Iš sporto salės ant mados podiumo
ON Media
Turinį įkėlė
Būsimos pedagogės panevėžietės Tomos Kraujelės gyvenime telpa du iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingi pasauliai – kovos menai ir lietuvių kultūrinės tapatybės išraiška mezgimas. Viena veikla jai dovanoja adrenalino pliūpsnį ir reikalauja griežtos drausmės, kita suteikia ramybę, kūrybinę laisvę bei saviraišką.
Tomos kūryba virbalais jau pelnė ne vieną apdovanojimą mados konkursuose, o jos pastangos sporto salėje įvertintos medaliais.
Vienas įdomiausių Tomos mezginių – mokyklos išleistuvėms nusimegzta suknelė. Ne iš parduotuvės, ne siuvykloje siūta, o jos pačios rankomis kantriai kurta pusantro mėnesio.
Kovoti ir megzti
„Kai buvau pradinukė, tiesiog nusprendžiau, kad noriu išmokti megzti ir nerti“, – prisimena Toma. Visgi šis pomėgis traukė vos porą metų.
Anot pašnekovės, mezgimas sugrįžo netikėtai – prieš bemaž pusantrų metų važiuojant į kovos menų varžybas.
Prisiminusi, jog moka megzti, siūlus ir virbalus pasiėmė tik tam, kad šie padėtų įveikti nuobodulį kelionėje. Tačiau vėliau jų taip ir nebepadėjo į šalį.
O štai kovos menais mergina užsiima jau penkerius metus.
„Kai aštuntoje klasėje draugės rinkosi, kokius būrelius lankys, tinklinį ar šokius, nusprendžiau, kad aš eisiu muštis“, – juokiasi T. Kraujelė.
O šiandien ir kovos menai, ir mezgimas tapo neatsiejama panevėžietės kasdienybės dalimi.
T. Kraujelės asmeninio archyvo nuotraukos
Rasti pusiausvyrą
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mezgimas ir sportas – nesuderinami dalykai.
Tačiau T. Kraujelė įsitikinusi: abu užsiėmimai vienas kitą papildo. Intensyvios treniruotės moko drausmės ir atkaklumo, o mezgimas suteikia ramybės ir ugdo kantrybę.
Toma pripažįsta, kad sąmoningai ieško pusiausvyros tarp dviejų mėgstamų veiklų.
„Kovos menai labiau vyriškas sportas, o mezgimas – moteriškas užsiėmimas. Mezgu tam, kad būtų pusiausvyra“, – šypsosi mezganti kovotoja.
Mezgimas Tomai padeda susitvarkyti su įtampa bei nusiraminti prieš varžybas, o į ringą žengti šviežia galva.
Tiesa, pradėjus studijuoti kovos menams rasti laiko darosi vis sunkiau.
„Keliuosi 5 valandą ir sportuoju rytais, todėl daug laiko neprarandu – tik miego. Visus kitus darbus stengiuosi atlikti kuo anksčiau, kad paskui galėčiau atsipūsti – megzti arba nerti“, – pasakoja Toma.
Kūryba be taisyklių
Mezgime T. Kraujelė mato daugiau galimybių tobulėti, išreikšti save. Ringe riboja griežtos taisyklės, kurių privalu laikytis.
„Kovojant smūgiai dažniausiai kartojasi, o mezgant ir neriant atsiranda visiška kūrybinė laisvė“, – sako Toma.
Kūrybinė laisvė ir įvairovė ypač pastebima merginos darbuose – nuo šuns guolio iki apsiaustų. Vienas įsimintiniausių jos kūrinių – žvaigždės formos apsiaustas, su kuriuo varžėsi mados konkurse. Vieno apsiausto gamyba užtruko apie savaitę, jam panaudota daugybė įvairiaspalvių siūlų.
Mergina prisipažįsta, kad labiausiai jai nepatinka megzti pasikartojančius raštus, kai nelieka vietos kūrybai ir fantazijai.
T. Kraujelės asmeninio archyvo nuotraukos
Išleistuvių suknelė
Vienas įspūdingiausių T. Kraujelės darbų – mokyklos išleistuvių suknelė, kurioje susipynė kantrybė, kūryba ir meilė detalėms.
Suknelės idėją ji sugalvojo per kelias valandas, tačiau ją įgyvendinti prireikė apie pusantro mėnesio. Šis darbas pareikalavo ypatingo kruopštumo.
„Sunkiausia pasirodė numegzti daug mažų gėlyčių ir tvarkingai užbaigti apačią. Buvo sunku prisiversti kartoti tą patį procesą vėl ir vėl“, – pasakoja Toma.
Suknelė pranoko lūkesčius – tiek dėl techninio išpildymo, tiek dėl originalumo sulaukė didelio bendraklasių ir mokytojų dėmesio.
Močiutės palikimas
Paklausta, kaip aplinkiniai reaguoja į jos pomėgį megzti, T. Kraujelė teigia sulaukianti įvairių reakcijų, tačiau kritikos – niekada.
Mezgimas Tomai nebuvo visiškai svetimas – jos močiutė kadaise darbavosi virbalais, tačiau šiandien dėl sveikatos gali tik pasidžiaugti anūkės talentu.
„Močiutė net jaučia lengvą pavydą. Kartais sako: „Oi, kaip tau gerai, mano laikais tokių siūlų nebūdavo“, – juokiasi pašnekovė.
Bendraamžiams Tomos pomėgis iš pradžių atrodė neįprastas, tačiau gyvendama kolegijos bendrabutyje pastebėjo, kad smalsūs klausimai greitai virsta susižavėjimu.
„Kai pirmą kartą mane pamato mezgančią, nustemba, bet vėliau įpranta ir net žavisi mano darbais“, – pasakoja T. Kraujelė.
T. Kraujelės asmeninio archyvo nuotraukos
Siūlų magija
T. Kraujelė sako, kad megzti ją labiausiai įkvepia patys siūlai – tarsi jie turėtų savo paslaptį, kuri laukia, kol ją atskleis.
Pamatau gražų siūlų kamuoliuką ir iškart kyla mintis: ką iš jo galiu sukurti? Kaip iš nieko padaryti kažką ypatingo?“ – šypsosi Toma.
Jai nepatinka megzti laikantis schemų. Jos rankos tarsi savaime suranda kelią.
„Dažniausiai viską darau sau. Nieko nematuoju, tik pažiūriu, ar tinka, ir mezgu toliau“, – pasakoja T. Kraujelė.
Toma naujų raštų mokosi iš „YouTube“ platformos, bet stengiasi kuo daugiau išmokti savarankiškai. Kiekviena nauja technika, kiekviena nauja detalė – tarsi mažas jos atradimas.
Nuo pomėgio iki apdovanojimų
Tomos talentas neliko nepastebėtas. Panevėžietė prisijungė prie Sigitos Jakubonienės modelių studijos, kur atrado erdvę augti kūrybiškai ir parodyti savo darbus platesniam pasauliui.
Vasarį vykusiame tarptautiniame modelių bei dizainerių konkurse „Mados karuselė“ panevėžietės rankomis megzta kolekcija pripažinta originaliausia.
O Radviliškyje praūžusiose mados varžytuvėse T. Kraujelė iškovojo pirmąją vietą.
„Kai paskelbė, jog mano kolekcija laimėjo, labai nustebau. Toks šokas apėmė, rankos ir kojos ėmė drebėti, net laimės ašaros pradėjo lietis“, – prisimena Toma.
Anot panevėžietės, ši patirtis pakeitė požiūrį į mezgimą.
„Iš pradžių net nežinojau, kad yra tokia galimybė dalyvauti konkursuose. Dabar atrodo, kad ir daugiau pastangų įdedu, galvoju, kaip ką dar originaliau sukurti“, – pripažįsta T. Kraujelė.
T. Kraujelės asmeninio archyvo nuotraukos
Pasirinko pedagogiką
Šiandien Toma studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką Klaipėdos kolegijoje.
Jos planas – tapti gera mokytoja.
Pasirinkimas ugdyti vaikus neatsitiktinis. Anot Tomos, pedagogikos srityje, kaip ir mezgime, reikalingas kūrybiškumas.
Būdama pradinių klasių mokytoja, T. Kraujelė norėtų ne tik mokyti pagrindinių dalykų, bet ir supažindinti vaikus su mezgimu bei nėrimu, skatinti kūrybiškumą, ugdyti kantrybę – įgūdžius, kurie, įsitikinusi Toma, praverčia visose gyvenimo srityse.

Autorius: Aurėja Kučiauskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama