Lietuviškojo lito sumanytojas – iš Kėdainių krašto kilęs Vaclovas Vaidotas

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Vaclovas Vaidotas gimė 1890 m. rugsėjo 7 d. Kėdainių apskr., Josvainių valsč., Sviliukų kaime, garsioje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto palikuonių), turtingų ūkininkų Adomo ir Juzefos Vaidotų šeimoje. Be Vaclovo šeimoje augo du broliai ir septynios seserys. 1908 m. jis įsteigė ūkio būrelį, 1909 m. įkūrė vartotojų kooperatyvą ,,Šušvė“, vėliau – Josvainių kooperatyvo banką.

Vaikystėje mokėsi privačiai, 1910 m. eksternu išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Peterburgo Universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1914 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1915 sausio mėn. per Pirmąjį pasaulininį karą mūšyje sužeistas. Pagijęs Kijeve ten pat baigė karo mokyklą. Ją baigė per 3 mėn. ir 1915 m. balandžio mėnesį buvo paskirtas į 93 atsargos pulką Carycine (dabartinis Volgogradas), kur tarnavo 2 metus užimdamas kuopos vado pareigas. 1917 metais vasario mėn. vėl buvo išsiųstas į frontą. Po spalio suiručių laimingai pasitraukė iš fronto ir po 6 savaičių kelionės arkliais, jau 1918 m., grįžo į Lietuvą.

Vaclovas Vaidotas Knadoje, Toronte. Apie 1950 m.

Jo politinė veikla prasidėjo Kėdainių krašte. Vaclovas Vaidotas tapo Lietuvos valstybės kūrėju, visuomenės veikėju. 1918 m. gruodžio mėn. išrinktas Josvainių valsčiaus valdybos pirmininku ir atstovu į II Lietuvių konferenciją Kaune, 1919 m. sausio mėn. dirbo Valstybės kontrolėje. 1921 m. spalio 15 d.-1922 m. lapkričio 13 d. buvo Steigiamojo Seimo narys, dirbo ir ekonominės komisijos sekretorium.

Sąlygos įvesti savo valiutą ir įsteigti valstybės banką Lietuvoje atsirado tik trečiojo dešimtmečio pradžioje, sustiprėjus ekonomikai ir stabilizavusis tarptautinei situacijai. Iš pradžių manyta savo valiutą vadinti auksinu ar kitokiais, neįprastais vardais.

Seime vykstant diskusijoms apie savo valiutos įvedimą, Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinimus naujai atsiradusiai Lietuvos nacionalinei valiutai: litas, ir smulkiajai, t. y. šimtajai jo daliai – centas. V. Vaidotui kilo mintis valiutos pavadinimą susieti su Lietuva, savo idėją apgynė. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė piniginio vieneto įstatymą, o rugpjūčio 22 d. LR Prezidentas Antanas Stulginskis šį įstatymą pasirašė. Taip Vaclovas Vaidotas tapo žmogumi, kurio dėka Lietuvos pinigai gavo savo gražų vardą.

Lito monetos.

Vėliau savo prisiminimuose V. Vaidotas teigė, jog pirmosios trys Lietuvos raidės užsienio kalbose prasideda vienodai – „LIT“. Prie šio skiemens pridėjęs galūnę „as“, jis ir sukūrė žodį „litas“. Šis siūlymas iš karto Seime palankiai sutiktas nebuvo. Per pirmąjį komisijos balsavimą dėl mūsų valiutos pavadinimo daugumą balsų surinko „auksinas“. Prireikė antrojo balsavimo, o prieš jį V. Vaidotas aktyviai agitavo visus balsuoti už „litą“ ir daugumą įtikino. Galutiniame balsavime „litas“ laimėjo.

Eidamas Seimo nario pareigas, V. Vaclovas dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ administratoriumi. Dalyvavo įkuriant akcinę „Varpo“ bendrovę Kaune. 1926 m. susituokė su Elena Paškevičaite iš Krakių.

1939 m. V. Vaidotas Kaune, K. Donelaičio gatvėje Nr. 63, pasistatė dabar jau labai apleistą 4 aukštų namą. Dideli pirmojo aukšto langai su atskirais įėjimais, nes šis aukštas buvo numatytas komercijai – 3 krautuvėlėms. Likusioje namo dalyje įrengti 7 butai.

Taip šiandien atrodo apleistas Vaclovo Vaidoto namas Kaune.

1940 m. gruodžio mėn. namas buvo nacionalizuotas, jį užėmė Maskvos okupantų atsiųstas Kauno miesto burmistras M. Kariagin, kuris apsigyveno V. Vaidoto bute.
Konfiskavo ir Vaclovo Vaidoto 143 ha ūkį Sviliukuose (dabar – Kėdainių rajono Josvainių sen.). Kadangi šeima pastovios gyvenamos vietos neturėjo, 1941 m. birželio 14 d. tremties į Sibirą jie išvengė.

Karui baigiantis, V. Vaidotas su šeima pasitraukė į Vakarus. Ten gyveno Vakarų Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose iki 1949 m., kol išvyko į Torontą (Kanada). 1953-1955 m. buvo Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės valdybos pirmininkas, 1954-1960 m. – Kanados lietuvių bendruomenės Krašto Tarybos ir Krašto valdybos narys. 1957-1963 m. buvo Tautos fondo pirmininkas. Mirė 1966 m. spalio mėn. 20 d. Toronte.

Autorius: Stanislovas ABROMAVIČIUS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama