Žemaitija – ne etnografinis, o istorinis regionas

Lapkričio pradžioje Seime surengta konferencija „Žemaitijos regio­no istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvir­ti­ni­mas“, skirta Žemaičių kultūros dienoms, taip pat išreikšta iniciatyva, kad že­maičių kalba būtų oficialiai pripažinta, Žemaitija įteisinta kaip istorinis Lietuvos regionas, o Telšiai – kaip oficiali Žemaitijos sostinė. 

Žemaičių kultūros dienų iniciatorė – Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, konferenciją organizavo Seimo laikinoji žemaičių grupė ir Žemaičių kultūros draugija, globėja tapo Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Violeta Turauskaitė, susirinkusiuosius sveikino Kultūros komi­teto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas bei Pasaulio lietuvių bendruomenės kul­tūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, buvusi Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Buvo perskaityti net penki pranešimai – architektas, Nacio­nalinės kultūros premijos laureatas, Že­maičių kultūros draugijos prezidentas prof. Algirdas Žebrauskas kalbėjo apie tai, jog „Žemaitija – istorinė Europos žemė“, kalbininkas, Žemaičių kultūros draugijos prezidento pavaduotojas prof. Juozas Pabrėža skaitė pranešimą „Žemaičių kalbos ir rašybos įtvirtinimas“, Rezeknės (Latvija) cent­rinės bibliotekos darbuotojos Anitos Gaidulės pranešimą „Šiandienos latgalių kalbos situacija Latvijoje“ perskaitė jį į žemaičių kalbą išvertęs režisierius, rašytojas ir vertėjas Edmundas Untulis. Šveicarijos ir Lietuvos kalbininkas, vertėjas Markus Roduner apžvelgė „Re­gio­ninių kalbų sampratą Europoje“, o etnologas, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys prof. Rimantas Balsys „įvertino“ „Žemaičius etninės kultūros požiūriu“.

Prasidėjus diskusijoms, Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė įrodinėjo, jog žemaičių kalba, kuriai siekiama regioninės statuso, yra ne istorinio, o etnografinio regiono savasties ženk­las, bet su ja nesutiko ne tik Žemaičių kultūros draugijos prezidentas A. Žebrauskas ar jo pavaduotojas J. Pabrėža, bet ir kiti konferencijos dalyviai. Tad vienbalsiai priimta rezoliucija „Inicijuoti Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas Žemaitijos kaip istorinio Lietuvos regiono su sostine Telšiais ir regioninės žemaičių kalbos teisinis įtvirtinimas“.

Savo žemaitiška poezija konferenciją pradėjo ir baigė plungiškė poetė Irena Stražinskaitė-Glinskienė bei kražiškio Marijaus Čekavičiaus pučiamas ragas. 

Autorius: Dalia ZABITIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama