Glausta Tauragės miesto istorija II
Tauragės kurjeris
Turinį įkėlė
https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/glausta-taurages-miesto-istorija-ii/
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje
1919 m. lapkričio 21 d. plk. ltn. Edvardo Adamkavičiaus vadovaujami Lietuvos kariai nugalėjo ir išvarė iš miesto bermontininkus. Tolesnį priešo išvarymą sustabdė Antantės misijos atstovai, jiems leista taikiai pasitraukti į Vokietiją. Į visiškai sugriautą miestą ėmė grįžti buvę gyventojai, kėlėsi nauji.
1920 m. Tauragėje įkuriama pirmoji lietuviška gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A.Smetonos valdžią. Miestu Tauragė oficialiai tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. Apskrities centras – nuo 1918 m.
Pilyje įsteigta apskrities ligoninė (1920). 1922–1927 m. veikė Tauragės dvare, 1928–1931 m. vėl pilyje. Pašte įrengta telefonų stotis (1924). 1923 m. planas nurodė miestui plėstis dešiniajame Jūros krante, o miestui priskirtas ir atokesnis Tauragės dvaras. 1931 m. Tauragėje veikė 124 parduotuvės, iš kurių 101 priklausė žydams. Iš 28 įstaigų, teikusių kultūrines paslaugas, 14 buvo žydų. Vėliau žydų pozicijos ėmė silpnėti. Tik 1932 m. už geležinkelio suplanuotas pramonės rajonas. Nuo 1938 m. prie miesto prijungtos Septintojo pėstininkų pulko kareivinės ir Visbutų kaimo gyventojų žemės. Turgaus aikštėje (dabar šioje vietoje vaikų darželis „Ąžuoliukas“) nugriautos medinės būdelės, vietoj jų pastatyta moderni prekybos halė (dabar Sporto centro salė). Atstatyta per karą labai nukentėjusi Kęstučio gatvė (rusų valdžioje vadinta Vaistinės; neišliko – dabar J.V.Kalvano parkas). Tarpukariu nebuvo padaryta akivaizdžių pakeitimų gatvių struktūroje, nes pirmiausia siekta miestą tiesiog atstatyti. Profesionalūs architektai projektavo išvaizdžius visuomeninius pastatus ir atstatomus bažnyčių bokštus. Pastatyta geležinkelio stotis (1927), apskrities ligoninė (1932), AB „Maistas“ mėsos perdirbimo gamykla (1932), Šaulių sąjungos rūmai (1933), Lietuvos banko rūmai (1935), gaisrinė (1935; dabar Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka), Ligonių kasų rūmai (1939) bei daug išvaizdžių privačių namų, ypač reprezentacinėje Vytauto gatvėje. Vokiečių (vėliau Prezidento Smetonos) gatvėje pastatyta metodistų bažnyčia (1925; dabar čia laidojimo namai). Gatvės išgrįstos tašytais akmenimis, šaligatviai – plytelėmis, 1935 m. įvesta dalinė kanalizacija, įrengtas gatvių apšvietimas. Tinklas nuolat plėstas. Palei Jūros upę įrengta Meilės alėja. Atstatyti sugriauti katalikų (1933) ir evangelikų bažnyčių (1937) bokštai. Įrengti teniso kortai (senasis stadionas), plieninis Vytauto tiltas per Jūrą (1934) ir geležinkelio tiltas, autobusų stotis (dabar Atgimimo aikštė), dvi elektrinės (viešbučio „Banga“ bei Dariaus ir Girėno g. 28A vaistinės vietose), keletas malūnų, lentpjūvių (Tilžės pl. 1 ir Laisvės g. 21), plytinių (dabar Beržų g. 2, Švyturio g. 3 ir Kartų parkas), odų dirbtuvių (apytiksliai Gintaro g. 4 bei Dariaus ir Girėno g. 57), kitokių pramonės įmonių ir daug prekybos įstaigų, „Laisvės“ kooperatyvas. 1938 m. paštas jau turėjo automobilį. 1937–1939 m. sukurti autobusų maršrutai į Kelmę, Šiaulius, Jurbarką, Kauną.
Visbutuose nuo 1934 m. pabaigos dislokuotas Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas, Tauragės dvare – nuo 1935 m. Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas.
Švietimas. Pilyje veikė komercinė mokykla (nuo 1924; vėliau – gimnazija), mokytojų seminarija (nuo 1923; dabar čia Meno mokyklos Muzikos skyrius), kurioje mokėsi ir per 40 lietuvininkų iš Klaipėdos krašto, kurie ruošti dirbti lietuviškose krašto mokyklose. Veikė žydų pradinė „Tarbut“ mokykla (nuo 1923), žydų progimnazija, chederas, mergaičių ruošos mokykla pilyje, žiemos žemės ūkio mokykla (dvare), katalikų, liuteronų, žydų vaikų darželiai, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugija „Sandora“ (1928–1934 dvare), biblioteka (nuo 1931). Pastatyta pradžios mokykla (1937, dabar „Versmės“ gimnazija). Buvo aktyvios įvairios organizacijos: šauliai, Jaunųjų ūkininkų ratelis, ateitininkai, angelaičiai, žydų amatininkų, šachmatininkų, vokiečių ir kt.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija
Miestas skaudžiai nukentėjo 1940–1941 m. pirmosios sovietų ir 1941–1944 m. vokiečių okupacijos metais. Jau 1940 m. liepos 12 d. sovietai areštavo apie 18 inteligentijos atstovų. Iš Tauragės ir apylinkių į Vokietiją išvyko 1238 vokiečiais save laikę asmenys. 1941 m. birželį iš Tauragės ir apylinkių ištremta per 500 labiausiai išsilavinusių žmonių – mokytojų, kunigų, verslininkų, stambių ūkininkų. Nacių okupacijos metu išžudomi beveik visi Tauragės apskrities žydai, ne mažiau nei 4000.
Pakartotinai miestas sugriautas 1944 m. spalio mėnesį vėl veržiantis sovietų armijai. Sugriauta apie 35 % pastatų, o centras beveik plynai. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butegeidžio partizanų rinktinės partizanai. 1946 m. birželio 13 d. iš NKVD būstinės pabėgo 23 kaliniai, kurie prisijungė prie partizanų. 1951 m. gegužės 1 d. senajame stadione susprogdinta sovietų demonstracijos tribūna. 1951 m. sunaikintos žydų kapinės ir 1970 m. pradėtos užstatyti privačiais namais. Iki 1953 m. iš Tauragės geležinkelio stoties žmonės masiškai tremti į Sibirą. Sunaikintos liuteronų kapinės, kurių vietoje pastatyta Kelių valdyba (dab. „Kelių priežiūra“). Nugriaunama metodistų episkopalinė bažnyčia ir statomi laidojimo namai (1978).
Pokariu suremontuota tik nedidelė dalis išlikusių statinių. Nebeatsikūrė žydų ir vokiečių bendruomenės. Kiti griuvėsiai išvalyti. 6–7 dešimtmetyje vyko centro užstatymas daugiabučiais. Panaikinta turgaus aikštė, pastatant vaikų darželį „Ąžuoliukas“ (1971), perkirsta buvusi Kęstučio gatvė, įrengiant parką (Jono Viktoro Kalvano), taip suardant senąją miesto struktūrą. Įsteigiamas Komunalinis ūkis (1945), Vaikų muzikos mokykla (1954), Statybos valdyba (1955), kino teatras „Jūra“ (1959), dabartinėje vietoje įrengiama nauja autobusų stotis (1960), universalinė parduotuvė (1963). Įkurtas reprezentacinis dainų ir šokių ansamblis „Jūra“ (1956). Pastatomas pirmasis televizijos ir radijo bokštas (1965), perstačius Lietuvos karininkų ramovę įrengiamas rajono tarybos pastatas (1965; dab. savivaldybės administracija), pirmasis devynaukštis daugiabutis (1971), naujas ligoninės korpusas (1974), viešbutis „Tauragė“ (1975), vandentiekio bokštas (1969), vandentiekio ir kanalizacijos valdyba (1970), poliklinika (1982; dab. Pirminės sveikatos priežiūros centras). Patvirtinamas Tauragės herbas (1969). Prie kultūros namų pastatomas išsaugotas Vinco Kudirkos biustas (1969), Jūros krantinėje įrengiamas medžio skulptūrų ansamblis (1976) ir estrada (1977). Atidaromas Vytauto stadionas, o FK „Tauras“ tampa Lietuvos čempionu (1987). 8–9 deš. pastatyti Žalgirių, Tarailių, Dainavos daugiabučių rajonai.
Pramonė. Tauragė sparčiai augo ir tapo tikru pramonės miestu. Iš nusavintos plytinės atkurta ir išplėsta „Tauragės keramika“ (1956; vėliau Statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas), buvusi AB „Maistas“ gamykla paversta mėsos kombinatu ir rekonstruota 1955–1963 m., Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas (1959), Autotransporto įmonė (1962), baldų fabrikas „Tauras“ (1962), Skaičiavimo mašinų elementų gamykla (1963), sūrių gamykla (1965; dab. „Vilvi“ padalinys), buities tarnybos pastatas (1971), pirmoji Lietuvoje autorizuota „Žigulių“ (LADA) techninio aptarnavimo stotis (1972), Statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo sporto ir sveikatingumo kompleksas (1980; dab. „Bastilija“). Nepaisant didžiulių produkcijos kiekių, parduotuvių lentynos mieste būdavo tuščios, kadangi gaminiai vežti į Sovietų sąjungą. Norint gauti geresnę prekę tekdavo stovėti ilgose eilėse, papirkinėti pardavėjus.
Švietimas. Statomos mokyklos: 1-oji vidurinė (1965; Martyno Mažvydo progimnazija), 4-oji vidurinė (1972; Žalgirių gimnazija), 2-oji vidurinė (1974; „Šaltinio“ progimnazija), 5-oji vidurinė (1979; Jovarų progimnazija). Įkuriama Sporto mokykla (1959). Nugriaunamas istorinis Mokytojų seminarijos pastatas ir statoma Vaikų muzikos mokykla (1985). Vaikų darželiai: „Ąžuoliukas“ (1971), „Kregždutė“ (1974; dab. „Kodėlčius“), „Pušelė“ (1975), „Saulutė“ (dab. Medicininė ambulatorinė reabilitacija), Tarailių (1974), „Žvaiždutė“ (1977) ir dar vienas Žalgiriuose.
Pertvarka, atgimimas. Liuteronų bažnyčios nišose pastatomos pirmosios Lietuvoje skulptūros Martynui Mažvydui ir Martynui Liuteriui (1987), iš Karšuvos miško išvežtos termobranduolinės raketos (1988), įkuriama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė (1988 m. rugsėjo 28 d.), lapkričio 16 d. ant kultūros rūmų iškeliama Lietuvos trispalvė. Po Antrojo pasaulinio karo pirmąkart iškilmingai paminėta Vasario 16-oji, o gatvei grąžinamas senasis vardas (1989). Birželio 14 d. pašventintas paminklas Stalinizmo aukoms atminti. Pradeda veikti Tauragės televizija (1989).
Antrojoje Lietuvos Respublikoje
Paskelbus Nepriklausomybę, gamykloms reikėjo sparčiai pakeisti gamybos procesus, ieškoti naujų rinkų. Dauguma anksčiau ar vėliau veiklą nutraukė. Daugybė žmonių, likę be darbo, kūrė savo verslus. Šiandien miestas labiausiai garsėja gamyklomis, tačiau ir naudotų automobilių turgumis (daugiausia iš Prancūzijos, veikia net 13) bei logistikos įmonėmis.
Iš išraiškingesnių pastatytų objektų minėtini politechnikumo naujasis pastatas su bendrabučiais (1990, dab. Profesinio rengimo centras), televizijos ir radijo retransliacijos bokštas (1991), 6-oji vidurinė mokykla (1993; „Aušros“ progimnazija), Lietuvos taupomojo banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos rūmai (1995), Ūkio bankas (1995; dab. odontologijos centras), vandens nugeležinimo stotis (1996), įsteigtas Tauragės krašto muziejus (1990), apskrities archyvas (1996), Tremties ir rezistencijos muziejus (1997), perstatyta, modernizuota ir įsteigta „Versmės“ gimnazija (2001), įsteigtas Turizmo informacijos centras (2001), Taurų nuotykių parkas (2011), pėsčiųjų tiltas per Jūrą (2014), į miestą atvesta dujotiekio linija (2016), statoma arena, pastatyta daugybė prekybos ir paslaugų teikimo centrų, keletas naujų gamyklų bei cechų. Sparčiai plečiasi nauji privačių namų kvartalai. Nuo 2018 m. atnaujinta daugiabučių statyba.
Nuo 2004 m. itin paspartėjo gatvių asfaltavimas, kadangi sovietmečiu dauguma gatvių paliktos su žvyro danga. Nutiesta Žalgirių ir Šemetiškių rajonus aplenkianti Naujoji gatvė – mažasis aplinkkelis (2024) su viaduku (2025). Sparčiai tiesiami dviračių takai.
Pramonė. Skaičiavimo mašinų elementų gamykla privatizuota ir tapo „Telga“ (1994–2013), 70 % produkcijos eksportavo į ES ir Aziją. 2002 m. prasideda pirmoji ES finansuota programa PHARE 2000 ESS, iš kurios teikta pagalba verslams. Atnaujinti nuotekų valymo įrenginiai. Įsteigtas privatus Tauragės industrinis parkas (2005). Įsteigta TVK (Tauragės kabelinė televizija, 1995), Tauragės radijas (2011).
Paminklai: atstatytas Vladui Pūtviui-Putvinskiui (1990; autorius Antanas Bagdonas), atstatytas Vincui Kudirkai (1990; autorius Antanas Bagdonas), „Taika“ (1990; autoriai Leonas ir Gediminas Žūkliai, architektas Eduardas Budreika), Lietuvos kariams (1990; autorius Antanas Bagdonas), žydų genocido aukoms Antšunijoje (1991; autorius Antanas Bagdonas), Kęstučio apygardos partizanams (2009; autorius Regimantas Midvikis), atstatytas Tauragės konvencijai (2012), Vydūnui (2018, autorius Regimantas Midvikis), Antanui Naraškevičiui (2019, autorius Kęstutis Plyskaitis) didžiausia Lietuvoje saulės skulptūra (2019, autorius Kęstutis Plyskaitis) ir keletas mažesnės reikšmės mažosios architektūros elementų.
Demografija: 1650 m. – 200 gyventojų, 1823 m. – 200, 1833 m. – 630, 1872 m. – 5818, 1897 m. – 6655, 1901 m. – 5800, 1914 m. – 10 000, 1923 m. – 5470, 1931 m. – 6122, 1935 m. – 6527, 1938 m. – 13 376, 1939 m. – 15 000, 1959 m. – 12 041, 1970 m. – 19 500, 1976 m. – 24 900, 1979 m. – 25 966, 1989 m. – 30 119, 2001 m. – 29 124, 2011 m. – 24 389, 2021 m. – 21 203, 2025 m. – 21 521.
Autorius: Darius Kiniulis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
