Pasaulio čempionate – vilkaviškiečių šachmatininkių kovos
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Patekti į pasaulio čempionatus niekada nebūna lengva, todėl kai į tokio lygio varžybas išvyksta dvi mažo miesto atstovės, tai atrodo tiesiog neįtikėtina.
Pasiruošti nebuvo lengva
Albanijoje neseniai pasibaigė pasaulio jaunių šachmatų čempionatas, kuriame dalyvavo dvi vilkaviškietės – Augustė Ovčinikova ir Laura Maurutytė. Augustei tai buvo jau trečiasis tokio lygio turnyras. Prieš tai ji varžėsi pasaulio čempionatuose, vykusiuose Italijoje ir Brazilijoje. Tuo tarpu Laura pasaulio pirmenybėse šiemet debiutavo.
Abi merginos į šias varžybas pateko puikiai pasirodžiusios šių metų pradžioje vykusiame Lietuvos čempionate. Jame L. Maurutytė užėmė antrąją vietą, o A. Ovčinikova liko trečia.
Antrame pagal dydį Albanijos Duresio mieste vykusiame čempionate iš viso kovojo apie 720 žaidėjų iš 83 šalių. Lietuvos rinktinės delegaciją, be Augustės ir Lauros, sudarė dar 2 merginos ir 3 vaikinai, žaidę skirtingose amžiaus grupėse. Lietuvos delegacijai vadovavo Vilkaviškio sporto centre šachmatų treneriu dirbantis Rolandas Martinkus.
Mūsų rajono atstovės prie šachmatų lentų sėdo su sportininkėmis iki 16 metų amžiaus. Jos šioje amžiaus grupėje buvo vienos iš jauniausių dalyvių. Abi merginos iš 11 galimų taškų surinko po 4,5. Augustė iškovojo 3 pergales ir dar tiek pat susitikimų baigė lygiosiomis, o Laura šventė 2 laimėjimus ir 5 partijas su varžovėmis baigė taikiai.
„Abi merginos pasirodė tikrai neblogai. Gaila, kad šiemet varžovės mus labiau nustebino, nei mes jas. Dėl įvairių priežasčių ruoštis čempionatui nebuvo lengva. Tarkime, apie mūsų merginas duomenų bazėse gausu informacijos, tačiau apie dalį varžovių jos visai nebuvo. Pavyzdžiui, tiek Augustė, tiek Laura kovojo prieš vieną Izraelio sportininkę, kuri per pastaruosius metus padarė neįtikėtiną kokybinį šuolį. Ji taip greitai iškilo, kad apie ją dar nėra sukaupta pakankamai duomenų. Atkreipėme dėmesį, kad šiemet prieš mūsiškes dauguma varžovių taikė individualias taktikas, nežaidė sau įprastu stiliumi. Tai Augustę ir Laurą šiek tiek išmušė iš vėžių“, – pastebėjimais dalijosi merginų treneris R. Martinkus.
Buvo, iš ko pasimokyti
Pirmą kartą tokio lygio varžybose dalyvavusi L. Maurutytė įgyvendino seną svajonę. Prieš debiutą mergina tikino nė kiek nesijaudinusi, tiesiog žaidusi žaidimą, kurį geriausiai moka.
Dar prieš išvyką į Albaniją vilkaviškietės dalyvavo kaimyninėje Lenkijoje, Suvalkuose, vykusiame aukšto lygio suaugusiųjų turnyre, kuris tapo neblogu pasiruošimu būsimam pasaulio čempionatui. Sportininkių teigimu, prieš pasaulio pirmenybes reikėjo pasukti galvą ne tik dėl taktikų, bet ir pasiruošti fiziškai. Tai – irgi be galo svarbus sėkmės elementas. Dėl to merginos nevengė grūdintis, maudydamosis šaltame vandenyje.
„Tai buvo jau trečiasis mano pasaulio čempionatas, tačiau būtent po šių varžybų jaučiuosi labiausiai paaugusi, patobulėjusi. Pamačiau skirtingų taktikų, žaidimo pradžių, kai ką ir pati išbandžiau. Manau, kad įgytą patirtį ir žinias tikrai galėsiu pritaikyti Lietuvos čempionatuose“, – neabejojo A. Ovčinikova. Panašiai kalbėjo ir L. Maurutytė, pripažinusi, kad čempionato metu sutiko nemažai varžovių, iš kurių buvo ko pasimokyti.
„Dalyvavau jau turbūt septintose ar aštuntose tokio aukšto lygio varžybose, tačiau šiemet pirmą sykį trenerių ir komandos vadovų net trumpam neįleisdavo į salę, kurioje žaisdavo dalyviai. Buvo kažkiek neįprasta“, – teigė R. Martinkus.
Tiek Laurai, tiek Augustei, įspūdį paliko organizatorių sudarytos gyvenimo sąlygos. Tiesa, nors dėl įtempto grafiko daug laiko pasivaikščioti po apylinkes merginos neturėjo, vis dėlto jos pastebėjo, kad Albanijoje esama nemažai skurdo ir nepritekliaus.
Visgi, pašnekovių teigimu, ši šalis išsiskiria nuostabia gamta. Per laisvą dieną vilkaviškietės keliavo į kalnus, kurie joms paliko neišdildomų įspūdžių.
Tiki sėkme
Nuo šešerių metų šachmatais žaidžiančios Augustė ir Laura iki šiol nuolat buvo drauge. Jos kartu lankė lopšelį-darželį, pradinę ir pagrindinę mokyklas. Visgi nuo šio rudens merginų keliai išsiskyrė: Augustė išvyko mokytis į Marijampolės Rygiškių Jono, o Laura – į Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją.
Nors ugdymo įstaigos ir skirtingos, tvirti draugių santykiai išliko. Jos ir toliau 2 ar 3 kartus per savaitę susitinka Vilkaviškio sporto centre vykstančiose treniruotėse, ir toliau dalyvauja tose pačiose varžybose. Kovoti viena prieš kitą merginoms tenka itin retai. Susėdusios prie šachmatų lentų jos draugystes pamiršta ir stengiasi visomis išgalėmis pergudrauti varžoves.
„Man labai patinka šis sportas. Atsimenu, kad kadaise treniruotes lankė visa mūsų klasė, tačiau galiausiai likome tik mes su Auguste. Iš tikrųjų ne visi net žino, kad tai ne paprastas žaidimas, o sporto šaka. Turiu nemažai laimėjimų, kurie motyvuoja dar labiau tobulėti. Jau kurį laiką šachmatais žaidžia ir mano jaunesnė sesė Viltė. Ji taip pat yra tapusi Lietuvos čempione savo amžiaus grupėje“, – pasakojo L. Maurutytė.
A. Ovčinikovos jaunesnysis brolis Ajus irgi žaidžia šachmatais, tad galima neabejoti, kad šio žaidimo virusas – užkrečiamas. Augustė iki šiol puikiai atsimena pirmąją šachmatų pamoką, kurios metu žaidė „karaliais ir žirgais“. Šioje pamokoje dalyvavo ir Laura. Netrukus abi merginos išvyko į pirmąjį savo turnyrą, kuriame iškovojo prizines vietas. Taip viskas ir prasidėjo.
Šiuo metu abi vilkaviškietės ruošiasi lapkričio viduryje vyksiantiems Lietuvos suaugusiųjų greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatams. Taip pat jos ketina kovoti ir Lietuvos moterų komandiniame čempionate, kuris prasidės iškart po Naųjųjų metų. Ten merginos pagrįstai tikisi užlipti ant prizininkių pakylos, mat jau šiemet jos liko tik per žingsnelį nuo bronzos medalių, nors surinko tiek pat taškų, kiek ir juos iškovojusios dalyvės. Tiesiog tąkart aukštesnę varžovių poziciją lėmė keletas papildomų rodiklių.
Abi šachmatininkės taip pat tikisi sėkmingai pasirodyti vasarį vyksiančiame Lietuvos jaunių čempionate, kuriame vėl bus dalijami kelialapiai į Europos ir pasaulio čempionatus. Kas žino, gal kitais metais Augustė su Laura dar sykį bus pakviestos atstovauti Lietuvai?
Autorius: Andrius Grygelaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama