Mo­to­cik­lu – per vi­są Senąjį žemyną

Iš Vilkaviškio kilęs, o šiuo metu Kaune gyvenantis Gytis Kaunas neseniai grįžo iš įspūdingiausios savo gyvenimo kelionės. Jaunas vyras motociklu apvažiavo nemažą dalį Europos.

Suprato, kad nori toliau
Per 14 dienų aplankyta 11 užsienio šalių bei nuvažiuota beveik 7 tūkstančiai kilometrų – taip atrodė ką tik pasibaigusi G. Kauno kelionė. Ją kraštietis pradėjo ir baigė gimtinėje – Vilkaviškyje.

26-erių metų Gytis motociklais domisi nuo mažens, o reguliariai važinėja daugiau nei dešimtmetį. Jis iki šiol puikiai atsimena pirmąją savo kelionę. Vos išsilaikęs teises vaikinas iš Vilkaviškio motociklu nuriedėjo pas Pilviškiuose gyvenančius draugus. Tuomet ši išvyka jam atrodė gana tolima. Vėliau atstumai augo, o kelionės po Lietuvą tapo įprastu reiškiniu.

„Tėtis taip pat turėjo motociklą. Man labai patikdavo ant jo sėdėti. Nežinau kodėl, bet visada norėdavau ir pats vairuoti motociklą. Niekada nepamiršiu to laisvės jausmo, kurį pajutau pirmą sykį savarankiškai keliaudamas šia transporto priemone“, – šypsojosi G. Kaunas.

Maždaug prieš porą metų jis plieniniu žirgu išvyko į Latviją, o pernai – ir į Slovakiją. Būtent grįžęs iš šios šalies vaikinas suprato, kad nori įveikti dar didesnius tolius, tad po truputį ėmė planuoti šių metų žygį. Iš pradžių jaunas vyras ketino aplankyti Italiją, tačiau galiausiai ryžosi pasiekti Juodkalniją. Važiuoti stengėsi skirtingais keliais, todėl, be Juodkalnijos, pakeliui taip pat aplankė Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją, Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Vengriją bei Slovakiją.

Kruopščiai apgalvojo
Europos keliais Gytis riedėjo su 2012 metų kelioniniu motociklu „Triumph Tiger 800“. Tai – jau septintasis ir tikrai dar ne paskutinis jo motociklas. Jaunas vyras šiai kelionei ruošėsi labai atsakingai. Dar prieš išvykdamas kruopščiai pasirengė daiktų sąrašą, į kurį įtraukė ne tik įprastus reikmenis, tokius, kaip specialūs rūbai, išorinės išmaniųjų prietaisų baterijos ar vandens talpyklos, bet ir stovyklavimo įrangą: palapinę, miegmaišį, sausus maisto davinius, ugniai užkurti reikalingas priemones.

„Taip pat įsidėjau vaizdo kamerą, kuria filmavau dalį kelionės, bei įrankių komplektą, skirtą taisyti galimus motociklo gedimus. Iš tikrųjų važiuojant prireikė turbūt visų daiktų. Ne visada nakvodavau viešbučiuose, o kai tai darydavau, kambarį stengdavausi užsisakyti tik būdamas vietoje. Planuoti kelionę su motociklu yra sunkiau, nei važiuojant automobiliu. Niekada negali žinoti, kur atsidursi, nes tai priklauso nuo kelių būklės, oro sąlygų ir daugybės kitų niuansų“, – pasakojo G. Kaunas.

Prieš kelionę jis taip pat pasirūpino geromis motociklo padangomis, kad saugiau galėtų riedėti ne vien asfaltu, bet ir bekelėmis, taip pat, siekdamas apsisaugoti nuo vėjo, kraštietis šiek tiek paaukštino priekinį motociklo stiklą.

Ši kelionė atsiėjo maždaug 1,7 tūkst. eurų, įskaitant nakvynės vietas bei maistą. Iš viso Gytis sudegino 23 šešiolikos litrų talpos benzino bakus. Dažniausiai valgyti jis gamindavosi pats, apsipirkdamas vietinėse parduotuvėse. Tiesa, vieną sekmadienį Čekijoje nedirbo joks prekybos centras, tad tąkart labai pravertė iš namų įsidėti sausi maisto daviniai.

Įvairių spalvų paletė
Riedėdamas Europos keliais G. Kaunas regėjo daugybę įspūdingų vaizdų. Labiausiai jam įsiminė Italijoje esanti dolomitinių Alpių kalnų grandinė. Jaunas vyras teigė iki tol niekada nieko panašaus neregėjęs.

„Kur bepasisuksi, ten skirtingų formų, dydžio ir grožio klanai. Vaizdai – tarsi iš atviruko. Čia dar būtinai sugrįšiu“, – teigė pašnekovas.
Didžiulį įspūdį taip pat padarė Juodkalnija. Anot jo, tai – maža šalis, kuri yra apdovanota gamtos grožiu. Juodkalnijoje galima pamatyti visko: nuo žalių ežerų ar mėlynų jūrų iki didžiulių kanjonų ar kalnų snieguotomis viršūnėmis.

„Kadangi važiavau rudenį, kelionėje mačiau tikrą spalvų paletę. Teko riedėti vietovėmis, kuriose tuo metu buvo 5 laipsniai šalčio, bet lankiausi ir ten, kur kepino 25 laipsnių karštis. Teko važiuoti per lietų, sniegą, krušą. Iš tikrųjų planavau į žygį leistis rugsėjo gale, tačiau taip jau atsitiko, kad kelionę teko pavėlinti dviem savaitėmis“, – pasakojo Kaune gyvenantis vilkaviškietis.

Pasitiko akmenimis
Gytis – didžiulis automobilių ir motociklų sporto entuziastas. Kelionės metu jam pavyko įgyvendinti vieną iš savo senų svajonių. Besilankydamas Italijoje, prie Komo ežero, jis pakeliui užsuko į Monzos trasą, dažnai vadinamą Europos automobilių sporto Meka. Ten kaip tik tuo metu vyko „Formulės-4“ treniruotės.

Iš aplankytų objektų Gyčiui taip pat labai patiko Italijoje esanti Stelvio kalnų perėja, Kroatijos pajūrio pakrantės bei Juodkalnijos Durmitoro nacionalinis parkas.

Anot kraštiečio, beveik visa Europa puikiai pritaikyta motociklams, o baikerius gerbia visose šalyse. Gal tik Bosnija ir Hercegovina paliko ne patį geriausią įspūdį. Čia keliai – daugelyje vietų duobėti, nelabai pritaikyta ir kita infrastruktūra.

„Vos įvažiavus į Bosniją ir Hercegoviną pasitiko būrys vaikų, kurie nei iš šio, nei iš to ėmė į mane mėtyti akmenis. Gal tai irgi prisidėjo prie susidaryto prasto šalies įvaizdžio“, – su šypsena svarstė Gytis.

Jis teigė, kad nejauku buvo važiuoti ir Serbijos keliais. Be to, jaunas vyras suprato, kad dėl dabartinės geopolitinės padėties serbai nelabai mėgsta lietuvių. Tą jis pajuto ir savo kailiu, kai pasieniečiai ypač ilgai tikrino jo motociklą.

Užkaito variklis
Gytis neišvengė ir incidentų. Lenkijoje jam teko laikinai sustoti, nusiimti motociklo ratą ir patempti grandinę, o važiuodamas Alpių kalnais vyras skaudžiai krito. Visgi tai buvo niekis, palyginti su tuo, kas nutiko Austrijoje. Šios šalies sostinėje Vienoje patekus į spūstį užkaito Gyčio motociklo variklis ir ilgai nėjo jo užvesti. Keliautojas jau audė mintį, ką reikės daryti toliau, tačiau po kurio laiko, kai variklis ataušo, motociklas vėl užsivedė ir daugiau kelionėje jokių „kaprizų“ nerodė. Nors dvi savaites keliavo vienas, dėl to didelio diskomforto G. Kaunas nejuto. Tiesa, jis pripažino, kad į kelionės pabaigą buvo keletą kartų pasigedęs draugijos, tačiau pernelyg dėl to neišgyveno.

„Kai keliauji vienas, gali geriau pravėdinti galvą, pabūti pats su savimi, nereikia prie nieko taikytis. Be to, taip daugiau bendrauji su vietiniais žmonėmis. Šio žygio metu susipažinau su labai draugiškais asmenimis iš Kroatijos ir Italijos, su kuriais smagiai pabendravome. Turiu keletą draugų, kurie teigė, jog ateityje norėtų važiuoti kartu, bet jie taip sako kasmet, tačiau niekada nesiryžta prisijungti. Gal kažkada ir išdrįs?“ – svarstė pašnekovas.

Mintys apie Afriką
Grįžęs iš užsienio jis po truputį planuoja kitų metų kelionę. Gytis norėtų motociklu pasiekti Afrikos žemyne esantį Senegalą. Tiesa, tam greičiausiai jau reikės naujo motociklo. Dėl to kraštietis ketina įsigyti Afrikos bekelėms labiau pritaikytą „Honda Africa Twin“.

„Norisi dar daugiau iššūkių, o Afrika tam puikiai tiktų. Mane vilioja galimybė iš arti pamatyti kitą nei Europoje kultūrą, kitus žmones, kitus kelius. Važiavimas motociklu – didžiausias mano pomėgis. Norėčiau vieną dieną šia transporto priemone apvažiuoti visus žemynus. Manau, kad tai – gana realu“, – teigė Gytis.

Kalbėdamas apie svajones jis nenustoja šypsotis. Akivaizdu, kad jose netrūksta nei greičio, nei horizontų, nei drąsos žengti ten, kur kelti koją ryžtasi tikrai ne visi. Kraštiečio pasakojimai primena, kad pasaulis – nors ir didelis, bet ne per didelis tiems, kurie nebijo svajoti ir veikti. Tad belieka palinkėti, kad kiekvienas kelias, kuriuo važiuos G. Kaunas, atvertų dar daugiau patirčių, dovanotų įkvepiančių žmonių ir įrodytų, jog ribos egzistuoja tik tol, kol patys apie jas galvojame.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama