Vištienos skonio grybas

Mūsų mieste ir rajone tikrai yra daug vietų skaniai pavalgyti. Užeini į kavinę ar restoraną nusiteikęs pasimėgauti jaukia aplinka, interjeru, skaniais patiekalais – pasitinka mandagūs padavėjai, pasilabina, pakalbina ir paslaugiai įteikia valgiaraštį. 
 Imi jį skaityti ir sunerimsti – kas tai per produktas vištiena-grybas, žirnis-kruopa, tunas-grikiai ar pomidorai-kmynai?.. Gal tai kokie įmantrūs, modernūs maisto gaminiai? Juk šiais laikais visko prieksperimentuojama. Mokslininkai jau seniai dirba kurdami dirbtinę mėsą, skaičiau, kad jau mėginama ją gaminti net iš pelėsių (grybų). Pasak tyrimo autorių, derinant genus, kontroliuojančius pelėsių tekstūrą, pasirodo, galima gauti būdingų mėsai raumeninių pluoštų. Bet tai tik kelio pradžia, kol kas vištienos skonio grybo restoranuose neaptiksime, nebent vištų šlaunelių su grybų skonio padažu ar vištienos kepsnelių su grybais. Todėl ir noriu priminti valgiaraščių rengėjams, kad patiekalo ar gėrimo pavadinimo dalys nejungiamos brūkšneliu ar kitu grafiniu ženklu. Mat nei brūkšnelis, nei brūkšnys nerašomas tarp dviejų skirtingus dalykus reiškiančių daiktavardžių.
 Todėl taisome: ne vištienos-grybų kepsnelis, o vištienos ir grybų kepsnelis, ne žirnių-kruopų sriuba, o žirnių ir kruopų sriuba, ne tuno – grikių apkepas, o grikių apkepas su tunu, ne daržovių – pievagrybių – lydyto sūrelio sriuba, o daržovių ir pievagrybių sriuba su lydytu sūreliu, ne grietinės – varškės padažas, o grietinės ir varškės padažas, ne pomidorų – kmynų – grietinėlės padažas, o pomidorų, kmynų ir grietinėlės padažas arba pomidorų ir grietinėlės padažas su kmynais, ne pieno–ledų kokteilis, o pieniškas ledų kokteilis ir pan.
 Įprastai atnešę sąskaitą padavėjai maloniai paklausia, ar patiko, ar buvo skanu. Dažniausiai atsakau teigiamai, bet būtų dar skaniau ir smagiau, jei valgiaraštyje akis neužkliūtų už rašybos klaidos. Ją ištaisyti juk taip paprasta. To nuoširdžiai linkiu ir tikiuosi. 
 *  *  *
 O kokiais atvejais galima ir reikia rašyti brūkšnelį ar brūkšnį?
 Brūkšnelį rašome tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.:?lopšelis-darželis, kavinė-baras; leidykla-spaustuvė, tinka ir tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių arba tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.,?S. Kymantaitė-Čiurlionienė, J. Tumas-Vaižgantas, ir dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz.,?Šiaurės Reinas-Vestfalija, Barlė-Nasau, Dubrovniko-Neretvos apskritis.
 Brūkšnys?yra skyrybos ženklas. Juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas vietoj praleistos tarinio jungties (pvz.:?Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė, Iš viso – 1 500 Eur). Apimties brūkšnys rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.:?Traukinys Vilnius–Kaunas sustoja Kaišiadoryse;?Lankytojai priimami 12.30–16.30 val.;?Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę), ir tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius (pvz.,?Molotovo–Ribentropo paktas,?perdavimo–priėmimo aktas).
 Daugiau informacijos apie brūkšnio ir brūkšnelio rašymą galima rasti:
https://www.vlkk.lt/ aktualiausiostemos/rasyba/bruksnelis;
 https://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf;
 https://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-redakcijos/lietuviu-kalbos-skyrybos-taisykles-suvestine-redakcija.

Autorius: Aušra GRIGONIENĖ Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama