Justinas Malcius. Rokiškio Sąjūdžio aikštė kaip atminties vieta

Įvadas

            Kiekviena istorinė epocha ar įvykis, pasibaigęs, palieka pėdsaką žmonių atmintyje. Šie prisiminimai lemia, kad tam tikros erdvės, objektai imami sieti su konkrečiais įvykiais. Pasak tyrinėtojo Gérôme Truc „[...] Mūsų atmintį sąlygoja erdviniai nuorodų taškai: tam tikros vietos, aikštės, pastatai, gatvės, kurie mums suteikia atspirtį ir leidžia įtvirtinti prisiminimus. Materialus šių vietų pasikeitimai lemia ir esminius atminties pokyčius, kartais net jos išnykimą [...]“.[1] Šios vietos tampa vienu iš instrumentu, formuojančių istorinę atmintį. Išnykus joms, nyksta ir istorinė atmintis, kuri yra svarbi tautos identiteto formavimui ir yra jos išlikimo būtinybė. Šis išnykimas gali būti natūralus, neskiriant per daug dėmesio tam tikros materialios vietos išsaugojimui, arba sistemingas, norint „atsikratyti“ režimui nepalankių istorinės atminties erdvių, objektų, prieštaraujančių jo ideologijai. Pastarojo apraiškų galime aptikti sovietmečiu, kai materialios vietos buvo sistemingai ardomos, norint „ištrinti“ režimui nepalankią istorinę atmintį: „[...] 1941 m. gegužės 21 d. LKP (b) CK biuras nutarė pašalinti Kaune iš Karo muziejaus sodelio Lietuvos kariuomenės vado, Nepriklausomybės kovų dalyvio gen. Silvestro Žukausko, Šaulių sąjungos kūrėjo Vlado Putvinskio, pirmųjų Nepriklausomybės kovų aukų karininko Antano Juozapavičiaus ir eilinio Povilo Lukšio skulptūras [...]“.[2] Taigi, erdvės, įvairūs objektai primenantys ar susiję su vienokiais ar kitokiais istoriniais įvykiais yra svarbūs istorinės atminties formuotojai.

            Atminties vietos sąvoką sugalvojo prancūzų istorikas Pierre Nora[3]. Pasak jo, atminties vietos yra paprastos ir dviprasmiškos, natūralios ir dirbtinės, juntamos per jutiminę patirtį ir kartu atviros pačiam abstrakčiausiam apmąstymui. Atminties vietos yra skirstomos į tris kategorijas: materialias, simbolines ir funkcines. Pasak P. Nora, materialios atminties vietos yra fiziniai objektai ar erdvės, kuriose yra įkūnijama kolektyvinė atmintis. Tai gali būti paminklai, memorialai, muziejai, archyvai, kapinės, architektūriniai statiniai ir kita. Galima teigti, kad jos suteikia atminčiai apčiuopiamą formą, leidžiančia istoriją ne tik prisiminti, bet ir patirti per jutimus. Simbolinėmis atminties vietomis yra laikomos datos, ženklai, ritualai, valstybių vėliavos, renginiai, kurie įgyja ypatingą reikšmę bendruomenės sąmonėje, tačiau nebūtinai turi turėti materialią formą. Jos veikia kaip kolektyvinės tapatybės simboliai, kurie įprasmina istorinę patirtį, perduoda vertybes. Funkcinės – tai institucijos, praktikos ar struktūros, aktyviai palaikančios ir perduodančios atmintį. Čia svarbiausias aspektas yra ne materialumas ar simbolika, o gebėjimas organizuoti, sisteminti ir užtikrinti atminties gyvybingumą. Kitaip tariant, šios vietos funkcionuoja kaip sistemingi atminties perdavimo instrumentai, užtikrinantys jos tęstinumą ateities kartoms. Pasak jo, atminties vietos kuriasi sąveikaujant atminčiai ir istorijai, dėl to jų reikšmės abipusiškai persidengia. Tačiau, vienas svarbiausių aspektų, kad atminties vieta atsirastų ir, apskritai, egzistuotų – noras atsiminti.

LPS ir Rokiškio iniciatyvinės grupės įkūrimas

            Prasidėjęs sovietinio režimo laisvėjimas, Sovietų Sąjungą valdant Michailui Gorbačiovui, sudarė prielaidas kurtis įvairioms visuomeninėms organizacijoms ir judėjimams. Vienas iš tokių  – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris greitai tapo masiniu tautiniu judėjimu, žingsnis po žingsnio atvedusiu Lietuvą į Nepriklausomybę. 1988 m. birželio 3 d. 35 žymūs kultūros ir mokslo žmonės, susirinkę Mokslų akademijoje, įkūrė LPS iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinei grupei buvo svarbu kuo greičiau apie save paskleisti informaciją Lietuvos visuomenei, nes žiniasklaida, iš esmės, Sąjūdžio veiklą tiesiog ignoravo. Vienas pagrindinių aspektų, padėjusių plisti Sąjūdžio idėjoms visuomenės tarpe – mitingai ir akcijos. Vienas tokių – 1988 m. liepos 9 d. įvykęs mitingas Vingio parke, skirtas iš XIX TSKP konferencijos grįžusiems Lietuvos delegatams sutikti. Šis renginys tapo vienu masiškiausių Sąjūdžio organizuotu renginių, kuriame dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių, ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir iš nuošalesnių Lietuvos miestų ir miestelių.[4] Šis mitingas tapo katalizatoriumi, paskatinusiu mažesnių miestelių gyventojus kurti LPS iniciatyvines grupes. Yra priskaičiuojama, kad per 1988 m. vasarą ir rudenį, Lietuvoje susibūrė apie 1000 LPS rėmimo grupių, kurių veikloje dalyvavo apie 180 tūkst. žmonių.[5]

            Liepos 9 d. mitinge dalyvavo ir rokiškėnai: Algis Kuolas, Robertas Tička, Virgis Maselis ir V. Milaknis – visi jie buvo A. Kuolo treniruojami sportininkai. A. Kuolas mitinge susitiko savo pažįstamą, su kuriuo dirbo ligoninėje, Narimantą Ratkų ir jo žmoną, tuometinio laikraščio „Spalio vėliava“ žurnalistę Ireną Ratkienę. Pasidalinus įspūdžiais buvo nutarta, kad reikia pradėti „judėti“ ir Rokiškyje.[6] Neilgai trukus buvo pradėti žengti pirmieji žingsniai. I. Ratkienė nusprendė gyventojus pakviesti į Sąjūdį už kultūrą. Pasitarusi su tuometiniu Kultūros skyriaus vedėju Petru Blaževičiumi, pirmąjį straipsnį pasiūlė parašyti Audronei Baltuškaitei, kuris buvo publikuotas 1988 m. liepos 21 dieną. Kadangi jis buvo parašytas remiantis birželio 28 d. XIX partinės konferencijos nutarimais ir mintimis, todėl negalėjo sukelti įtarimų. Pokalbiuose su P. Blaževičiumi ne vieną kartą buvo aptarta, kad Sąjūdis už kultūrą gali peraugti į LPS, tačiau tuo metu šis pasirinkimas atrodė saugesnis, nes rajone viešai paskelbti apie LPS buvo vis dar nedrąsu bei galėjo sukelti riziką. Publikuotas straipsnis susilaukė iš ties labai pozityvios reakcijos iš visuomenės. Buvo pasiūlyta daug idėjų, kaip gaivinti lietuvišką identitetą, tai rodė, kad rokiškėnai nėra tam abejingi.[7]

            Liepos pabaigoje A. Kuolas dalyvavo Biržuose vykusiame „Roko maršas per Lietuvą“, kuriame susitiko su anykštėnais. V. Milaknis teigė, kad jo draugas Audrius Butkevičius ragina rajonuose steigti LPS iniciatyvines grupes. Jau sugrįžęs į Rokiškį, A. Kuolas lankė savo pažįstamus, norėdamas suprasti jų požiūrį apie LPS. O jau 1988 rugpjūčio 9 d. į Vilniuje vykstantį LPS iniciatyvinės grupės posėdį išvyko pirmieji rajono pasiuntiniai: A. Kuolas, I. Ratkienė, A. Baltuškaitė, Pavlius Gaigalas. Susitikimui, vykusiame Menininkų rūmuose, pirmininkavo A. Čekuolis. Pastarasis atvykusių paprašė prisistatyti ir paklausė rokiškėnų, kada yra planuojamas pirmasis mitingas. Ji buvo nutarta surengti 3-4 savaičių bėgyje. Kuratoriumi buvo paskirtas Alvydas Medalinskas. Vykstant namo iš Vilniaus buvo sudarinėjimas potencialus iniciatyvinės grupės narių sąrašas. Jau rugpjūčio 15 d. 13-14 žmonių grupė susirinko prie Vyžuonos ežero, Ilekio pirtyje, į Rokiškio LPS iniciatyvinės grupės įkūrimą. Kad pašaliniams nekiltų įtarimų, vyrai pasiėmė meškeres kaip priedangos priemonę, siekiant nuslėpti tikrąjį susitikimo tikslą. Kiekvienas dalyvavęs prisiekė, kad renkasi Sąjūdį ir atliks pareigą Tėvynei.[8] Taip 1988 m. rugpjūčio 15 d. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta ir Rokiškyje.

Pirmasis Rokiškio LPS iniciatyvinės grupės mitingas

            Kiekviename mieste ar miestelyje naujai susikūrusios LPS iniciatyvinės grupės vienas pirmųjų uždavinių buvo surengti mitingą, taip siekiant prisidėti prie visuomenės „žadinimo“ ir LPS idėjų paskleidimo. Kaip jau minėta, jau rugpjūčio 9 d. buvo pareikšta, kad pirmasis mitingas turėtų įvykti per artimiausias 3-4 savaites. Rugpjūčio pabaigoje Rokiškio LPS iniciatyvinės grupės nariai grupelėmis, kiekvieną vakarą, rinkosi aptarti mitingo niuansų. Kruopščiai derintas pasisakančiųjų sąrašas, kalbos. Mitingo rezoliuciją paskutinėmis dienomis parengė I. Ratkienė. Mitingo vedančiaisiais buvo paskirti Eugenijus Mikaliūnas ir S. Krasauskaitė, saugumo užtikrinimu rūpinosi A. Kuolas. Buvo parengti ir išspausdinti plakatai, kviečiantys dalyvauti mitinge: „1988 m. rugsėjo 9 d. 19:30 val. Rokiškyje Kultūros namų aikštėje įvyks susitikimas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Rokiškio iniciatyvinės grupės Sąjūdžiui remti nariais. Kviečiame dalyvauti“.[9] (1. Kvietimas į pirmąjį LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės mitingą. RKM-44678)

            Nors tikslų skaičių dalyvavusių mitinge yra gana sudėtinga įvardinti, manoma, kad jame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Tai puikiai parodė, kad ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir periferijoje visuomenė bunda. Mitinge plevėsavo trispalvės, žmonės laikė heraldinius simbolius – Gediminaičių stulpus, plakatus su užrašais „Biurokratizmui – ne“, „Baimė didžiausias Lietuvos priešas“ ir kitus. Į mitingą atvyko ir LPS iniciatyvinės grupės nariai: dailininkų sąjungos atsakingasis sekretorius Arvydas Šaltenis, profesorius, filosofas Bronius Kuzmickas, architektas Algimantas Nasvytis, Kauno iniciatyvinės grupės narys Kazimieras Uoka, Kauno tremtinių klubo koordinatorius A. Butkevičius. Būtent svečių pasisakymai tapo svarbiausia mitingo dalimi – jų visi laukė labiausiai, nes jų kalbos buvo aštresnės ir labiau įkvepiančios minią.[10] Profesorius A. Šaltenis kalbėjo apie ekologines problemas, Nemuno ir Baltijos jūros užterštumą, apie stalinizmo aukas, kurių atminimas planuojamas įamžinti, o negrįžusius iš tremties pasiūlė pagerbti tylos minute. A. Nasvytis akcentavo būtinybę puoselėti istorinę atmintį. Jis teigė, kad Rokiškis turi įspūdingą urbanistinį centrą ir architektūros paminklų, kurios būtina saugoti ir prižiūrėti. Be svečių, mitinge pasisakė ir rokiškėnai: I. Ratkienė, A. Baltuškaitė, pedagogė Vanda Vasiliauskienė, pedagogas V. Vajaga, dekanas J. Janulis, Vytautas Garška, Pavlius Gaigalas. V. Vasiliauskienė, smerkė gimtosios kalbos „darkymą“, teigė, kad tam turi būti skiriamas gerokai didesnis dėmesys. Mitingas buvo užbaigtas sugiedant Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.[11] Kas įdomu, kad  mitingo metu rokiškėnai neliko abejingi ir LPS iniciatyvinei grupei suaukojo iš ties nemažą sumą pinigų – net 3 tūkst. rublių. Surinktos aukos buvo naudojamos LPS reikmėms finansuoti.[12] (2. Pirmasis LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės mitingas 1988 m. rugsėjo 9 dieną. RKM-33046)

Autorius: Justinas Malcius

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama