Milžiniško riedulio neįveikė net keturi ekskavatoriai
Panevėžio rytas
Turinį įkėlė
Didžiulis riedulys tikriausiai iki šiol gulėtų apleistoje pievoje Kupiškio rajone, jeigu vietiniam ūkininkui nebūtų trukdęs aparti lauko. Tik atkasus akmenį pasimatė, koks milžinas slėpėsi po žeme. Dabar riedulys pritraukia vis daugiau smalsuolių, o gamtosaugininkai jį paskelbė saugomu objektu.
Trukdė arti lauką
Kupiškio rajonas gali pasigirti turintis jau trečią išskirtinį akmenį, ir visi jie stūkso akmeningoje Alizavos seniūnijoje. Neseniai valstybės saugomu gamtos paveldo objektu buvo pripažintas ir į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą įtrauktas milžiniškas Žilių kaimo riedulys.
Šį akmenį dar prieš trejus metus ardamas savąjį lauką aptiko vietinis ūkininkas Eugenijaus Nakas.
„Kol ten buvo apleista, nedirbama pieva, tol akmuo nemaišė. Po žemės matavimų tą lauko dalį skyrė man, tada nutariau lauką aparti ir apsėti javais, o tada akmuo jau trukdė. Tačiau net nepagalvojau, kad jis bus toks didelis“, – pasakojo E.Nakas.
Ūkininkas ketino akmenį iškelti į paviršių. Pažįstamo žmogaus atsivežti keturi ekskavatoriai riedulį atkasė, tačiau iškelti į paviršių nepajėgė.
„Buvo gruodžio mėnuo, pasnigo, žemė šlapia, kranas gal būtų ir iškėlęs akmenį“, – svarstė vyras.
Atvykę Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nustatė, kad riedulio ilgis yra apie 5 metrus, plotis – 3,85 metro, aukštis – 1,8 metro, apimtis – 15,3 metro.
Ledynas atvilko iš Suomijos
Buvo sudarytas Žilių kaimo akmens 3D modelis, pagal kurį nustatytas riedulio tūris – 16,2 kubinio metro, svoris – 45 tonos. Kadangi dugnas kažkiek išgaubtas, svoris gali būti ir apie 50 tonų.
Manoma, kad ledynas riedulį atvilko iš dabartinės Suomijos teritorijos.
E.Nakas sakė, kad žmonės važiuodavo pažiūrėti Žilių kaimo riedulio, kol jis dar nebuvo paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. O dabar lankytojų gali būti dar daugiau.
Žilių kaimo riedulys stūkso lauke netoli kelio Salamiestis–Alizava, ties Bakšėnais. Ūkininkas su seniūnijos pagalba iki akmens nutiesė maždaug 300 metrų keliuką.
Kitiems metams E.Nakas turi suplanavęs gražią idėją – ant mažesnio akmens įamžinti beveik išnykusį Žilių kaimą.
„Dabar kaime likome mes vieni gyventojai. Norisi priminti žmonėms, kad kažkada čia buvo apie 20 sodybų, o gal ir daugiau. Bet sovietmečiu dalis kaimo pateko į žvyro karjero teritoriją, kitus žmones iškėlė melioracija ir taip pabaigė naikinti kaimą“, – pasakojo ūkininkas.
Išskirtiniai akmenys – tik Alizavos seniūnijoje
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas Vytis Zavackas teigė, kad Žilių kaimo riedulys bus paliktas toje pačioje vietoje, o ant jo bus pritvirtinta lentelė su užrašu, kad tai yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.
Prieš 8 metus valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paskelbtas Salamiesčio akmuo. Jis yra mažesnis už Žilių kaimo riedulį – aukštis siekia 2,45 metro, ilgis – 4,45 metro, plotis – 3,45 metro.
Dar vienas akmuo, pavadintas „Velnio pėda“, yra taip pat Alizavos seniūnijoje, Gyvakarų kaime. Jis dar 1973 metais buvo įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.
Akmuo garsus ne tik savo dydžiu (3 metrų ilgio, 2,7 metro pločio, 1,7 metro aukščio virš žemės, kita dalis įsmigusi į žemę), bet ir tuo, kad ant jo viršaus matomas įspaudas, panašus į velnio kanopą.
Užpernai „Velnio pėdos“ akmuo buvo įtrauktas į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.
Autorius: Laimis KAVOLIŪNAS
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
