Į gimtąjį kraštą sugrįžusios seserys kaime sukūrė tikrą gamtos mylėtojų rojų

Jundeliškių kaime užaugę sesės Kristina ir Simona Vasiliauskaitės vaikystėje svajojo kuo greičiau pabėgti iš kaimo į miestą. Ir pabėgo – Kristina įsitvirtino Vilniuje, o Simona išvyko į saulėtąjį Kiprą. Bet kai esi užaugęs gamtoje, ji vis tiek vieną dieną tave pakvies namo. Matyt, ir sesėms kažkas širdyje sukirbėjo.
  „Kai po daugiau nei dešimt metų gyvenimo Vilniuje pasakiau draugams, jog grįžtu į Jundeliškes, manęs klausė, ką aš ten veiksiu, – pasakoja Kristina. Tačiau sesėms veiklos gimtajame kaime netrūksta, o šiandien į jų sukurtą gamtos mylėtojų rojų, kurį seserys taip gražiai ir pavadino „VasaRojumi“, svečiai atvyksta ne tik iš sostinės, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ar net Australijos!
Pirmoji verslauti Jundeliškėse pradėjo Kristina, teikusi baidarių ir pirtelės nuomos paslaugas turistams, mat, Verknės upė, ant kurios kranto ir yra įsikūręs „VasaRojus“, vasaros metu ypač mėgstama baidarininkų. Vėliau prie sesers prisijungė ir iš Kipro grįžusi Simona, kuri su savimi parsivežė unikalią idėją – gimtajame kaime pastatyti jurtą. Jurta kaime, kur kadaise ganėsi kaimynų ožkos, prieš gerą dešimtmetį daug kam atrodė mažų mažiausiai keista mintis, mat tuo metu Lietuvoje buvo populiarios kaimo turizmo sodybos. Bet standartinės sodybos, kur susirenka didelės draugų kompanijos, seserys kurti nepanoro. Jas labiau žavėjo kitoks poilsis, tad liko ištikimos sau ir ėmė kurti vietą, kurioje gamtos teikiama ramybe žmonės galėtų džiaugtis visus metus. Taip seserys vienos iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo teikti dabar populiarias „glampingo“ paslaugas („glampingas“ – ramus poilsis gamtoje su patogumais, – aut. p.).
Pradžia nebuvo lengva. Statybos užtruko, o vos tik atsidarius, veiklą teko sustabdyti dėl pandemijos ribojimų. Tačiau gyvenime niekas nevyksta veltui, nes, Simonos ir Kristinos pastebėjimu, pandemija suformavo ir kitokius lietuvių keliavimo įpročius – žmonės pradėjo daugiau keliauti poromis ar su šeima, ieškoti netradicinių vietų. O kai seserys, nusprendusios plėstis, pastatė kupolinius namukus, jiems net reklamos neprireikė. Ir ne veltui, mat Kristina ir Simona viską, kiek įmanoma, daro pačios su didele meile ir atida jaukioms detalėms, o tai visada jaučiasi.
Savo klientus seserys taip pat priima svetingai kaip niekas kitas. To, pasak Simonos, jos išmokusios iš mamos. Merginos iš vaikystės prisimena – kai namuose laukiama svečių, turi blizgėti kiekvienas namų kampas. Tvarkingomis baidarėmis, su vaišėmis Kristina ir Simona pasitikdavo ir savo baidarininkus, taip šiandien priima ir „VasaRojaus“ svečius – atvykusiųjų laukia ne tik jauki, tvarkinga aplinka, bet ir mamos gaminamas gėrimas, žolelių arbata.
Beje, kuriant jurtos ir kupolinių namelių interjerą, sesės į dizainerius nesikreipė, turėjo savo viziją – norėjo, jog viskas būtų kuo arčiau gamtos, todėl interjere vyrauja natūralios medžiagos, vienkartinių daiktų ar plastikinių niekučių čia nerasite. Netgi jurtos sienos apšiltintos natūralia vilna. Televizorius mėgautis gamta taip pat netrukdys – jo čia paprasčiausiai nėra, vietoj jo kiekviename namelyje yra tarpusavio pažinimui skirtos kortelės. Atpalaiduoti kūną ir protą galima ir kubile, pirtelėje, o šiltuoju metų laiku – upėje, važinėjant dviračiais, paspirtukais ar plaukiojant baidarėmis. Mums besikalbant, Kristina užsimena, jog ateityje planuojama svečiams pasiūlyti ir molio edukacijas, yra ir daugiau idėjų, bet kol kas jų sesės neišduoda.
Kristina ir Simona, kurdamos savo verslą, galėjo nueiti lengviausiu keliu – sukurti erdvę, skirtą dideliems susibūrimams, šventėms. Vos 8 kilometrai nuo Birštono, vaizdingoje vietoje, ant Verknės kranto įsikūręs „VasaRojus“ tikrai sulauktų tokio susidomėjimo, galbūt net būtų pelningesnis, tačiau seserys taip nepadarė, liko ištikimos savo prigimčiai. Vietoj trankios muzikos, jos savo svečiams siūlo pasiklausyti paukščių čiulbėjimo ar pelėdos ūkavimo garsų naktį, o penkių žvaigždučių viešbutį atstoja tūkstantis žvaigždžių danguje.
Paklaustos, ar nesigaili, ar nepasiilgsta kiprietiškos šilumos ar didmiesčio, sesės teigia, jog dabar sunkiau išvažiuoti į miestą, nors Simona šypteli, jog šilumos truputį pasiilgstanti.
Rimantė Jančauskaitė
Nuotraukos iš „VasaRojaus“ archyvo

Autorius: Rimantė Jančauskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama