Kiekvienam vaikui – galimybė augti: Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos patirtis įtraukiojo ugdymo kelyje

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija subūrė Klaipėdos rajono švietimo bendruomenę į metodinę dieną, skirtą vienai aktualiausių švietimo temų – įtraukčiai. Lapkričio 25-ąją čia susirinko mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui, Švietimo centro darbuotojai ir pagalbos mokiniui specialistai, siekdami atsakyti į klausimą, kaip teorinę idėją „mokykla visiems“ paversti kasdien veikiančia praktika, kurioje sėkmę patirtų kiekvienas mokinys.

Savivaldybės požiūris: ne žodžiai, o sprendimai

Įtrauktis Lietuvoje vis dar reikalauja didelio pokyčio mąstyme: nustoti „rūšiuoti“ vaikus ir priimti juos su visais jų skirtumais. Klaipėdos rajonas šioje srityje išsiskiria: čia savivaldybės parama nėra tik deklaracija, o konkretūs darbai. Ugdymo įstaigose dirba tiek mokinių padėjėjų, kiek iš tiesų reikia, tad mokyklose sudaromos sąlygos kartu mokytis skirtingų gebėjimų vaikams — ar jie būtų matematikos olimpiadų dalyviai, ar turintys autizmo spektro sutrikimą.

Vis dėlto realybė išlieka sudėtinga: trūksta specialistų, klasės nemažos, o infrastruktūra ne visuomet pritaikyta. Todėl patirties sklaidos renginiai, tokie kaip šis, tampa itin svarbūs — mokytojai ne tik dalijasi sėkmėmis, bet ir kartu ieško sprendimų kasdieniams sunkumams. Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė akcentavo: „Geriausias mokymasis vyksta ne užsidarius kabinetuose, o dalijantis patirtimi tiesiogiai. Tik bendradarbiaudami ir palaikydami vieni kitus galime siekti mokyklos, kurioje saugus ir vertinamas jaustųsi kiekvienas vaikas“.

Veiviržėnai – pavyzdys, kaip įtrauktis veikia kasdien

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija pasirinkta kaip gerosios praktikos pavyzdys neatsitiktinai — joje ir keturiuose jos skyriuose yra apie 70 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių. Gimnazijos direktorė Laima Navickienė atvirai kalbėjo: komandinis darbas čia nėra pasirinkimas – tai būtinybė norint užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams. Džiaugiamasi, kad dalyvavimas nacionalinėje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje padėjo atnaujinti edukacines erdves ir įrengti modernias laboratorijas, tačiau svarbiausia investicija vis dar yra žmonės. Anglų kalbos mokytoja metodininkė ir mentorė Alma Vanagienė pristatė gimnazijoje taikomą „GROW“ modelį, padedantį mokytojams augti profesiškai ir išvengti perdegimo.

Menas – emocinė jungtis ir terapija

Renginio meninė įžanga parodė, kad mokykla – tai ir emocijos, ir saviraiška. Vyr. muzikos mokytoja Renata Girdvainytė ir vyr. šokio mokytoja Sandra Leonauskienė pristatė miuziklo „Mėlyna sraigė“ ištrauką. Mokiniai, grodami ir šokdami, įrodė: menas panaikina ribas ir leidžia kiekvienam vaikui patirti sėkmę, kurios kartais taip stinga tradicinėse pamokose.

Trijose sekcijose – tikri sprendimai iš tikrų situacijų

Po įkvepiančios pradžios dalyviai pasiskirstė į sekcijas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sekcijoje daug dėmesio skirta emocinei sveikatai. Sandra Leonauskienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Alvyda Švabienė pademonstravo, kaip per judesį galima ugdyti socialinius įgūdžius ir priimti kiekvieno vaiko raišką — net jei ji nestandartinė. Tokia pagarba unikalumui vaikams suteikia drąsos ir pasitikėjimo.

Antrojoje sekcijoje, vadovaujant Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Linai Zubauskienei bei Veiviržėnų gimnazijos pavaduotojai ugdymui Inetai Ruškei, analizuotos biologijos mokytojos metodininkės Dianos Vepštienės, matematikos mokytojos metodininkės Teresės Kvecienės ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Modestos Barakauskaitės pamokos. Vaizdo įrašai leido akivaizdžiai pamatyti: diferencijuotos užduotys ir STEAM metodai padeda sudominti tiek gabius, tiek sunkumų patiriančius mokinius.

Trečiojoje sekcijoje pagalbos mokiniui specialistai kalbėjo apie sensorinių kambarių svarbą. Logopedės metodininkės Inga Linkuvienė ir Kornelija Martinkienė bei psichologė Aneta Žukauskienė dalijosi patirtimi, kaip šios erdvės padeda vaikams nusiraminti ir efektyviau įsitraukti į pamokas. Dar daugiau emocijų sukėlė patyriminės dirbtuvės laboratorijoje, kur chemijos mokytoja Rūta Cibaitė ir biologijos mokytoja Diana Vepštienė mokė gaminti „kvapnius vonios burbulus“ ir tirti bakterinį užterštumą — įsitikinta, kad mokymasis gali būti ir džiuginantis, ir lengvai suprantamas kiekvienam mokiniui.

Šilta atmosfera ir tvarus požiūris – gimnazijos veidas

Dienos pabaigoje vykusi refleksija išryškino svarbiausią dalyką: šioje mokykloje įtrauktis neapsiriboja taisyklėmis. Čia kuriama jauki, tvari ir bendruomeniška aplinka — mokyklos erdvės puoštos pačių mokinių sukurtais darbais, o mokytojų komanda atvira naujovėms ir dialogui. Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė ir metodininkė Nomeda Skliuderienė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos padeda mokytojams jaustis stipriems ir nepamiršti, kad jie nėra vieni šiame nelengvame, bet prasmingame kelyje.

Dėkingumas – tiems, kurie kuria pokytį

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos bendruomenei — direktorei Laimai Navickienei, pavaduotojoms ugdymui Jurgitai Rudienei ir Inetai Ruškei bei visai mokytojų komandai — skirta nuoširdi padėka už atvirumą ir gerosios patirties dalijimąsi. Būtent tokių mokyklų pastangos rodo, kad Klaipėdos rajone įtrauktis — ne tik siekiamybė, bet ir kasdienė tikrovė, kurioje kiekvienas vaikas yra svarbus ir laukiamas.

Klaipėdos rajono švietimo centro ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos informacija