Prisimenant Mykolą Paltanavičių

„Kalbos mokėjimas – tai raktas į svetimą šalį, bet tėvų kalba – tai raktas į savo tautą.“
(M. Paltanavičius, „Angliškai–lietuviškas žodynėlis“, 1907 m., įvadas)

XIX a. pabaigos emigracijos banga nešė lietuvius už Atlanto, o tarp jų atsidūrė ir Mykolas Paltanavičius, kurio 150-ąsias gimimo metines minime šiemet.

Mykolas Paltanavičius – reikšminga figūra lietuvių išeivijos spaudos istorijoje ir tautinės kultūros puoselėjimo srityje. Jo gyvenimo kelias liudija apie aktyvų dalyvavimą lietuvių bendruomenės kūrime bei lietuviško žodžio sklaidą svetur.
Mykolas Paltanavičius (kai kur minimas, kaip Mikas Paltanavičia) gimė 1875 m. rugsėjo 15 d. Mozūronių kaime, Veiverių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1892 m. jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsistojo Naujosios Anglijos pramoniniuose miestuose, kuriuose telkėsi lietuvių bendruomenės ir formavosi lietuviška periodinė spauda. 1905 m. Bostone Paltanavičius pradėjo leisti laikraštį „Keleivis“ ir tapo pirmuoju jo redaktoriumi. 1906 m. Worcesteryje jis atidarė laivininkystės agentūrą ir įsigijo spaustuvę – tai suteikė savarankiškumo bei tvirtą bazę lietuviškos spaudos leidybai.
1907 m. jis įkūrė mėnesinį leidinį „Amerikos lietuvis“, kurį 1914 m. atgaivino ir leido kaip savaitinį iki 1928 m., o nuo 1914 iki 1915 m. pats Mykolas Paltanavičius ėjo redaktoriaus pareigas. Vėliau „Amerikos lietuvio“ leidinyje jis rengė ir satyrinį skyrių „Žmogus po medžiu“. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914 m. leido kasdieninį informacinį biuletenį keliomis kalbomis – lietuvių, lenkų ir rusų.

Mykolas Paltanavičius išleido apie 50 knygų, tarp jų – praktinio ir šviečiamojo pobūdžio leidiniai. Tarp žinomiausių darbų minėtini: „Angliškas–lietuviškas žodynėlis“ (1907 m.), „Daktaras kišenėje“ (1908 m.), „Mokykimės rašyti“ (1911 m.) ir „Lementorius“ (1914 m.). Leidinys „Daktaras kišenėje“, laikomas vienu pirmųjų populiariosios sveikatos leidinių tarp lietuvių išeivių, yra saugomas nacionaliniuose rinkiniuose ir siejamas su M. Paltanavičiumi kaip sudarytoju bei leidybos iniciatoriumi.
Be leidybinės veiklos, Paltanavičius aktyviai dalyvavo bendruomeninėje veikloje. 1901 m. Lawrence (Masačusetse) jis įsteigė Lietuvos sūnų ir dukterų draugiją, organizavo švietimo kursus, rengė vaidinimus. Jis taip pat dirbo Susivienijimo Amerikos lietuvių centro knygininku – centro vedėju ir buvo vienas Lietuvos piliečių (Tėvynės mylėtojų) klubo steigėjų Worcesteryje. Už nuopelnus lietuvybei 1933 m. M. Paltanavičius buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio kryžiumi, jam taip pat buvo skirta valstybinė pensija. Šie įvertinimai atspindi jo svarbą Lietuvos valstybės akyse tarpukariu, kaip išeivijos spaudos darbininko ir tautinės tapatybės puoselėtojo.
Paskutinius gyvenimo metus Mykolas Paltanavičius praleido Bostone, kur 1936 m. gegužės 4 d. mirė, sulaukęs 60 metų. Jo palikimas išliko kaip svarbi lietuvių kultūrinio gyvenimo dalis išeivijoje ir iki šiol primena apie žmogų, kuris savo darbu stiprino tautinę savimonę bei lietuvišką žodį svetur.
Rūta Žiobaitė
Prienų krašto muziejaus muziejininkė

Autorius: Rūta Žiobaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama