Rajono mokyklose – riboženkliai mobiliesiems telefonams
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Mokinių naudojimasis mobiliaisiais telefonais mokyklose jau senokai tapo jei ne tam tikru mokytojų galvos skausmu, tai problema tikrai, kurią kiekviena ugdymo įstaiga ir skirtingi mokytojai bandė spręsti savaip. Pripažįstama, kad mokyklų prisiimtos tvarkos iš esmės lyg ir veikė, išskyrus pavienius atvejus, kai nuolat atsirasdavo ir atsiranda mokinių, nenorinčių paklusti nei šioms, nei apskritai mokiniams taikomoms tvarkoms.
Dabar jau parengtos ir atitinkamų ministerijų rekomendacijos, kurios viliamasi padės sugrąžinti gyvąjį bendravimą tarp mokinių.
Virtualiai – nuo 3,5 iki 6 val.
Pagaliau sulaukėme dienos, kai nutarta problemą spręsti aukščiausiu lygiu: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas, joms pritarta LR Seime, vadovaujantis šiomis rekomendacijomis šalies ugdymo įstaigoms nurodyta parengti savo tvarkas, jose numatyti poveikio priemones nepaklūstantiesiems. Savo išvadas yra pateikusi ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Atkreiptas dėmesys, kad besaikis naudojimasis mobiliaisiais telefonais žaloja jaunų žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, todėl rekomenduota drausti ar riboti mobiliųjų telefonų naudojimą ne tik ugdymo procese (pamokose ir popamokiniuose renginiuose), bet ir pertraukose tarp pamokų. Naujosios ugdymo įstaigų parengtos ir su jų bendruomenėmis suderintos tvarkos galios iki kitų mokslo metų rugsėjo, kol, numatoma, apibendrinus patirtį bus priimta šalies lygiu unifikuota tvarka.
„Mokinys nuo 8 iki 14 valandos neturi laisvos minutės pailsėti. Jo smegenys, akys, visa motorika įtempta. Mokiniai skundžiasi: nespėjam namų darbų padaryti. Tačiau, pažiūrėję į jų telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 val. Kyla klausimas – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?“ – žiniasklaidoje taikliai yra pasisakęs mokytojas, LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas Norbertas Motiejūnas.
Pripažįstant, kad ugdymo įstaigoms ir iki šiol sėkmingiau ar ne pavykdavo susitarti su ugdytiniais dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimo pamokose, lieka klausimas, kaip pavyks per pertraukas tarp pamokų.
Standartinės statybos ugdymo įstaigos turi labai ribotą pasiūlą viešųjų erdvių, kuriose galėtų vykti mokinius dominančios veiklos. Kita vertus, kas sugebės sukontroliuoti šį procesą? Budintis įstaigos vadovas, mokytojas – vargu. Norėdami išgirsti, kaip į tai reaguoja švietimo įstaigų vadovai, pašnekinome Gargždų miesto ugdymo įstaigų, didžiausių pagal mokinių skaičių, vadovus.
„Krantas“: ruošėmės labai atsakingai
Vilija Lukauskienė, Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė:
– Gerai, kad mobiliųjų telefonų naudojimosi ribojimą mokiniams nutarta reglamentuoti ministerijos lygmeniu, nes tai visada keldavo problemų. Neretai tekdavo klausytis prieštaravimų: „Mano asmeninis turtas, neturit teisės“ ir pan. Tos problemos daugiausia iki šiol kildavo ne įtempto darbo − tiksliųjų, o menų, kūrybinės veiklos reikalaujančiose pamokose.
Net graudu būna žiūrėti, kai rytais tam tikra grupė mokinių kaip žąsiukai nulenktomis galvomis ir į telefonus nukreiptomis akimis peržengia mokyklos slenkstį.
Keturis kartus per mokslo metus rengiame mokyklines diskotekas, tuomet išryškėjo dar kita įdomybė: ateina ne šokti, bendrauti, o žaisti mobiliuoju telefonu… Kaip sako patys vaikai, namuose neleidžia tėvai, o mokykloje yra internetas… Dėl veiklos po pamokų tenka aiškinti, kad tai laikas, skirtas pamokų ruošai, elementariam tarpusavio bendravimui, knygų skaitymui, o ne žaidimui telefonu. Išgirsti: „O ką aš veiksiu?“ Žinia, vaikai turi savo pasaulį, savo taisykles. Guodžia nebent tai, kad tokių, priklausomų, yra vienetai.
Kartais nemalonių staigmenų pateikia ir tėvai, skambindami savo vaikams ne pertraukų metu, bet per pamokas. Mobiliųjų telefonų naudojimo sugriežtinimo tvarkai ruošėmės labai atsakingai: tvarką ruošėme su darbo grupe, pati asmeniškai kartu su soc. pedagoge supažindindamos apėjome visas 5–8 klases. Teko pasidžiaugti, kad dauguma mokinių naujoves priėmė pozityviai. Tačiau vis tiek jaudinuosi, kaip bus, kai vaikai grįš po rudens atostogų.
„Vaivorykštė“: ne draudžiama, o ribojama
Violeta Liuksienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui:
– Tvarka atnaujinta spalio 17 dieną gimnazijos tarybos posėdyje, mūsų priimtoje tvarkoje naudojame sąvoką ne „draudžiama“, o „ribojama“. Prasidėjus ugdymo procesui (taip būdavo ir anksčiau) mokiniai asmeninius mobiliuosius telefonus su išjungtu garsu ar nustatytu begarsiu režimu, ausinukus ir išmaniuosius laikrodžius, jei įrenginiai nereikalingi ugdymo proceso įgyvendinimui, pasideda pagal susitarimą su dalykų mokytojais, klasių vadovais, kuratoriais dėžutėse, uždarytose kuprinėse.
Taikome tokias poveikio priemones nesilaikantiems tvarkos: nusižengus pirmą kartą, mokinys įspėjamas ir įrašoma pastaba el. dienyne; nusižengus pakartotinai, įrašoma pastaba el. dienyne TAMO, informuojamas klasės vadovas, kuratorius, kuris vykdo prevencinį pokalbį su mokiniu, mokinys rašo situacijos paaiškinimą, informuojami tėvai; nesulaukus pokyčių, informuojami socialiniai pedagogai ir/ar psichologai, taikomos pedagoginio poveikio priemonės pagal gimnazijos mokinių teisių ir pareigų aprašą, mokinio elgesys gali būti svarstomas Vaiko gerovės komisijos posėdyje; esant nuolatiniams tvarkos nesilaikymo atvejams, mokiniui gali būti siūloma keisti ugdymo įstaigą (siekiant sudaryti sąlygas mokymuisi aplinkoje, kurioje mokinys galėtų geriau prisitaikyti ir laikytis taisyklių).
Per pertraukas tarp pamokų siūlome individualias mokomųjų dalykų konsultacijas, skaityklą ir biblioteką, lauko sporto aikštyną, laisvalaikio, muzikos erdves ir kita. Be abejo, ši sritis lieka problemiška – nelabai sukontroliuosi, kita vertus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad trečios ir ketvirtos klasių gimnazistai daugiausia pilnamečiai, galima orientuotis ir į jų pačių sąmoningumo ugdymąsi.
„Minija“: esame net liberalūs
Rima Gabalienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorė:
– Matau problemą, nes mokiniai „įklimpę“ savo mobiliuosiuose telefonuose, užkalbinti sunkiai persijungia iš virtualios erdvės į realiąją. Tai neabejotinai veikia fizinę ir psichinę jų būseną. Kokia situacija būna pamokose, negaliu pasakyti, pati pamokų nevedu, iš mokytojų nusiskundimų neteko girdėti.
Mūsų prisiimtoje tvarkoje visiems progimnazijos mokiniams draudžiame naudotis elektroniniais informaciniais įrenginiais pamokų metu, filmuoti ir fotografuoti progimnazijos patalpose bei teritorijoje.
Pradinių klasių mokiniams draudžiama naudotis informacinių technologijų įrenginiais pamokų, pertraukų, pailgintos dienos grupės, renginių metu ar kitose veiklose.
Visiems mokiniams išimtys daromos tuomet, kai ugdymo veikloms atlikti reikalingi asmeniniai informacinių technologijų įrenginiai; užtikrinant mokymosi sąlygas mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų objektyvių aplinkybių reikalinga naudotis asmeniniais informacinių technologijų įrenginiais (pagrindžiama raštišku tėvų/globėjų rūpintojų prašymu ar gydytojo pažyma), taip pat išaiškėjus situacijai, kai reikia nedelsiant susisiekti su tėvais (globėjais, rūpintojais) ar pagalbos tarnybomis. Turbūt liberaliausią tvarką visame rajone nustatėme 5–8 klasių mokiniams nedrausdami naudotis informacinių technologijų įrenginiais pertraukose tarp pamokų. 500 mokinių – sugaudyti sunku, nelabai turime pasiūlyti kokių veiklų, erdvės ribotos.
Europos šalyse – griežtinama
Europos valstybėse per pastaruosius kelerius metus ryškėja tendencija – dauguma šalių taip pat renkasi vis griežtesnius mobiliųjų telefonų ribojimus mokyklose. Suomijoje šių metų rugpjūtį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis 1–9 klasių mokiniams naudotis skaitmeniniais įrenginiais be mokytojo leidimo. Be to, mokytojai įgijo teisę konfiskuoti telefonus, jei šie trukdo mokymui. Sprendimą palankiai sutiko patys pedagogai – net 70 proc. jų teigė, kad augantis įrenginių naudojimas pablogino mokinių gebėjimą susikaupti.
Airija taiko vieną griežčiausių modelių Europoje – visose mokyklose mokiniams draudžiama naudotis telefonais visą dieną. Toks sprendimas motyvuojamas noru sumažinti patyčias internete, apriboti netinkamo turinio pasiekiamumą, gerinti koncentraciją pamokose, skatinti gyvą bendravimą.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose, kur rekomendacijos buvo įvestos 2024 m., 75 proc. mokyklų pranešė apie pagerėjusį mokinių susikaupimą, 59 proc. – apie geresnę socialinę atmosferą, o trečdalis – apie geresnius akademinius rezultatus. Kai kur testų rezultatai šoktelėjo tiek, lyg mokiniai būtų mokęsi papildomą savaitę per metus.
Parengė Egidijus ŽIEDAS
„Bangos“ archyvo nuotr.
Autorius: Daiva Kazragienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
