Ar kultūra skirta visiems?

Šiandien asmenys, turintieji vienokią ar kitokią negalią, yra tokie pat lygiaverčiai visuomenės nariai, kaip ir sveikieji, jiems sudarytos sąlygos atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, dalyvauti saviveikloje, jie gali mėgautis teatru, kinu, lankyti parodas. „Gyvenimo“ pašnekovės tvirtina, kad misija – užtikrinti kokybišką kultūrą ir asmenims su regos negalia – įmanoma, tai įgyvendinama investuojant į šiai grupei žmonių pritaikytą kultūros įstaigų infrastruktūrą, kultūros renginius ir paslaugas, vystant įvairias užimtumo veiklas, skatinant profesionalių menininkų iniciatyvas. Jų teigimu, kultūrinių paslaugų prieinamumo situacija kasmet gerėja, o kylantys iššūkiai įveikiami bendromis asmenų su negalia, jiems atstovaujančių organizacijų ir suinteresuotų institucijų pastangomis.

Konsultuoja pritaikant kultūros įstaigas
 VšĮ LASS Pietvakarių centro viešųjų ryšių atstovė Laura Stadalninkaitė yra neregė nuo gimimo, tačiau negalia neapriboja jos meninės ir visuomeninės veiklos: dainų ir muzikos atlikėja nemažai koncertuoja, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, kur atskleidžia aklųjų ir silpnaregių kasdienybę, demonstruoja, kaip jie skaito ir rašo Brailio raštu, orientuojasi aplinkoje, supažindina, kokie yra jų poreikiai. Jos įsitikinimu, tokie renginiai ir pokalbiai visuomenės nariams padeda geriau pažinti ir suprasti vieniems kitus.
L. Stadalninkaitė pastebi, kad palyginti visai neseniai buvo pradėta svarstyti apie platesnį įvairių įstaigų prieinamumą asmenims su negalia. Anksčiau pasaulis buvo pritaikytas turintiesiems įprastus gebėjimus: tiems, kurie geba patys judėti, perskaityti tekstą, todėl tarsi nebuvo poreikio pateikti jį garsiniu būdu, pasitelkiant įvairias technologijas.
Laurai yra tekę konsultuoti muziejus šiuo klausimu, su kolegomis ji prisidėjo prie Prienų krašto muziejaus ekspozicijų bei M.K.Čiurlionio nacionalinio muziejaus aplinkos pritaikymo regėjimo negalią turintiems lankytojams.
– Labai smagu pastebėti vis daugiau iniciatyvų, skirtų pritaikyti viešąsias erdves, kultūrinius renginius asmenims su įvairiomis, taip pat ir regėjimo, negaliomis. Tačiau vis dar pasitaiko tokių situacijų, kai įstaigos pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą „pritaiko“ erdves, renginius ar informacinius stendus, tačiau vėliau paaiškėja, kad asmenys su regėjimo sutrikimais negali tuo naudotis, vizualinė informacija jų nepasiekia. Klaidų išvengiama, bendradarbiaujant ir konsultuojantis su žmonėmis, kuriems paslaugų prieinamumas ir informacinėje, ir fizinėje erdvėje yra reikalingas, – akcentuoja pašnekovė.
Pasak jos, asmuo, turintis visišką regos negalią, atėjęs į kultūros įstaigą, jam priimtinoje vietoje turi rasti sutartines žymas, kaip susiieškoti tualetą, liftą, taip pat pažymėtas vedimo linijas. Informacija stenduose privalo būti pateikiama Brailio raštu ar nurodyti QR kodai jos nuskaitymui.
Jos nuomone, vienas iš geriausių aplinkos pritaikymo neįgaliesiems pavyzdžių – M.K.Čiurlionio muziejus, kuriame, įgyvendinant pilotinį projektą, buvo pažymėti vedimo takeliai, įrengtos liečiamosios ekspozicijos, pagamintas pakankamai detalus pastato maketas, čiuopiamas rankomis. Muziejuje neregiai gali naudotis audio gidais ir savarankiškai, pagal girdimą instrukciją keliauti nuo vieno eksponato prie kito.
Draugiškos asmenims su negalia ir kitų kultūros įstaigų iniciatyvos. Kauno kamerinis teatras nebe pirmus metus vykdo projektą, kurio pagrindinis tikslas – įtraukti asmenis su regos negalia į bendrą kūrybinį procesą ir drauge kurti spektaklį.
„Tai yra puiki iniciatyva, padedanti atskleisti šios grupės asmenų gebėjimus, susipažinti su naujais žmonėmis. Bendra veikla mažina socialinę atskirtį, paneigia visuomenėje vyraujančius stereotipus, integruoja asmenis su negalia į plačiąją visuomenę,“ – įsitikinusi L.Stadalninkaitė.
Jos teigimu, visi patobulinimai, geresni aplinkos ir paslaugų pritaikymai, gimę iš bendradarbiavimo ir iniciatyvų, nutiesia tiltą būsimoms kartoms, todėl ateityje neregiams bus dar paprasčiau pasiekti įvairias viešąsias vietas, patenkinti savo kultūrinius poreikius.

Kultūrines paslaugas pritaiko asmenims su regos negalia
LASS Prienų filialo pirmininkė Irena Karsokaitė patikina, kad asmenys su regėjimo negalia, turėdami prieinamumą prie kultūros, labai pagerina savo gyvenimo kokybę.
– Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kelis kartus per metus Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių dramos teatruose organizuoja spektaklius, pritaikytus neregiams. Prieš spektaklį aktoriai supažindina žiūrovus su personažais, leidžia paliesti dekoracijas ir kitą teatro atributiką, kurie reikalingi spektaklio metu, atsako į klausimus. Žiūrovai gauna ausinukus ir gali klausytis, kas vyksta scenoje. Daugelis muziejų taip pat pritaikyti neregiams, audio gidai padeda išgirsti, ką regintieji mato akimis. Kai kur eksponatus galima liesti rankomis. Su Prienų krašto muziejaus darbuotojais palaikome ypatingus ryšius, neseniai dalyvavome mums pritaikytoje edukacijoje. Kaip lygiaverčiai, kasmet dalyvaujame organizuojamose Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų rankdarbių parodose. Naudojamės programėlėmis, kurių pagalba atsisiuntus kino filmą, galima klausytis jo garsinio vaizdavimo. Pažinti pasaulį balsu ir pirštais padeda įgarsintos ir Brailio raštu knygos, kurias leidžia Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastaruoju metu atsisiuntus knygą internetu per ELVĮ, galima jos klausyti telefone, kompiuteryje. Tai didžiulė pagalba mylintiems knygą, – kultūrinių paslaugų, prieinamų silpnaregiams ir neregiams, įvairove pasidžiaugia Irena Karsokaitė.
Organizacijos vadovė labai vertina bendrystę su Prienų kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojais. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai šioje įstaigoje visada yra laukiami, jiems sudaromos sąlygos repetuoti, organizuoti renginius. „Labai tuo džiaugiamės. Manau, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Nuo mūsų optimizmo, požiūrio į aplinką, visuomenę, į kitą žmogų,“ – įsitikinusi I.Karsokaitė.
Jos teigimu, LASS Prienų filialo nariai įtraukiami į įvairias užimtumo veiklas. Rankdarbių būrelyje jie užsiima prieinamiausia veikla – vilnos vėlimo darbais. Savo sukurtais žaislais puošia viešąsias erdves Savivaldybėje, muziejuose, bažnyčiose, Prezidentūroje. Knygos mylėtojų klube aptariamos perskaitytos knygos, diskutuojama, dalyvaujama viktorinose. Žmonės su regėjimo negalia susibūrę į dainos mylėtojų ansamblį „Puriena“. Ruošia įvairias programas, kurias pristato visoje Lietuvoje. Koncertuoja muziejuose, bibliotekose, įvairių miestų kultūros centruose, bažnyčiose. Ansamblio dainininkai yra visur mielai priimami, nekyla jokių kliūčių keliauti ir koncertuoti.

„Mėgdami dainą galime atsiskleisti šioje srityje“
Vokalinio ansamblio „Puriena“ ilgametė vadovė Onutė Matusevičiūtė patvirtina turinti geras sąlygas Prienuose užsiimti saviveikla, koncertuoti, remiama jos, kaip vadovės, veikla.
– Pati esu neregė, todėl šis darbas man yra iššūkis, tačiau malonus, juk neregystė klausai netrukdo. Bet kaskart atvykti į repeticijas iš Kauno, kur gyvenu, koncertų metu užlipti ant scenos reikia ir kitų pagalbos. Todėl ansamblyje dainuoja ne vien žmonės su regėjimo negalia, mums labai padeda ir koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė, kuri yra ne tik mūsų akompaniatorė, bet ir vairuotoja, – neslepia O.Matusevičiūtė.
– Jaučiamės būdami Prienų kultūros ir laisvalaikio centro lygiaverčiais partneriais, esame kviečiami dalyvauti romansų, partizaninių dainų festivaliuose, projektuose. O ir mūsų filialo pirmininkė Irena Karsokaitė labai komunikuojanti, padedanti, palydinti, – O.Matusevičiūtė sako, kad toks kultūros darbuotojų ir organizacijos vadovės dėmesys motyvuoja, paskatina pagal galimybes dalyvauti visur, kur tik ansamblis yra kviečiamas. Per metus „Puriena“ surengia daugybę koncertų. Šią veiklą skatina ir VšĮ LASS Lietuvos Pietvakarių centras.
„Man atrodo, kad mėgdami dainą galime ir pakankamai gerai atsiskleisti šioje srityje, – sako O.Matusevičiūtė. – Apskritai, šiandien labai stengiamasi atliepti neregio žmogaus poreikius, kad jis turėtų kuo platesnį kultūros suvokimą.
Onutė prisipažįsta esanti didelė Kauno „Žalgirio“ komandos fanė ir vaikštanti į Eurolygos rungtynes arenoje, taip pat savarankiškai keliaujanti traukiniu.
Muzikos profesionalė aktyviai dalyvauja edukaciniuose projektuose, bendrauja su jaunimu.
– Šiais metais visuose Kauno regiono miestuose su Ąžuolyno biblioteka vykdėme aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkui bei lietuviškos Brailio abėcėlės sudarytojui Pranui Dauniui skirtą projektą, meno mokyklų moksleiviams organizavome kūrybines- edukacines dirbtuves, juos supažindinome su neregių ir kurčiųjų kūrybos pasauliu, kartu repetavome ir parengėme baigiamąjį koncertą. Nesitikėjau, kad jaunimui tokie pokalbiai ir veikla bus įdomūs, – stebisi Onutė.
Jos įsitikinimu, kartų tarpusavio bendradarbiavimas labai svarbus: jeigu moksleiviai nuo jaunumės bendraus su turinčiaisiais negalią, visuomenėje neliks atskirties. Bet ir pačius neregius ji drąsina neužsisklęsti, įveikti savo kompleksus ir išdrįsti paprašyti pagalbos: „Vieni su kitais turime komunikuoti. Nebijoti kalbėtis, klausti, prašyti... O problemų pasitaiko, jas stengiamės spręsti kartu, bendradarbiaudami su Prienų rajono savivalda ir partneriais.“
Dalė Lazauskienė

Autorius: Dalė Lazauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama