Malkinėje įkūrė muziejų: buvo aptikta ir itin reta vertybė
Klaipėdos dienraštis
Turinį įkėlė
Atsirado per mėnesį
Klaipėdos rajono Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos mokiniai patys dalyvavo kuriant muziejų. Jį dituviškiai pavadino „Daiktai liudija“.
„Taip, mes malkinę pavertėme muziejumi. Kadangi mokykla yra labai sena, ji ilgą laiką buvo šildoma malkomis, anglimis. Mokyklai – 195 metai. Stovėjo sena malkinė, joje buvo malkos ir daugybė senų daiktų. Viską surinkome į vieną vietą ir išėjo savotiškas muziejus“, – pasakojo muziejaus idėjos autorė Mereta Sodienė, Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams.
Moteris tikino, kad po senu ir apsamanojusiu malkinės stogu įsikūrė įvairiausių įdomių radinių, daugybę metų tūnojusių užkaboriuose.
„Viskas prasidėjo dėl mokyklos jubiliejaus, kurį minėjome šį spalį. Ruošėmės visus metus, bet muziejų sugalvojome įkurti rugsėjo mėnesį“, – patikino M. Sodienė.
Mokyklos ūkį prižiūrintiems vyrams teko didžiausias krūvis – teko iš malkinės išnešti nereikalingus rakandus, o į ją sugrąžinti tai, kas pasitarnavo muziejaus interjerui.
Atpažino savo daiktus
Tarp eksponatų – daugybė sovietinių laikų mokyklos dvasią menančių dalykų.
Muziejuje atsidūrė SSRS laikų išlikę suolai. Sieną papuošė senas žemėlapis.
„O labiausiai vaikai džiaugiasi senovine lenta. Dabar gi viskas jau modernu“, – šypsojosi M. Sodienė.
Tarp eksponatų matyti mokyklose vykdavusio karinio parengimo atributai – dujokaukės.
Mokykla yra išsaugojusi dienynus nuo 1947 metų. Archyve išliko net ir mokyklos fotoalbumai.
„Senovinių lygintuvų turime, jie buvo įkaitinami žarijomis. Išsaugojome seną siuvimo mašiną su visu staliuku“, – džiaugėsi M. Sodienė.
O šildymo krosnių koklių fragmentai atrodo it puošmenos.
„Radome senų, šamotinių plytų. Kai kurios – su inicialais. Turime plytą net su katino pėda“, – juokėsi moteris.
Mokyklos muziejuje atsidūrė ir žibalinės lempos.
„Viena mokytoja buvo organizavusi senovinių daiktų rinkimą. Vyko kažkoks projektas, tad vaikai buvo daug visokių daiktų sunešę. Kai pakvietėme bendruomenę aplankyti muziejų, buvo tokių, kurie prisiminė, kaip jie į mokyklą nešė senus daiktus. Kai kas net atpažino savo eksponatus. Buvo labai smagu“, – pasakojo M. Sodienė.
Kelių kartų eksponatai
Muziejuje atsidūrė senos svarstyklės, kurias galbūt mokykloje naudojo fizikos ar chemijos mokytojai.
Veikiausiai biologijos pamokoms buvo naudojamas vėžio skeletas.
„Mokykla išsaugojo net drugelių kolekciją su visais šių vabzdžių aprašymais. Išsaugojome senąją mokyklos iškabą. Joje pavaizduota pelėda“, – didžiavosi direktorės pavaduotoja.
Sovietmečiu kūno kultūros pamokoms kaimiškosios mokyklos daug inventoriaus neturėjo, išsaugoti iš medžio pagaminti svarmenys, kita įranga.
Kai tik muziejus atvėrė duris, į buvusią malkinę atėjo ir buvusios šios mokyklos mokytojos, kurios daugybę metų jau čia nebedirba.
„Žmonėms tikrai buvo labai įdomu. Išsaugojome senas šachmatų lentas, muzikos instrumentus“, – eksponatus vardijo moteris.
Visus šiuos daiktus lietė ir jais grojo ar žaidė daugybės kartų mokyklos auklėtiniai.
Po malkinės stogu sau vietą rado ir senoviniai buities rakandai – verpimo rateliai, darbo įrankiai. Šalia atsidūrė senos knygos, žemėlapiai.
„Aptikome senus langus, jie yra rankų darbo. Laimei, buvo labai gražiai padėti, tad išliko. Mes jais papuošėme pastato išorę“, – pasakojo dituviškė.
Radinį restauravo
M. Sodienė priminė, kad mokykloje buvo aptikta itin reta vertybė.
„Netikėtai buvo aptikta Marijos Mergelės skulptūrėlė, kur Marija vaizduojama pamynusi žaltį gundytoją – blogio simbolį. Skulptūrėlė buvo restauruota ir pašventinta“, – pastebėjo direktoriaus pavaduotoja.
Malkinėje įkurtas muziejus rūpi ne tik tiems, kurie prieš daug metų baigė mokyklą.
„Mokiniai taip pat prisidėjo, valė, šlavė, voratinklius valė. Dabar jiems net nesinori išeiti. Muziejaus mes nerakiname, vaikai patys čia renkasi. Ateityje galima bus gal kokius užsiėmimus suorganizuoti“, – pasakojo M. Sodienė.
Mokykloje mokosi 160 vaikų. Tačiau šioje mokykloje norinčiųjų mokytis tiek daug, kad daugiau vaikų jau nebepriimama.
Autorius: Asta Aleksėjūnaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
