Vasara su knyga: nuo istorijos iki skaitymo

Vasara su knyga: nuo istorijos iki skaitymo. Spalio 20-osios vakarą Jurbarko viešojoje bibliotekoje vykęs skaitymo iššūkio apdovanojimų renginys šiemet sulaukė ypatingos viešnios – projekto „Metai su knyga“ ambasadorės, istorikės, rašytojos ir „Chistorikės“ Kristinos Petrauskės. Iš vaikystės Kristina Petrauskė yra istorikė, sugebanti praeitį perteikti šiuolaikine kalba, o knygas paversti tiltu tarp fantazijos ir fakto. „Vertinga knyga yra ta, kuri sukuria savo pasaulį ir leidžia skaitytojui pasinerti į autoriaus fantaziją“, – sako Kristina, pasakodama apie savo santykį su skaitymu. Jai grožinė literatūra įdomesnė už mokslines monografijas, nes per pasakojimus galima geriau pažinti žmones. „Kai rašytojas sugeba parodyti žmogaus vidų – jo abejonę, baimę ar drąsą – tai man daug labiau pasako apie epochą nei sausas dokumentas“, – tvirtina K. Petrauskė. Istorikės kelias prasidėjo dar paauglystėje, kai į rankas pakliuvo Vinco Pietario „Algimantas“. Šalia radusi iš Jurbarko krašto kilusio istoriko Alvydo Nikžentaičio straipsnį, kritikuojantį romano istorinį tikslumą, ji pirmą kartą pagalvojo: o kas iš tiesų įvyko? Ką iš tikrųjų žinome, o ką tik įsivaizduojame? Imponuoja paprasti žmonės Renginio vedėjos Aurelijos Daškevičiūtės paklausta su kuo svajoja padiskutuoti istorinėmis temomis, Kristina ilgai negalvojusi atsakė – su Fernandu Braudeliu, kuris pakeitė jos istorijos sampratą. „Jis išdrįso pažvelgti ne į karalius, o į paprastus žmones ir jų kasdienybę“, – tvirtino Kristina. Kaip įkvėpimo šaltinį ji paminėjo ir Emmanuelio Le Roy Ladurie knygą „Oksitanijos kaimas Monju“, atskleidžiančią, kad XIII a. žmonių gyvenimas savo baimėmis ir džiaugsmais buvo visai panašus į mūsų. „Mane visada traukia istorijos paraštės – tie, kurie nebuvo herojai, bet be jų nieko nebūtų įvykę“, – sako Kristina. Jai imponuoja sudėtingos, prieštaringos asmenybės, tokios kaip XVII a. LDK etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, arba dar labiau Lietuvos savanoriai ir partizanai, kurie tikrai gynė valstybę, o ne jos ar net savo įvaizdį. Kalbėdama apie istoriją kaip mokomąjį dalyką, K. Petrauskė teigė, kad mokiniai turėtų būti mokomi suprasti istorinių įvykių procesus, o ne tik sausai iškalti datas. Pasak istorikės, jai yra svarbios tik trys – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Liepos 6-osios datos. Prie jų ji dar pridėtų Žalgirio mūšį ir sovietų kariuomenės išvedimo dieną, nes tai momentai, kai Lietuva išlaikė savo laisvės stuburą. Šiuolaikinių technologijų pinklės Dirbdama Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Kristina kasdien susiduria su skaitmeniniu paveldu ir naujosiomis technologijomis. Ji pripažįsta, kad dirbtinis intelektas, tokie įrankiai kaip „Transkribus AI“, jau keičia istorikų darbą: „Dabar galime greitai perrašyti senus rankraščius, bet vis tiek reikia žmogaus, kuris žino kalbą, nes kitaip DI neteisingai išvers visą epochą.“ Jai  pačiai vokiečių, lenkų, prancūzų, rusų ir net jidiš kalbų mokėjimas padeda „nepasiklysti vertime“. Kalbėdama apie kasdieną muziejuje, ji tikino, kad muziejininko darbas toli gražu nėra nuobodus. „Šiuolaikinis istorikas nebėra dulkių surinkėjas archyve. Tai žmogus, gebantis naudoti dirbtinį intelektą, dirbti su šaltiniais skaitmeninėje erdvėje, bet kartu neprarandantis kalbos ir konteksto jausmo. Net ir socialiniai tinklai taps ateities istorijos šaltiniais – jie pasakoja apie mūsų laiką taip pat, kaip kadaise laiškai ar dienoraščiai“, – sako ji šypsodamasi. Už istorijos ribų Kristina – gyvo ritmo žmogus: klausosi sunkiojo metalo, mėgsta kompiuterinius žaidimus ir sako, kad tik popierinė knyga suteikia jai tikrą skaitymo džiaugsmą. „Kompiuterį gali išjungti, bet darbas vis tiek tęsiasi toliau. O kai užverčiu knygą, jaučiu, kad kažką pabaigiau iki galo. Tai vienas iš nedaugelio tikro baigtumo jausmų šiandien“, – sako ji. Iššūkiai su knyga Vakaro akcentu tapo skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ nugalėtojų pagerbimas – tų, kurie šią vasarą savo skaitymo aistra tarsi patvirtino Kristinos žodžius, kad knygos ne tik saugo praeitį, bet ir kuria dabartį. Vasaros skaitymo iššūkis sulaukė išskirtinio Jurbarko viešosios bibliotekos lankytojų aktyvumo – į jį įsitraukė net 1 435 skaitytojai, iš kurių 1 215 sėkmingai įveikė bent vieną iššūkį. Per vasarą buvo perskaityta daugiau nei 4 317 knygų. Iš visų dalyvių 13 įveikė net tris ar daugiau skaitymo iššūkių, dar 13 skaitytojų įveikė po du iššūkius, o 65 – po vieną. Daugiausiai – trylika iššūkių įveikusi Jolanta Sutkienė, atsiimdama apdovanojimą tvirtino, kad be knygos neįsivaizduoja nė vienos savo laisvos minutės. „Skaitau visur ir visada. Kai negaliu skaityt, tuomet klausausi garsinių įrašų. Ypač mėgstu tai daryti kai vaikštau“, – tikino nugalėtoja. Su antrąja vieta pasveikinta vos trimis iššūkiais atsilikusi jurbarkietė Marijona Karpavičienė. Jos sąskaitoje jų 10. Trečioje vietoje 9 iššūkius įveikusi  Marytė Žukauskienė, o ketvirtą–šeštą vietas dalijasi Aldona Vasarevičienė, Ilda Gricienė ir Ramutė Šimkevičienė, įvykdžiusios po 8 iššūkius. Jurbarko viešoji biblioteka gali didžiuotis ir bendrais rezultatais – miesto skaitytojai perskaitė 1 188 knygas, o rajono – net 3 129. Šie rezultatai lėmė, kad biblioteka  tarp aktyviausių vasaros skaitymo iššūkio bibliotekų užima penktąją vietą Lietuvoje. Tarp rajono bibliotekos padalinių pirma Viešvilės biblioteka, kurios skaitytojai perskaitė 414 knygų. Antra -  Klausučių biblioteka su 255 perskaitytomis knygomis, o trečioje vietoje – Eržvilko biblioteka, kurios skaitytojai perskaitė 243 knygas. Skaito ir vaikai Vasaros skaitymo iššūkis  sulaukė aktyvaus jaunųjų skaitytojų dėmesio – į jį registruota 252 dalyviai, iš jų 74 vaikai iki 7 metų ir 178 – 8–14 metų amžiaus grupėje. Per vasarą jie perskaitė 175 „trejetukus“ – knygų rinkinius, sudarytus specialiai iššūkiui. Iš visų dalyvių 83 įveikė bent vieną trejetuką, o po 2 trejetukus – 14 vaikų. Po 3 kartus iššūkį įveikė penki dalyviai: Albertas Lapėnas, Viltė Eidokaitytė, Elanas Juška, Šarūnas Kukliauskas ir Liucija Lapėnaitė. Geriausiai sekėsi  Karolinai Jociūtei, kuri iššūkį įveikė 4 kartus, ir Benediktui Ažnai, perskaičiusiam net 5 kartus po tris knygas. Janina Sabataitienė Tradicinė vasaros skaitymo iniciatyva sulaukė išskirtinio Jurbarko viešosios bibliotekos lankytojų aktyvumo – į jį įsitraukė net 1 435 skaitytojai.                                                                                                                                                                                    J. Sabataitienės nuotr. Daugiausia – trylika iššūkių įveikusi Jolanta Sutkienė tvirtino, jog be knygos neįsivizduoja nė vienos savo laisvos minutės.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama