Žemaičių vakare braidyta M. K. Čiurlionio atminties upėmis nuo Ratnyčėlės iki Minijos

Vakaras prasidėjo su dailininku, meno istoriku, dailės ir vaizdingo raš­to mokytoju, žurnalistu, daugelio gamtos, kultūros bei istorijos faktų ir jausenos prikėlėju bei aktualintoju Kaziu Kęstučiu Šiaulyčiu. Prisėdęs ant Ratnyčėlės upelio kranto, nuleidęs basas kojas į per Dzūkiją tekantį vandenį, dailininkas yra nuliejęs šūsnį darbų su įvairiais šio upelio kraš­tovaizdžiais. 

Yra posakis, kad „antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi“, jį žinojo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, todėl jaunystės upę Ratnyčėlę palikęs giliam kūrybos žadinimui, pabandė pavaikščioti Žemaitijos upės Minijos ir jos intakų pakrantėmis. Posakį apie bridimą į tekančią upę žino ir dailininkas K. K. Šiaulytis. Todėl neturėdamas iliuzijos apie upės srovės ir laiko sustabdymą, tai fiksuoja pieštuku, akvarele, pateikdamas mūsų visų pažinimo džiaugsmui ir širdies atgaivai. Bandant perprasti atskiro regiono, žemės, parapijos miesto ar miestelio gamtinį, istorinį kraštovaizdį, verta neužmiršti, jog seniausi vietų vardai yra hidronimai. Upės per šimtmečius dažnai pakeičia savo vagą, ilgiau iš „debesų“ nutūpę savo vardą išsaugo ežerai. Tad savo įžvalgomis apie M. K. Čiurlionį bei jo kūrybą pasidalinęs K. K. Šiaulytis beveik po šimtmečio vaikščiojęs didžiojo kūrėjo takais, mums padėjo susigaudyti dainaviškoje ir žemaitiškoje M. K. Čiurlionio kūryboje, panaudojant tyrimui „geografinį“ metodą.

Regis, su M. K. Čiurlionio kūrybiniu palikimu esame daugiau ar mažiau susi­pažinę. Bet „pilkų” zonų, kūrybos posūkių ar naujų įžvalgų jo kūrybiniame palikime vis atsiranda. Prasminga K. K. Šiaulyčio nuostata semtis vandenį iš tos vietos, tad dailininko akvarelėse liko Akmenos, Lokystos, Pelos, Salanto, Kapstato, Paršežerio ežeruose ir bevardžiuose tvenkiniuose semto vandens pėdsakų. Teko ir man ne kartą ekspedicijose Žemaitijoje leistis nuo įspūdingų Minijos skardžių.

Žurnalistė, knygų leidėja, kelionių organizatorė Aurelija Arlauskienė pasidalijo įžvalgomis apie K. K. Šiaulyčio išskirtinius kūrybos bruožus, pasidžiaugė daugialype jo kūrybine veik­la, įžvelgdama tam tikrų paralelių su M. K. Čiurlionio kūrybos palikimu, kai kuriais kūrybos aspektais stebint gam­tą, kraštovaizdį, kultūros paveldo reiškinius.

K. K. Šiaulytis sukūrė daug vaizdų iš Laukuvos (savo mamos gimtinės) ir End­riejavo (tėvo gimtinės) apylinkių, kurie nutūpė į monografijas, atvirukų rinkinius. 

Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas dr. Bonifacas Vengalis ir tarybos nariai dėkojo vakaro svečiui, apdovanojo leidiniu „Žemaitija“, prie padėkų prisidėjo Šilalės kraštiečių draugijos nariai. Visi išsiskyrėme iki kitos parodos, iki naujų pasakojimų apie Žemaitijos ir Dzūkijos gamtos grožį bei žmonių savitumą. 

Autorius: Virginijus JOCYS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama