Muziejaus lobyne – nuo mišiolų iki pogrindžio leidinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinys – ne tik senų puslapių kvapas. Tai gyvas pasakojimas apie krašto atmintį, žmones, tikėjusius žodžio galia, apie leidinius, išsaugojusius Panevėžio kultūros ir istorijos šerdį. Kiekvienas jo leidinys – tarsi mažytis laiko kapsulės fragmentas.

Knygų rinkinyje tokių kapsulių – daugiau nei keturi tūkstančiai: religinės ir pasaulietinės knygos, spausdintos lotynų, lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų, net esperanto kalbomis. Kai kurios iš jų – vienintelės išlikusios.

Emilija JUŠKIENĖ

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos sk. vyresn. muziejininkė

Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugoma per keturis tūkstančius leidinių.

Tai XVII–XXI a. leisti įvairūs neperiodiniai bei tęstiniai spaudiniai, daugiausia susiję su Panevėžio kraštu. Tarp jų – panevėžiečių autorių ar sudarytojų darbai, mieste veikusių spaustuvių leidiniai, knygos iš žymių Panevėžio krašto žmonių asmeninių bibliotekų ar leidybos paveldas, atspindintis Panevėžio krašto istoriją ir kt.

Taip pat saugomi pasaulietinio ir religinio turinio leidiniai: informaciniai, grožinės, pogrindinės literatūros kūriniai, apžvalginiai leidiniai, monografijos, enciklopedijos, disertacijos, vadovėliai, kalendoriai, parodų katalogai, senieji mišiolai, Šventojo Rašto knygos, biblinės istorijos, giesmynai, evangelijos (knygos su keturių kanoninių evangelijų pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną tekstais, sudarančiais Naujojo Testamento pagrindą), maldaknygės ir kt.

Spausdinti lotynų, lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų, esperanto ir kt. kalbomis. Gausu antikvarinių (išleistos iki 1945 m. pabaigos) knygų. Yra keli gotišku (lotyniškasis gotikos stilius) šriftu spausdinti religinio turinio leidiniai. Platus knygų leidimo vietų spektras, jos leistos ne tik Lietuvoje bet ir kitose šalyse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje ir kitur.

Dalis knygų pažymėtos nuosavybės ženklais – ekslibrisais (lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje arba priešlapyje, kuriame nupieštas asmens herbas, monograma, asmenvardžiai, meniniai vaizdai), įstaigų, asmeninių bibliotekų antspaudais, autografais (autoriaus, leidėjo, vertėjo, dailininko įrašas ar parašas leidinyje), dedikacijomis (įrašas knygos pradžioje, nurodantis, kam ar kieno atminimui autorius tą veikalą skiria).

Ona Maksimaitienė, Panevėžio miesto istorija, Panevėžys, 2003. Gedimino Kartano nuotr.

Seniausia knyga

Knygų rinkinio seniausias leidinys – 1685 m. Vilniuje, Jėzaus Draugijos akademijos spaustuvėje, išleista knyga lotynų kalba „Missae pro Defvnctis Tantvm Deservientes Ex Miftali Romano recognito defimptae...“ („Mišios už mirusiuosius, iš Romos mišiolo parinktos...“).

Tai mišiolo dalis, dažnai spausdinta atskirai.

Knyga nedidelės apimties, todėl ją buvo labai patogu naudoti per apeigas ne tik bažnyčioje, bet ir kapinėse.

Šis muziejaus fonduose saugomas leidinys rastas Panevėžio rajone, Karsakiškio apylinkėje, Sodelių koplyčioje ir kartu su kitomis ten buvusiomis religinio turinio knygomis 1970 m. perduotas muziejui.

Mišiolas – katalikų liturginė knyga, kunigų naudojama per svarbiausias pamaldas – mišias. Jį sudaro mišių tekstai kiekvienai bažnytinių metų dienai ir mišių laikymo taisyklės.

Mišiolas sudarytas lotynų kalba popiežiaus Pijaus V nurodymu 1570 m. iš įvairių liturginių knygų. Vėlesnės laidos buvo papildomos, taisomos. Po II Vatikano susirinkimo (1962–1965), leidus laikyti mišias gimtąja kalba, į tikinčiųjų kalbas buvo verčiamas ir mišiolas. 1962 m. mišiolas išleistas lietuvių kalba.

Leidinys – unikumas

Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje taip pat saugoma unikali religinio turinio knyga lenkų kalba – Vilniaus akademijos spaustuvėje 1797 m. išleista „Uczęstnictwo y jednosc duchowna...“ („Dalyvavimas ir dvasinė vienybė...“).

Jos autorius – ispanas vienuolis karmelitas Domingo de Jesus Maria (1559–1630), ėjęs svarbias pareigas karmelitų ordino veikloje.

Šis leidinys ypatingas tuo, kad jo egzempliorių iki šiol nerasta jokiose Lietuvos atminties saugojimo institucijose, jis nebuvo užfiksuotas jokiuose žinomuose kataloguose bei kartotekose.

Nėra jo ir sąvade „Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai 1576–1805. Bibliografija“ (sud. K. Čepienė, I. Petrauskienė, Vilnius, 1979).

Tikėtina, kad tai dar neužfiksuotas (nežinomas) leidinys.

1430–1930. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, Kaunas, 1933. Gedimino Kartano nuotr.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio leidiniai

Per keturias dešimtis lietuviškos spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo metų (1864–1904) carinei valdžiai graždanka (rusiški rašmenys) pavyko atspausdinti apie 60 leidinių: 20 elementorių, 15 religinių knygų, 14 kalendorių, 7 beletristinius kūrinėlius, kt. smulkesnius leidinukus.

Keletą tokių turi ir Panevėžio kraštotyros muziejus.

Tai „Абецeле жемайтишкай-лътувийшкa...“ („Abėcėlė žemaitiškai-lietuviška...“), leista Vilniuje 1864 m., maldaknygė „Сенась Aукса Алтopюс...“ („Senas aukso altorius...“), išleista Vilniuje 1866 m. ir kt.

Siekiant suklaidinti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis persekiojančius caro valdininkus, buvo leidžiamos knygos su tyčia neteisingai nurodyta ankstesne leidimo data ir klaidinga spausdinimo vieta. Tokie leidiniai vadinami kontrafakciniais.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu užsienyje išleista apie 800 tokių knygų. Muziejaus Knygų rinkinyje yra ir tokių spaudinių. Vienas iš jų – religinio turinio knyga „Gyvenimas Išganytojaus Svieto Viešpaties mūsų...“. Faktiškai ji leista Tilžėje, O. Mauderodės spaustuvėje 1892 m., tačiau priešlapyje nurodyta klaidinanti leidimo vieta ir data.

Pirmosios spaustuvės Panevėžyje leidiniai

2025 m. sukanka 145 metai, kai (1880) Naftalis Feigenzonas pirmąją spaustuvę Panevėžyje įkūrė Bajorų gatvėje (dab. Respublikos g. 14).

Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje gausu šioje spaustuvėje spausdintų leidinių. Tai 1880 m. išleistas privalomų Panevėžio dūmos nutarimų rinkinys, Lietuvių katalikų labdaros organizacijos – Šv. Vincento Pauliečio draugijos Panevėžio skyriaus veiklos ataskaitos už 1929 ir 1930 m., ganytojiški Panevėžio vyskupo raštai ir kt.

Asmeninių bibliotekų knygos

Atskirą Knygų rinkinio dalį sudaro žymių Panevėžio krašto žmonių asmeninių bibliotekų knygos: gydytojo, visuomenės veikėjo Anupro Moigio (1842–1904); rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943); gydytojo, visuomenės veikėjo Andriaus Domaševičiaus (1865–1935); gydytojo, visuomenės veikėjo Antano Didžiulio (1883–1960); gamtininko, pedagogo Valerijono Straševičiaus (1885–1968); vaikų literatūros rašytojo, pedagogo Mato Grigonio (1889–1971); vargonininko, dirigento, pedagogo, kompozitoriaus Mykolo Karkos (1892–1984); kalbininko, visuomenės veikėjo Petro Būtėno (1896–1980); istorikės, kartografės, pedagogės Onos Maksimaitienės (1902–1999); kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, pedagogo Antano Belazaro (1913–1976); teatro ir kino aktoriaus Stepono Kosmausko (1918–1985); teatro dailininko Alberto Stepankos (1920–1998); kraštotyrininko, poeto Juozo Mėdžiaus (1936–1994) ir kt. Muziejaus Knygų rinkinyje saugoma ypač gausi (per 200 vnt. pavadinimų) sovietmečiu pogrindyje leistos nelegalios literatūros kolekcija iš Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko asmeninės bibliotekos.