Apie Droničėnų kaimo pavadinimo kilmę

Kodėl pradėjau ieškoti Droničėnų kaimo pavadinimo kilmės? Mažas būdamas dažnai viešėdavau pas savo močiutę Elžbietą Kaulinienę (Paragytę). Kartais ji važiuodavo apsipirkti į Uteną, ir tuomet mes laukdavome autobuso Droničėnų kaimo stotelėje, prie kelio Utena–Zarasai. Nuo mūsų vienkiemio iki stotelės buvo maždaug du kilometrai – kelias vingiuodavo per laukus, o aplink plaikstydavosi rugių jūra. Vasaros saulė kaitindavo veidus, kvepėjo žole, o močiutė eidama rodydavo man: „Va čia gyvena Paragiai, čia – Vilius, ten – Graužinis, Vaišnoras, Mytalas...“

Ir taip, kalbėdami apie žmones, gyvenimus ir laukus, pamažu pasiekdavome pagrindinį, asfaltuotą kelią – Droničėnų stotelę.

Praėjo daug metų. Dabar aš jau vyresnis, nei tada buvo mano močiutė. Tačiau atmintyje vis dar išliko tie pasivaikščiojimai: saulė, kvapai ir tas neįprastas vietovardis – Droničėnai. Visada jutau, kad šis žodis nėra grynai lietuviškas. Jis skambėjo kitaip, tarsi iš svetimos kalbos, turintis seną, paslaptingą atspalvį. Todėl nusprendžiau pagaliau išsiaiškinti, iš kur jis galėjo kilti. Ir štai ką suradau – žodis galbūt siejasi su senu slavišku dranit‘, reiškiančiu „lupti, skaldyti, dirbti medį“. Galbūt tai buvusi amatininkų vietovė, kur gaminti lupti medžio gontai ar ruošta mediena. O gal tiesiog iš asmenvardžio Droničius – žmogaus, kurio vardas ar darbas davė vardą visam kaimui.

Bet kad ir kokia būtų tikroji pavadinimo kilmė, mano Droničėnai visada liks vieta, kurioje rugiai linguodavo kaip jūra, o močiutės balsas lydėdavo mane iki kelio, į pasaulį, kuriame dabar pats ieškau atsakymų.

Droničėnų pavadinimo galimos kilmės analizė

1. Slaviškas žodis dranit‘: reikšmė ir vartosena.

Žodis дранить / dranit‘ yra senas slavų kalbų veiksmažodis, turintis kelias šakines reikšmes, kurios įvairiose tarmėse šiek tiek skiriasi:

• rusų (senas, tarm.) дранить (dranit‘) – erzinti, plėšti, draskyti, drėksti;

• baltarusų, ukrainiečių tarm. драніць, драніти – draskyti, lupti, skaldyti medį;

• lenkų (senesnis) dranie / dranic – plėšimas, skeltinis gabalas (medžio, odos).

• čekų, slovakų dran, drati, draný – nudrėbtas, sudraskytas, nusitrynęs.

Taigi šio žodžio semantinis branduolys – veiksmas, kai kas nors plėšiama, luobiama, skaldoma arba gramdoma (pvz., medis, žievė, oda).

2. Šeimos žodžiai.

Iš tos pačios šaknies dran- kilę keli dažni žodžiai:

• драть – plėšti, lupti, draskyti;

• дранка / dranka – luptas medžio gontas, skiedrelė;

• драный – sudraskytas, nudėvėtas;

• драницa – skeltinis lentgalis, gontinė plokštė.

Tai rodo, kad dranit‘ semantiškai siejamas su medienos apdirbimu, lentų ar gontų gamyba – sritimis, kuriose buvo daug fizinio „plėšimo, lupto paviršiaus“ darbo.

3. Galima jungtis su vietovardžiu Droničėnai.

Jei pavadinimas Droničėnai (galima senoji forma Droničany / Дроничаны) turėtų šią šaknį, jo reikšmė galėtų būti: „luptų lentų vieta“, „kur daromi gontai“, „kur ruošiama mediena“. Ši hipotezė yra įtikinama dėl kelių priežasčių: Aukštaitijoje (ypač Utenos, Zarasų, Rokiškio kraštuose) nuo seno buvo išvystyta miško ruoša, dailidystė, stogų dengimas gontais; slavizmas dranka / dranic (gontai) buvo žinomas ir kai kuriose lietuvių tarmėse; balsių kaita iš a → o (dran- → dron-) galėjo atsirasti dėl fonetinės asimiliacijos arba per tarpinį asmenvardį (Droničius).

4. Fonetinė realybė.

Kai kuriose slavų tarmėse žinomas fonetinis perėjimas: драть → дронуть („plėšti, drėksti“). Toks garsų kitimas (a → o) nėra retas slavų kalbose, ypač šiauriniuose dialektuose, todėl forma Dronič- vietovardžio šaknyje fonetiškai visai įmanoma.

5. Dvi galimos kilmės kryptys.

Asmenvardinė: pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Dronič / Andronič (slaviškas, sutrumpintas iš Andronikas) → Droničėnai = „Droničiaus žmonės“ arba „Droničiaus palikuonys“.

Amatinė / semantinė: pavadinimas kilęs iš veiksmažodžio dranit‘ („lupti, gaminti gontus“) → reiškia „vietą, kur lupta mediena, ruošiami gontai“.

Abi kryptys kalbiškai realios, nes: slavų asmenvardžiai dažnai kilo iš amato ar charakterio (pvz., Droničius – „tas, kuris plėšia / gamina“); lietuviška priesaga -čėnai natūraliai pritaikyta svetimam kamienui (kaip Petričėnai, Mikučėnai, Joničėnai).

6. Papildoma pastaba: baltų paralelės.

Lietuvių kalboje egzistuoja semantiškai artimos šaknys draskyti, drožti, drėbti, dirbti – visos reiškia fizinį apdirbimą ar veiksmą jėga. Todėl slaviškas dranit‘ lengvai integravosi į baltų semantinį lauką, netekdamas svetimumo pojūčio.

7. Galutinis apibendrinimas.

„Droničėnai“ galėjo atsirasti iš slaviško žodžio dranit‘, reiškiančio „lupti, plėšti, skaldyti medį“, per asmenvardį Droničius arba tiesiogiai kaip „vietovė, kur ruošiama lupta mediena“. Tokie vietovardžiai tipiški mišraus baltų–slavų paribio regionams, kur amatininkų terminai virto asmenvardžiais, o iš jų – kaimų pavadinimais.

Autorius: Rolandas KAULINIS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama