Penktadienis po Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos dangum

Neįtikėtina, tačiau tiek nedaug laiko praėjus nuo 2025-ųjų metų saliutų, nugriaudėjusių per visą pasaulį su džiaugsmingomis salvėmis  naujametiniame danguje, taip ramiai ir tarsi pamiršę prieššventinį šurmulį, vėl, kaip ir kiekvienais metais, kasdienybei  stojus į savo vagą, imamės naujų darbų ir sumanymų. 
Tad ir praėjęs sausio 10-osios penktadienis ypatingas tuo, kad neįprastoje vietoje, ne Savivaldybės rūmuose ar mero Šarūno Čėsnos kalbinete, o Rumšiškėse, tiksliau – Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijoje, įvyko mero Šarūno Čėsnos iniciatyva surengtas susitikimas, kuriame su Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu Gintu Rumševičium buvo aptarti bendradarbiavimo su Savivaldybe bei jos prisidėjimo lėšomis prie parapijos namų statybos, bažnyčios, varpinės ir koplyčios fasadų atnaujinimo, o taip taip ir kiti svarbūs klausimai. 
Susitikime dalyvavo ir Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (viešiesiems ryšiams) Edita Levansavičiūtė ir mero patarėja Viktorija Kanapinskaitė.  
Parapijos salė – bažnyčios rūsyje
Daugiau kaip penkerius metus Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje kunigaujantis klebonas – kun. teol. lic. Gintas Rumševičius (jis – taip pat ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyriaus kapelionas) pirmiausia pakvietė apžiūrėti medinę bažnyčią, kadaise nudažytą dangiškos spalvos dažais, deja, neatlaikiusių laiko atakų ir baigiančių sueižėti. Pasidžiaugęs, kad ryšys su savivaldybe tapo ypatingai šiltas, klebonas G. Rumševičius padėkojo merui Š. Čėsnai ne tik už gražų bendradarbiavimą, bet ir už paramą: savivaldybės lėšomis bažnyčios rūsyje parapijiečių ir kalinių rūpesčiu įrengtoje parapijos salėje įvestą vandentiekį ir kanalizaciją. 
Pabrėžęs, jog parapijos aktyvistams ir kitiems parapijiečiams, anksčiau neturėjusiems, kur susirinkti ir aptarti būtiniausių bažnytinių reikalų, parapijos salė bažnyčios rūsyje su vandentiekiu ir kanalizacija – labai reikalinga, klebonas G. Rumševičius sakė, jog su savivaldybės meru Š. Čėsna aptarė ir kitus opius klausimus. ,,Džiugu, kad praėjusiais metais savivaldybė skyrė lėšų parapijos namų statybai, – džiaugėsi jis. – Šiais metais planuojama tęsti parapijos namų statybos darbus, kurių dar tikrai nemažai liko, o taip pat ir perdažyti bažnytėlės, varpinės bei koplytėlės statinių fasadus, kurie sueižėjusiais dažų sluoksniais ir pradėjusiomis tamsėti sienomis tikrai prastokai atrodo. Siekiame, kad mūsų prižiūrimi ir tausojami statiniai kaip architektūriniai paminklai išliktų ir ateities kartoms“. 
Pabrėžęs, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos bendradarbiavimas yra abipusis, meras Šarūnas Čėsna užsiminė ir apie parapijos patalpose veikiančius Rumšiškių lopšelį-darželį, kur palankios sąlygos vaikų nuo 1,5 iki 6 m. ugdymui, saviraiškai ir saviugdai, Rumšiškių vaikų dienos centrą ir senelių globos namus ,,Auksinis amžius“, skaičiuojančius daugiau kaip 28-erius gyvavimo metus. 
Nuteistųjų pagalba
Klebonas G. Rumševičius sakė esąs dėkingas Pravieniškių kalėjimo administracijai, sudariusiai galimybes nuteistiesiems prisidėti prie daugelio darbų, tokių kaip teritorijos prie bažnyčios, varpinės ir koplyčios vidaus bei teritorijos tvarkymas. Paklaustas, kaip dirba nuteistieji, klebonas atsakė, jog bausmes atliekantys žmonės stengiasi, nes buvimas čia jiems suteikia ir dvasinės palaimos. O dvasinė pagalba jiems yra būtina ir reikalinga, nes čia dirbdami jie gali greičiau integruotis į visuomenę, pamatyti kitokią aplinką, kitokius žmones. 
Pasikeitęs ir vietinių gyventojų po-žiūris į nuteistuosius. Anksčiau, pasak klebono G. Rumševičiaus, tik jam pradėjus tarnauti Rumšiškių bažnyčioje, ne vienas vietinis baiminosi išgirdęs, kad netoliese nuteistieji – laisvi ir neprižiūrimi. O dabar gyventojai apsiprato ir kartais paklausia, ar bus nuteistųjų, kurių darbas labai reikalingas ne tik ruošiantis atlaidams, kitoms šventėms. 
Klebonas G. Rumševičius paminėjo atvejų, kad yra nuteistųjų, dirbusių Rumšiškėse prie bažnyčios tvarkymo ir kitų darbų, kurie ir atlikę bausmes ar grįžę iš darbų užsienyje, atvyksta į Rumšiškėse vykstančius atlaidus, dalyvauja šv. Mišiose, nes tas pabuvimas kartu jiems suteikia savotiškos dvasinės palaimos.  
Rėmėjai
Užsiminęs apie garsiausius Lietuvoje pirmąjį rugsėjo sekmadienį Rumšiškėse vykstančius Trakinės atlaidus, sutraukiančius daugybę žmonių, klebonas paminėjo rėmėją, buvusį verslininką, dabar LR Seimo narį Algimantą Radvilą, be kurio paramos nebūtų įmanoma organizuoti po pamaldų nuotaikingos agapės prie bažnyčios.   
Kaip patikimus ir nuoširdžius rėmėjus klebonas įvardijo ir verslininkus parapijiečius Kęstutį ir Egidiją Vaicekauskus, paaukojusius statomiems parapijos namams naujus langus ir duris. Suprantamas tokių žmonių dvasingumas ir noras palikti kažką gero ir įsimintino, už ką jiems nuoširdi padėka. 
Tokių darbščių ir energingų žmonių Rumšiškėse nestinga. Klebonas įvardijo ir Kęstutį Nėnių, dirbusį statybų versle, daug prisidėjusį prie parapijos namų statybos darbų. Svarbus ir Rumšiškėse gyvenančios rajono savivaldybės tarybos narės Aušros Gerulaitienės, visad, pasak klebono, siekiančios, kad Rumšiškėse atsirastų ne tik lygesnių gatvių, naujų šaligatvių, bet ir kuo daugiau naujovių, indėlis. 
Viena iš tokių naujovių – būsimieji parapijos namai, iki kurių darbų pabaigos – dar toloka. Tačiau gyvenimas juk ir nestovi vietoje, todėl, kaip skelbiama Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos parengtoje skrajutėje, „pirmieji žingsniai link svajonės apie šiuolaikiškus parapijos namus, kuriuose kiekvienas parapijietis galėtų patenkinti savo dvasinius poreikius, jau padaryti – parapijos namų statyba pradėta. Pradinį įnašą statyboms surinkti pavyko, tačiau šios sumos tikrai neužtenka. Todėl prašoma pagalbos: kuo stipriau visi suremsime pečius, tuo greičiau savo poreikiams turėsime naują erdvę“.
Rekvizitai aukai
Pavadinimas: Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija; 
Adresas: Marių g. 64, Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191246226
Bankas SWEDBANK, a.s. LT95 7300 0101 2558 6477
Klebonas G. Rumševičius nuoširdžiai dėkoja visiems už auką, skirtą Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos namų statybos darbams ir Viešpaties garbei. 

Kelių šimtmečių bažnyčios gyvavimo istorija 

Graži ir jauki medinė Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, iš tolo šviečianti šalia didžiulių medžių, pro kurių išretėjusias šakas matyti boluojantys Kauno marių vandenys, turi ilgą gyvavimo istoriją. 
 Rašytiniuose šaltiniuose teigiama,  kad ,,XV a. pradžioje pirmąją bažnyčią Rumšiškėse pastatydino karalius Jogaila, tačiau nėra tai patvirtinančių dokumentų. Pirmoji bažnyčia greičiausiai buvo pastatyta XVI a. pradžioje, galbūt karalienės Bonos iniciatyva. Reformacijos metu pastatas sunyko. 1573 m. jis buvo atkurtas.
 Tarp 1571 ir 1581 m. Rumšiškėse pastatyta nauja bažnyčia. Rumšiškės tuomet priklausė dvarui, tad bažnyčia buvo gausiai remiama. 1655–1661 m. karo metu Rumšiškių bažnyčia, kaip ir daug kitų medinių bažnyčių Lietuvoje, sudegė. XVII a. antrojoje pusėje senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta nedidelė bažnytėlė šiaudų stogu. Nors per vizitaciją ji buvo pripažinta tinkama ir tvarkinga, klebonui vis dėlto rekomenduota pastatyti naują bažnyčią, tokią pat, kaip buvo ankstesnė sudegintoji.
 1700 m. Rumšiškių klebonas Samuelis Goligontas rašė, kad jis, „netikęs, nuodėmingas ir vargšas kunigas, savo lėšomis ir pastangomis Rumšiškių miestelyje pastatydino naują bažnyčią, šv. Mykolo, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Jurgio vardu“. Iki 1710 m. fundatoriai suaukojo beveik visą inventorių. Naujoji didelė bažnyčia buvo sukurta pagal Lietuvoje tvirtai prigijusias liaudies architektūros tradicijas. Bažnyčia stačiakampio plano.
 Parapija priklausė Vilniaus vyskupijai, o 1849 m. perduota Žemaičių vyskupijai.1859–1860 m. Rumšiškių bažnyčia kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota. XX a. pirmojoje pusėje sumanymą pastatyti naują (mūrinę) bažnyčią sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas, o vėliau, 1938 m., buvo pripažinta, jog medinė Rumšiškių bažnyčia yra vertingas senovės paminklas. 1942 m. interjerą dekoravo dailininkas Vladas Didžiokas (gyvenęs netoli Rumšiškių, Dovainonyse).
 Pastačius Kauno hidroelektrinę, žemumoje išsidėstęs Rumšiškių miestelis atsidūrė užliejamoje teritorijoje. Medinė bažnyčia ir jos varpinė (pastatyta XVIII amžiuje) 1958–1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Keliant pastatą, teko jį išardyti, pervežti ir vėl surinkti.

Angelės RABAČIAUSKIENĖS nuotraukoje laiko ir vėjo nugairintos Rumšiškių Šv. arkangelio Mykolo bažnyčia ir varpinė.

Autorius: Angelė RABAČIAUSKIENĖ

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama