierius.

Filmo kūrėjai ne tik siekė parodyti vienos merginos patirtį, bet ir pasiųsti žiūrovui žinutę. „Tikėjomės filmu perduoti patį emocinį svorį. Norėjome, kad žiūrovai pajustų, kaip tokioje situacijoje jaučiasi žmogus, kokius sunkumus patiria, kokia jo emocinė būsena“, – pasakoja Ž. Ridikas.

Žada antrąją dalį

Kaip prisipažįsta Ž. Ridikas, pergalė kino festivalyje kūrėjams buvo netikėta. Jis sako, kad iš pradžių net patys nebuvo užtikrinti tuo, ką daro.

„Filmuodami kartais galvojome, jog darome visišką nesąmonę. Atrodė, nieko gero neišeis. Bet galiausiai viskas susidėliojo taip, kad šiandien džiaugiamės rezultatu“, – tvirtina Žygimantas.

Pasak jo, komanda į procesą žiūrėjo paprastai, be didelių lūkesčių – svarbiausia buvo įgyvendinti bendrą svajonę – tiesiog sukurti trumpą filmą ir pamatyti jį didžiajame ekrane.

Ž. Ridikas sako, kad laimėjimas kino festivalyje suteikė motyvacijos ir drąsos kurti.

Tad komanda jau kalba apie antrąją „Svorio“ dalį, o režisierius užsimena ir apie didesnį siekį – galbūt vieną dieną ši istorija virs pilnametražiu filmu.