Pradinukų angelai nusileido Anykščių ligoninėje

Anykščių ligoninės darbuotojus ir ligonius džiugina respublikinė pradinukų dailės paroda „Vilties sparnai“. Beveik penkios dešimtys angelus simbolizuojančių piešinių atrinkta iš keturių šimtų Lietuvos pradinukų šiai parodai atsiųstų piešinių.
Parodą organizavo mūsų kraštietė, Eitminiškių (Vilniaus rajonas) gimnazijos mokinių ugdymą organizuojančio skyriaus vedėja, Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus mokytoja Raimonda Liogytė, kurios šviesios atminties tėtis Alfonsas Liogė keturis dešimtmečius yra dirbęs Anykščių greitosios pagalbos automobilio vairuotoju.

Apie angelus, be abejonės, visi esame girdėję, o vyresni gal net kūdikėlius angelėliais yra vadinę, nors vargu ar rastume bent vieną, kuris tikrą, gyvą, šią sparnuotą būtybę regėjęs. Ši antgamtinė dvasinė būtybė, atliekanti tarpininko vaidmenį tarp žmonių ir Dievo, tebėra filosofinių svarstymų objektas, bažnyčiose garbinama kaip Dievą atstovaujanti žemėje, vykdanti jo valią. Realiame gyvenime angelai spinduliuoja šviesą, gerumą, paguodą ir paramą nelaimėje. Jie įgauna simbolinę reikšmę ir tuo lyg tampa ramintojais svajonių įkvėpėjais, o vaikams gal net draugais. Tuo jie mūsų, juo labiau vaikų, vaizduotėje įgauna netikėčiausius pavidalus, neretai sutapatinamus su mamom, tėčiais, seneliais, žodžiu – konkrečiais žmonėmis. Tokios mintys ateina žiūrint į pradinukų piešinius.

Pasak parodos organizatorės R. Liogytės, parodos idėja ir yra skatinti vaikus per kūrybą išreikšti viltį, ramybę, pagalbą, paguodą tiems, kurie serga ar gydosi ligoninėse. Tuo pačiu skleisti dėkingumą gydytojams už jų darbą ir pasiaukojimą.

„Mano tėtis keturis dešimtmečius dirbo greitosios pagalbos automobilio vairuotoju, tad būdama paauglė prisiklausydavau įvairiausių žmones ištikusių nelaimių. Negalėdavau būti abejinga, ir tie prisiminimai sugrįžo, paskatino organizuoti pradinukų dailės parodą „Vilties sparnai“, – sakė prieš du dešimtmečius Anykščių Antano Baranausko vidurinę mokyklą baigusi ir mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete tęsusi R. Liogytė. – Nesitikėjau, kad sulauksiu tokios gausybės vaikų piešinių, maniau, gal kokio šimto ir sulauksiu, tačiau iš visos Lietuvos suplaukė beveik keturi šimtai piešinių, iš kurių autoritetingai komisijai buvo labai sunku atrinkti geriausius. Pradinukai nuoširdūs, tyri, ir tai atsispindi jų kūryboje. Tad yra minčių gal dar vieną kitą parodą organizuoti ir kitoms ligoninėms. Parodą lydi palinkėjimas, kad angelai jus saugotų skleisdami sveikatą, viltį ir ramybę, o gydytojams suteiktų išminties ir stiprybės.“
Beje, R. Liogytė apgailestavo nesulaukusi vaikų piešinių iš Anykščių krašto.

Su R. Liogyte susitikome Anykščiuose, prieš pat Vėlines. Ji atvažiavo aplankyti Anykščiuose gyvenančios mamos Valės ir artimųjų kapų.
„Man brangūs Anykščiai, visuomet čia atvažiuojame, lankomės šventėse. Ypač vasaromis, nes kur rasi geresnę vietą poilsiui, – svarstė R. Liogytė. – Dukros Liepa ir Smiltė mėgaujasi ne tik nuostabia Anykščių krašto gamta, bet ir močiutės Valės meile. Viskas čia lėčiau ir pigiau negu Vilniuje.“

Autorius: Jonas JUNEVIČIUS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama