Koplytėlei – bendruomenės rūpestis: atnaujino fasadą

Atnaujino fasadą

„Negalime atsidžiaugti. Nuoširdžiausia padėka Elijui Pušinskui, kuris padovanojo dažų, kitų remontui reikalingų medžiagų. Žmogus pats viską atvežė. O kitą dieną atvažiavo meistras, kuris ėmėsi darbų“, – pasakojo Rūdaičių kaimo „Pajūrio bendruomenės“ pirmininkė Gražina Katkuvienė.

Koplytėlės fasado sutvarkymo ėmėsi gretimo kaimo gyventojas Žydrūnas Andrijaitis.

Koplytėlė tebestovi tik dėl bendruomenės rūpesčio.

Statyba – lyg iššūkis

Prasidėjus Sąjūdžiui, koplytėlę pastatė buvusio kolūkio pirmininkas Stanislovas Mažeika.

1990 m. pradėta statyti koplyčia buvo to meto iššūkis.

Tinklalapis „Vikipedija“ skelbia, kad anuomet mišios prie koplytėlės buvo aukojamos tik vasarą, nereguliariai.

Kitu metų laiku retkarčiais iš Lenkimų atvykdavo kunigas, kuris buvo priimamas kultūros namų filiale.

Seniesiems rūdaitiškiams melstis pasaulietinėje erdvėje nebuvo priimtina.

S. Mažeika buvo pasakojęs, kad gavęs leidimą statyti Rūdaičiuose ir bažnyčią. Tačiau idėja žlugo, kai ūkio vadovas išėjo iš darbo.

Anot jo, Vilniuje jau buvo parengtas bažnyčios projektas, bereikėjo parsivežti ir įgyvendinti, nes vieta jau buvo žinoma – parke, priešais mokyklą.

Kalbama, jog S. Mažeikos koplyčios Švč. Mergelės Marijos skulptūra priklausė Kazimieraičių šeimai ir yra atkeliavusi iš buvusio Nagarbos kaimo. Iš koplyčios Marijos statula buvo paimama ir nunešama į kultūros namus mišioms.

„Kad kolūkio pirmininkas imtųsi statyti koplyčią, retas dalykas. Koplytėlė dabar yra prižiūrima tik bendruomenės. Tiek dešimtmečių ji stovi, ją nuolat reikia prižiūrėti“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė G. Katkuvienė.

Renkasi į talkas

Moteris tikino, kad, laikui bėgant, visiškai supuvo mediniai koplytėlės langai.

„Važiavau į įmones ir prašiau, kad padovanotų. Kai ne sau, aš galiu paprašyti. Naujus langus dovanojo įmonė „P. Varkojis ir kompanija“. O vėliau ir duris gavau dovanų. Juk reikia“, – pasakojo G. Katkuvienė.

Moteris atsiduso, kad lėšų tokiam paveldui išsaugoti sunku gauti.

„Projektų tokiam objektui niekas netvirtina, pinigų tam neduoda. Esą seniūnijos turi koplytėles prižiūrėti. Bet kam pinigų duoda, o koplytėlėms – nė cento. Pagal projektą gali pinigų gauti viešosioms erdvėms, treniruokliams ir kitiems dalykams. Kaip užburtas ratas“, – kalbėjo moteris.

G. Katkuvienė prisipažino, kad, matydama dūžtančius langus, trupantį fasadą, ji nebegalėjo sėdėti sudėjusi rankų.

„Koplytėlę itin myli vietos žmonės. Ji tikra puošmena. Bažnytinį paveldą labai vagia. Mūsų rajone per naktį pavogė keliolika skulptūrėlių iš koplytėlių“, – pasakojo moteris.

Baigus fasado darbus, bendruomenė sutvarkė vidų, išnešė remontui naudotus daiktus.

„Mes dažnai į talkas renkamės, tai ir šį kartą dar lapus nugrėbėme. Tvenkinio pakrantę dažnai tvarkome. Mes mylime savo Rūdaičius. Nebūtinai visas kaimas turi rinktis, kas gali, tas ir prisijungia“, – džiaugėsi moteris.

Autorius: Asta Aleksėjūnaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama