Įtraukusis ugdymas Klaipėdos rajone: misija padėti

Įtraukusis ugdymas – nuolat besikeičiantis procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius bei vengiant diskriminacijos.
Šiais mokslo metais Klaipėdos rajone mokosi 922 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Daugumos jų kasdienybė neretai kupina iššūkių, o dalies jų elgesys ne visuomet dera su priimtinomis normomis. Būtent todėl ypač svarbu, kad šiuos vaikus lydėtų kryptingas, pozityvia disciplina ir socialinio-emocinio ugdymo principais grįstas elgesio mokymas bei savalaikė, nuoširdi pagalba. Tai nėra vien psichologo ar socialinio pedagogo darbas – tai mūsų visų bendras rūpestis ir bendros pastangos.
Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba pakvietė į renginį-diskusiją „Pagalba vaikui – nuo lūkesčių iki bendrų sprendimų“. Susitikimo metu svečiams pristatytos tarnybos veiklos kryptys, kalbėta apie pagalbos vaikui organizavimą ir bendradarbiavimo svarbą, taip pat apžiūrėtos renovuotos patalpos, įsigyta naujų ugdymo priemonių.
Nuo lūkesčių iki bendrų sprendimų
Lietuvoje prieš maždaug du dešimtmečius buvo pastebėta, kad daugėja vaikų, turinčių įvairių ugdymo bei mokymosi sunkumų. Jei iš pradžių apie tai viešumoje buvo kalbama puse lūpų, tarsi apie kokią valstybės paslaptį, lyg tikintis, kad tai laikinas reiškinys, dabar tai tapo vieša realybė.
Vyresnės kartos pedagogai konstatuoja, kad jų profesinio darbo pradžioje vaikų su specialiaisiais poreikiais būdavo vienetai, tik kai kuriose klasėse, dabartinė kasdienybė – 2–3 beveik visose klasėse. Šiais mokslo metais, rugsėjo mėnesio duomenimis, Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose ugdomi 922 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ši progresija sparčiai kyla aukštyn, pvz., nuo 2021–2022 m. m. iki 2025–2026 m. m. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose padidėjo net 48 procentais. Tai apsunkina ugdymo procesą, net kai gelbsti skirtas mokinio padėjėjas. Tačiau mūsų vaikai – mūsų visuomenės dalis, ieškoma būdų, kaip padėti vaikams ir jų tėvams, kaip visuomenėje formuoti teigiamas nuostatas visų vaikų atžvilgiu. Bendradarbiavimas įtraukiajame ugdyme – tai labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su mokiniais. Bendradarbiaujant suinteresuotoms pusėms (mokyklai, tėvams (globėjams, rūpintojams), kitiems paslaugų teikėjams), svarbiausia yra nepamiršti, kad viso ko centras yra vaikas. Šia svarbia tema lapkričio viduryje vyko diskusija „Pagalba vaikui – nuo lūkesčių iki bendrų sprendimų“ Klaipėdos rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Pedagoginės psichologinės tarnybos tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas vaikas laiku gautų jam tinkamą ir profesionalią pagalbą. Tarnyba vertina vaikų raidą, ugdymosi pasiekimus ir sunkumus, teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pagalbą, konsultuoja tėvus bei pedagogus. Specialistai taip pat teikia rekomendacijas mokykloms, kaip pritaikyti ugdymo procesą pagal individualius vaikų poreikius.
Gerėja pagalbos teikimo vaikams sąlygos
2004 metais Gargždų „Minijos“ mokyklos skirtose patalpose įkurta rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Minimalios darbo sąlygos, kuk­lus darbuotojų skaičius, kuris šiuo metu išaugo iki 18 (21,5 pareigybės). Vėliau PPT įsikūrė buvusiose Atviro jaunimo centro patalpose. Neseniai atlikus pastato vidaus patalpų renovaciją, tarnybai perduota beveik šimtas kvadratinių metrų patalpų antrame pastato aukšte, suremontuotos erdvės aprūpintos šiuolaikiniais baldais, už skirtas lėšas Tarnyba įsigijo specialistų darbui būtinų korekcinių sensorinių priemonių.
Nemažai svarbių žingsnių siekiant Tarnybos darbo efektyvumo padaryta anksčiau: nuo 2023 m. sausio 1 d. rajono Savivaldybės taryba patvirtino tris etatus Mobilios komandos formavimui: psichologo 1 etatą, logopedo 0,75 etato, spec. pedagogo 0,75 etato, soc. pedagogo 0,5 etato.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2025 m. vasario 27 d. pasirašė ES projekto „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų modelio diegimas ir sklaida“ įgyvendinimo sutartį. Projekto lėšomis veiklai Mobilioje komandoje įdarbinti šie specialistai: kineziterapeutas 0,75 et., ergoterapeutas 0,75 et. ir SUP vaikų pagalbos vadybininkas 0,5 et.
Mobilios komandos suformavimo veiklos tikslas – vaiko gebėjimų vertinimas jo natūralioje aplinkoje – ne PPT, bet ugdymo įstaigoje ar namuose. Galima pažymėti tai, jog neteko girdėti, kad tokias Mobilias komandas turėtų kuri nors kita šalies PPT.
2024 m. padidinti Gargždų ikimokyklinėse įstaigose dirbančių tarnybos psichologų darbo krūviai 1,75 etato. 2025 m. planuota įdarbinti surdopedagogą ir tiflopedagogą, deja, šių specialistų nepavyko rasti.
Sėkmės laidas – komandinis darbas
Išklausę Tarnybos specialistų pranešimus, minėtos diskusijos dalyviai pasidžiaugė teigiama linkme visuomenėje vykstančia nuostatų kaita dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, kalbėjo apie didelius iššūkius, su kuriais tenka susidurti tokius vaikus auginančioms šeimoms ar pavieniams asmenims, apie būtinybę, kad tėvai ne ignoruotų atsiradusią problemą, bet kartu su specialistais ieškotų būdų, kaip padėti vaikams.
Visi diskusijose dalyvavusieji akcentavo komandinį darbą: šeima – ugdymo įstaiga – PPT. Ypatingai svarbi mokytojo ir mokinio padėjėjo bendrystė – jų noras ir gebėjimas ieškoti sėkmės kelių, neprarasti vilties ir nuolat bandyti – nesiseka vienaip, bandyti kitaip, vienokia metodika neveikia, gal veiksmingesnė bus kitokia. Kad vaikas saugiai jaustųsi savo aplinkoje, ypač veiksminga, kai iš ugdymo įstaigos sklinda visiems girdima nuostata: „Jūs čia laukiami.“
Su renovuotomis patalpomis, įsigytomis naujomis ugdymo priemonėmis susipažino ir diskusijose dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, rajono Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, rajono Švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė, kiti renginio dalyviai.
Egidijus ŽIEDAS
Autoriaus nuotr.

Su renovuotomis patalpomis, įsigytomis naujomis ugdymo priemonėmis susipažino ir diskusijose dalyvavo rajono Savivaldybės meras B. Markauskas ir kiti renginio dalyviai.

Įtraukiojo ugdymo principus kai kurios Lietuvos švietimo įstaigos taiko jau ilgiau nei kelis dešimtmečius, o nuo 2024 m. rugsėjo įsigalėjo ir Švietimo įstatymo pataisa, numatanti, kad visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui.
90 procentų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų yra ugdomi bendrojo ugdymo įstaigose kartu su bendraamžiais. Iš viso jie sudaro apie 15 procentų visų bendrojo ugdymo mokyk­lų mokinių. 
Švietimo ugdymo įstaigos pagal mokiniui nustatytus ugdymosi poreikius teikia jiems reikalingą švietimo pagalbą. Mokyk­las, darželius dėl švietimo pagalbos teikimo, ugdymo metodų ir priemonių, aplinkos pritaikymo ir kitų mokinio individualių poreikių užtikrinimo konsultuoja regioniniai specialiojo ugdymo ir nacionaliniai konsultaciniai centrai. 
Bendrojo ugdymo programos pagal poreikį gali būti pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama