Giedrius Kujelis. „Vytis ir Lelija". Pradžia, arba Dievo keliai nežinomi

Rengiant parodą „Amžinas žodis rašto šviesoj“ 2014 m., skirtą lietuviškos spaudos atgavimo 110 metinėms, buvo sugalvota eksponuoti Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės  funduoto, istoriko Gustavo Manteufelio parengto albumo „Terra Mariana“ faksimilę, kurią Vilniaus universiteto bibliotekai perdavė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos Ekscelencijai albumą per vizitą Rygoje įteikė Latvijos Respublikos vadovas Andris Bėrzinis. Vienetinis albumo „Terra Mariana“ originalas 1888 m., kaip dovana kunigystės 50-mečio proga, įteikta popiežiui Leonui III – saugomas Vatikano Apaštališkoje bibliotekoje. Tai didelio formato (61x45 cm) iš 70 pergamentų sudarytas, 15 kg sveriantis foliantas. Albumas pasakoja apie krikščionybės plitimą buvusioje Livonijoje, vadintoje Marijos žeme (Terra Mariana).

            Latvijos nacionalinė biblioteka 2004 m. parengė projektą, kurio metu buvo pagaminta 10 tikslių šio albumo kopijų. Projektas buvo vykdomas kartu su Vatikano apaštališkąja biblioteka, Rygos ir Daugpilio universitetais. Projekte dalyvavo mokslininkai iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos ir Lietuvos. Projekto metu taip pat buvo parengtas ir išleistas mažesnio formato albumas su mokslininkų komentarais. Pasak šio projekto iniciatorės istorikės Genoefos Barkovskos, nuo pirminės idėjos iki jos išpildymo prireikė 20 metų. Apie albumą ji sužinojo dar 1991 m. ir užmezgė ryšius su Vatikano atstovais bei gavo patvirtinimą, kad toks albumas saugomas Apaštališkojoje bibliotekoje. Vėliau asmeniškai parašė laišką Popiežiui Jonui Pauliui II nesitikėdama atsakymo, tačiau atsakymas atėjo su pakvietimu į Vatikaną.

            Rokiškio krašto muziejaus istorikai, besigilinantys į grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės asmenybę ir jos kaip dailininkės veiklą, aptiko duomenų apie kitą albumą – dovaną Popiežiui Pijui IX ir kas svarbiausia, kad šis albumas buvo iliustruotas pačios Rokiškio grafienės. Šis albumas – Popiežiaus Pijaus IX 1854 m. išleistos bulės „Ineffabilis Deus“, patvirtinančios Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo dogmą, vertimas į lenkų kalbą.

            Tada iškilo klausimas: kur jis saugomas? Turbūt toje pačioje Vatikano Apaštališkojoje bibliotekoje? 2017–2018 m. Rokiškio krašto muziejaus istorikei Gintarei Džiaugytei rengiant straipsnių ciklą apie grafienę Mariją, gausėjo duomenų apie šį ypatingą jos darbą.  Daug vertingos informacijos aptikta Marijos vaikaičio Reinoldo Pšezdzieckio biografinėje knygoje apie senelį - žymų to meto istoriką Aleksandrą Pšezdzieckį[1].

            Paaiškėjo, kad  paskelbus bulę, Paryžiaus Šv. Sulpicijaus seminarijos profesorius kun. Marie Dominique Sire‘as (1827–1917) pasižymėjęs pamaldumu Nekaltajam Marijos Prasidėjimui, sugalvojo iki tol neregėtą užmojį: išversti bulės tekstą į visas žinomas pasaulio kalbas, taip sujungti visas tautas į vieną katalikišką pasaulį. Šis sumanymas įgavo didžiulį palaikymą, tekstą į kitas kalbas  vertė žymiausi to meto eruditai. Negana to, vertimai tapo tikrais meno kūriniais, nes buvo gausiai iliustruoti. Iliustravimu užsiėmė žymios moterys aristokratės.

            Nežinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis prof. Sire‘as pasiūlė Marijai imtis iliustruoti lenkiško vertimo albumą, tačiau šią istoriją labai gražiai aprašo Marijos vaikaitis Reinoldas:  „Šis išties benediktiniškas darbas iš tikrųjų buvo išbandymas regėjimo tvirtumui, nes visas [vertimo] paraščių papuošimas susidėjo iš miniatiūrų, su neregėtu skrupulingumu vaizduojančių portretus ir istorinius, architektūros paveikslus, juvelyrinius papuošimus. Visai kompozicijai ponia Marija suteikė patriotinę ir pamaldžią formą. Kadangi turėjo perteikti Marijos, Lenkijos Karūnos karalienės, kultą per lenkų tautos istoriją, puslapis po puslapio chronologiškai vaizdavo epochas ir amžius, pradedant nuo Mečislovo krikšto. Kiekviename puslapyje išlaikyta senoviško stiliaus ornamentika, įkvėpta senųjų mišiolų ir giesmynų, su architektūros, brangenybių fragmentais, nuosekliai perkelia mus iš romaniškų augalų pynių į gotikines gėlių viršūnes, renesansinius frizus, barokines kriaukles, klasicistines kolonas ir ampyro papuošimų fragmentus.“     

            Varšuvos nacionalinės bibliotekos suskaitmenintų dokumentų fonduose buvo aptikta šio albumo faksimilė^[2]. 9 faksimilės lapai yra saugomi ir Rokiškio krašto muziejuje. Albumo lapų reprodukcijas atliko žymus fotografas Robertas Jeffersonas Binghamas (1824–1870), 1857 m. atidaręs savo ateljė Paryžiuje, Rochefoucault gatvėje Nr. 58. Jo specializacija buvo meno kūrinių fotografavimas.

            Tuomet, kol Vatikano Apaštališkosios bibliotekos skaitmeninių dokumentų puslapyje^[3] nebuvo aptiktas suskaitmenintas bulės lenkiško vertimo albumas, tyliai pasvajodavome, kad įdomu būtų pamatyti šį kūrinį. Auksuotu bei sidabru inkrustuotas albumo viršelis, nuo kurio išdidžiai žvelgia Karūnos erelis, autorės paaiškinimų lydimos nuostabios iliustracijos, pasakojančios Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos istoriją, padarė neišdildomą įspūdį. Tuos jausmus dar labiau audrino žinojimas, kad visa tai atliko Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės ranka. Albumų skaitmeninių kopijų pasirodymas internetinėje erdvėje yra tiesiogiai susijęs su COVID19 pandemija, kai uždraudus lankytis atminties saugojimo institucijose, jos masiškai ėmė keltis į virtualią erdvę, buvo skaitmeninami archyvų dokumentai, bibliotekų leidiniai, muziejų eksponatai. Tyrėjams atsivėrė plačios galimybės dirbti nuotoliu.

            2020 m., minint M. Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės 130-asias mirties metines, Rokiškio krašto muziejus parengė virtualią parodą „Miela ponia geradare“, kurioje buvo publikuoti du albumo faksimilės lapai bei kita muziejininkų sukaupta medžiaga apie šią neeilinę asmenybę^[4].

            Praėjus lygiai 200 m. nuo grafienės gimimo, 2023-iaisiais,  kilo idėja susisiekti su Vatikano Apaštališkąja biblioteka dėl galimybės gauti šio albumo skaitmenines kopijas, o gal ir dėl pačio albumo atsivežimo parodai į Rokiškio krašto muziejų.

            Parašytas laiškas Lietuvos Respublikos ambasadorei prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei pradėjo ilgą grafienės Marijos iliustruoto albumo kelionę į Rokiškį,  kuri įtraukė muziejininkus į naujų atradimų ir nenuspėjamų atsitiktinumų virtinę, kurie tik patvirtina taisyklę, kad Dievo keliai tikrai nežinomi.

            Šios kelionės galutinė stotelė 2025 m. spalio 18 d. Rokiškio krašto muziejuje, parodoje VYTIS IR LELIJA.

Autorius: Giedrius Kujelis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama