Tradicija tęsiama – apskrities dainų šventė grįžta į Šilalę

2026-ųjų vasaros pradžioje įvyks Taura­gės apskrities dainų šven­tė. Po 22 metų ji grįžta į Šilalę, nes bū­tent čia 2004-aisiais bu­vo su­rengta pirmoji to­kia šven­tė atkurtoje ne­pri­klau­somoje Lietuvoje. 

Dirbau tuo metu Taura­gės apskrities viršininko administracijoje Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėju. Tada ir gimė mintis surengti apskrities dainų šventę, kadangi pats esu didelis jų gerbėjas ir dalyvis nuo 1970 m. Nepraleidęs nė vienos, išskyrus paskutiniąją, jubiliejinę. 

Mano sumanymui be jokių išlygų pritarė tuometinis Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys bei visos apskrities savi­val­dybės, mano suburta me­no taryba. Pasiūliau pirmąją šventę surengti tauragiškiams, apskrities cent­re. Tačiau jie gal nedrįso, gal išsigando, o gal nesuprato (greičiausiai) tokių švenčių reikšmės, nes į kultūros valdymą tuomet buvo pakliuvę atsitiktiniai žmonės, nebuvę tokiose šventėse, nematę jų ir neturėję „žalio“ supratimo apie jas.

Tuo tarpu šilališkiai kultūros darbuotojai Antanas Kazlauskas, Vytautas Jankauskas, Loreta Bartkutė, būrys gabių ir žinomų chorvedžių, orkestrų vadovų, choreografų mielai ir su didžiausiu entuziazmu ėmėsi organizacinių reikalų: parinko repertuarą visiems žanrams, sukūrė eitynių ir šventės scenarijų, išsprendė repeticijų, maitinimo, medicininio aptarnavimo bei kitus būtiniausius klausimus.  

Finansinis reikalas irgi gerai sprendėsi: tuomet kultūrai vystyti kiekviena apskritis gaudavo po 100 tūkst. litų. Į jos dydį nebuvo atsižvelgiama – visiems po lygiai. Mūsų apskritis mažiausia, tai tie 100 tūkst. litų tuomet buvo dideli pinigai. Žinoma, ne visas lėšas skyrėme šventei, lėšų reikėjo ir kitiems apskrities renginiams, bet didžiąją dalį jų teko naudoti maitinimui, atvykimui į repeticijas, reklamai ir pan. 

Taip ir pradėjome: pirmoji šventė 2004 m. Šilalėje, antroji, skirta Tauragės miesto 500 metų jubiliejui, 2007-aisiais vyko Tauragėje, trečioji 2009 m. – Jurbarke. Buvo numatyta apskrities dainų šventė ir Pagėgių savivaldybėje, ant Rambyno, deja, nebeįvyko. Lietuvoje buvo panaikintos apskričių viršininkų ad­ministracijos, o pirmiausia, žinoma, išnyko Kultūros, sporto ir turizmo skyrius, nors pačios apskričių administracijos dar kurį laiką funkcionavo. Tačiau žmonių, kurie galėtų organizuoti dainų  šventę, nebeliko. Nebeliko ir taip reikalingų lėšų.

Praėjo daug metų be šių švenčių (beje, kaip ir be apskrities sporto renginių, kurių per metus organizuodavome apie 20, o tie, kas tuomet tapo Tauragės apskrities čempionais, gali didžiuotis, nes tokių daugiau nebėra), kol 2022 m. Tauragės kultūros cent­ras vėl ėmėsi iniciatyvos atgaivinti šią gražią tradiciją. Pernai, minint Lietuvos dainų švenčių 100-metį, apskrities dainų šventė buvo surengta Jurbarke, o 2026-aisiais, po 22 metų, ji sugrįš į Šilalę.

Ėmęsi rengti pirmąją apskrities dainų šventę, šilališkiai kultūros darbuotojai iš karto tai darė labai profesionaliai. Laiku buvo parinktas repertuaras, sustatyti repeticijų grafikai, numatytas transportas kolektyvams atvežti, o ir natos choristus, orkestrų, kapelų vadovus, šokių aprašymai choreografus laiku pasiekė. 

Buvo paskirti vyriausi vadovai: chorų vyr. dirigente tapo chorvedė Dalia Krasauskienė, vyr. choreografe – žinoma ir patyrusi specialistė Aniceta Tribičiūtė, choreografe – Laima Andrejauskienė. Pirmosios šventės scenarijaus autorius ir režisierius – V. Jankauskas, koncert­meisteris – Arūnas Goštautas, vedėjai – A. Kazlauskas ir L. Bartkutė, pučiamųjų orkestrus kuravo Zigmas Levickis, kapelas – Aleksandras Vaičys.

Buvo numatytas jaunučių, jaunių, jungtinio vaikų, mišrių ir jungtinio choro pasirodymas, jį paįvairino pučiamųjų orkestrų ir liaudiškos muzikos kapelos, antrojoje dalyje šoko merginų, vidutinio amžiaus žmonių, jaunučių, jaunių ir jaunimo šokių kolektyvai, finalinėje dalyje skambėjo „Lietuva brangi“, kuriai dirigavo profesorius Povilas Gylys, ir „Šviesa amžinoji dainos“, kurią „vedė“ šilališkė Laima Petkuvienė. Tiesa, į šventę buvo pakviestas ir profesio­nalus choras „Vilnius“, atlikęs savo keturis kūrinius – organizatoriai taip sustiprino jungtinio choro pajėgas.

Dar prieš rengiantis šventei kilo mintis, jog reikia emblemos. Tad paskelbėme konkursą jai sukurti, o nugalėtojui buvo skirta 1000 litų premija. Kompetentinga vertinimo komisija sulaukė arti 20 pasiūlymų. Vieningai buvo išrinktas dailininko Edmundo Mažrimo darbas. Visose iki šiol vykusiose apskrities dainų šventėse jo sukurta emblema buvo naudojama labai plačiai: pagamintos vėliavos, naudota rek­lamoje, programose, suvenyruose, straipsniuose ir t.t.

Kitą metą vyksiančioje jau 6-ojoje Tauragės apskrities dainų šventėje Šilalėje ši emblema taip pat bus ryškiai matoma, o Šilalė sukvies ne tik pulkus žiūrovų, bet ir daugybę apskrities meno kolektyvų. Tai bus lyg savotiškas patikrinimas, ar tebemylime savo senas tradicijas, ar Tauragės apskritis dar dainuoja ir šoka, ar kapelos ir dūdų orkestrai groja... 

Prieš 22 metus pirmojoje apskrities dainų šventėje dalyvavo 114 apskrities meno kolektyvų ir virš 2000 dalyvių. Beje, po šventės buvo išleistas leidinys „I Tauragės apskrities dainų šventė“, kurį sudarė šių eilučių autorius, jame publikuotos fotomenininko (dabar ir politiko) Romualdo Vaitkaus nuot­raukos.

Tauragės apskrities (jurbarkiškiai kaž­kodėl šventę pavadino Tauragės regiono dainų švente) mėgėjų meno kolektyvai ir žiūrovai tikisi dar kartą Lietuvai ir pasauliui parodyti, jog lietuviai, juolab žemaičiai, dainavo ir dainuos, muzikavo ir muzikuos, šoko ir šoks. Čia ir yra tautos stiprybė šiame globaliame ir kosmopolitiniame pasaulyje. 

Autorius: Eugenijus ŠALTIS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama