Profesoriaus Romualdo Inčirausko skulptūra „Žali žydų plaukai“ papildyta užrašu

Spalio 31 dieną, penktadienį, iš Anykščių kilęs skulptorius, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas Anykščių Antano Baranausko aikštėje stovinčiai savo skulptūrinei kompozicijai „Žali žydų plaukai“ sumontavo papildomą elementą – lentelę su tekstu, apie Anykščiuose gyvenusių žydų pastatus.

Naujausia A. Baranausko aikštėje stovinti skulptūrinė prof. R. Inčirausko kompozicija „Žali žydų plaukai“ yra inspiruota to paties pavadinimo anykštėno rašytojo Rimanto Vanago knygos, kurioje aprašoma tragiška žydų lemtis Antrojo pasaulinio karo metais.
Kadangi anykštėnams skulptūra sukėlė daug diskusijų – esą ji pastatyta R. Vanagui – šis tekstas labiau paaiškina skulptūros idėją ir prasmę.
„Šioje žemėje – žydų istorijos, gyvos atminties klodai ir versmės. Čia driekėsi virtinės mūrinių, medinių gyvenamųjų namų, amatų dirbtuvėlės, krautuvėlės su giliais rūsiais, kepyklėlės, kavinukės…“ – toks užrašas papildė skulptūrą.
„Jaučiu bendrą kolektyvinę kaltę, nors mano giminėje žydų niekas ir neskriaudė. Jaučiu širdyje, kad šitai tautai reikia reabilituoti vietą, ženklais atsiminti. Nelabai suprantu tuos, kurie skeptiškai žiūri į šį projektą – sako, prie ko čia žydai, prie ko – Inčirauskas? Žydai patys nepasidarys, jų Anykščiuose gal iš viso nebėra. Man žydai – Dievo išrinkta tauta. Juos naikinome, o dabar norime ir ženklus išnaikinti. Kažkas baisaus“, – tik pastatęs skulptūrą „Žali žydų plaukai“ „Anykštai“ yra sakęs skulptorius prof. R. Inčirauskas.

Žinia apie atnaujintą paminklėlį portalo anyksta.lt skiatytojų buvo gausiai komentuojama.
„Mokytoja“ prisistačiusi komentatorė džiaugėsi mažosios architektūros elementu miesto centre: „Sveikintina garbiojo kraštiečio iniciatyva įamžinti šalia mūsų gyvenusių ir žiauriai fašistų išžudytų žydų atminimą. Tokie ženklai svarbūs, kad istorija nepasikartotų.“
Tačiau ne visi „Anykštos“ skaitytojai skulptūrų ciklui „Žydų paveldo kelias“, kuris pradėtas įgyvendinti 2023 metais, pritarė.
„Parmazonas Jonas“ rašė: „Pas rokiškėnus kaimynus Kamajų miestelyje menininkai sukūrė net kelis suolelius žymiems kraštiečiams įamžinti. O Anykščiuose ar nėra tokių žmonių, tiktai žydai, kad tas ponas profesorius iš Telšių taip juos garbina ir įamžina.“

„Paminklų tiražavimo monopolija“ išsakė tokią nuomonę: „Tokia gili demokratija pas mus, bet miesto administracija kažkodėl nesiteikia anykštėnų nei į diskusijas įtraukti, nei jų nuomonės atsiklausti dėl Anykščių miesto viešųjų erdvių tvarkymo, įpaminklinimo. Paskui ponai lieka nepatenkinti, kad anykštėnai „nesupranta“, yra nepatenkinti jiems iš valdiškų viršūnių numetamų mianynykų už didelius pinigus iškeptų paminklų. Kodėl Anykščiuose yra įteisinta monopolija tiražuoti serijinius paminklus, nei Anykščių architektė, nei meras nesiteikia atsakyti. O anykštėnai, matyt, yra baudžiauninkai, kurių nuomonė miesto administracijai ir gerai apmokamiems įvairių partijų tarybos nariams visiškai nerūpi.“
„Kiek dar“ komentavo: „Gana žydams, o kada anykštėnams koks suolelis su įvardinimu? Kada vaikų gydytojai Saulutei, mokytojui, statybininkui, o gal Vytautui G., o gal klebonui? Ar tik pinigų dydis leidžia liaupsint išskirtinius?“
Anykščiuose, įvairiose vietose, jau padarytos prof. R. Inčirausko kompozicijos – „Suolelis“, „Buvusios Anykščių sinagogos“, „Telefonų knyga“, „Žydų poilsis“, „Pėdos“.