Radvilų rūmų šedevrai, „Romantizmai“ – „Bangos“ redakcijos akiratyje

„Bangos“ redakcijos keliauninkai prie Radvilų rūmų muziejaus nuoširdžiai padėkojo LNDM generaliniam direktoriui dr. A. Gelūnui už įdomų muziejaus šedevrų pristatymą.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmų šedevrų kupinos salės, Vilniaus paveikslų galerijos „Romantizmų“ paroda, Valdovų rūmai – štai kur praėjusį penktadienį „Bangos“ redakcija sėmėsi naujų įkvėpimų. Visa, ką aplankėme ir patyrėme sostinėje, verta apmąstymų ir pasididžiavimo savo šalimi. Mūsų keliais skatiname pasukti ir jus, jei norite patirti vienos dienos neįtikėtiną kūrybinį malonumą.
Atnaujinimas – šiuolaikiniams lankytojams
Vilniaus senamiestyje Vilniaus gatvėje įsikūręs Radvilų rūmų muziejaus padalinys po atnaujinimo dar tik skinasi kelią į lankytojų širdis. Vilniečiai su rūmuose eksponuojamais šedevrais susipažinę prieš kelerius metus, tačiau žmonėms iš regionų šis unikalumu pasižymintis pastatas ir jame esanti išskirtinių paveikslų ekspozicija žinoma mažiau.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, mus svetingai pasitikęs Radvilų rūmų prieigose, pasakojo, jog atkurti originalių XVII a. rūmų projekto jau nebepavyks – architektūra per daug pakito, atsirado kitų laikotarpių bruožų, kai kurios rūmų dalys sovietmečiu buvo visiškai sunaikintos. Tačiau vykstant atnaujinimo darbams buvo rastas jautrus, konceptualus ir kartu išskirtinės kokybės architektūrinis sprendimas, padėjęs sutrupėjusias dalis sujungti į darnią visumą.
Radvilų rūmai Vilniuje iškilo XVII a. viduryje – pagal architekto Jono Ulricho projektą Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila pasistatydino rezidencinius rūmus. Vėlesniais amžiais pastatą stipriai apniokojo gaisrai, tad XIX a. apleisti ir negyvenami rūmai atiteko Labdarių draugijai, kuri veikė iki 1940 m. Ji čia įkūrė dirbtuves, darbininkų butus, o sunykę korpusai ilgainiui buvo arba visai nugriauti, arba reikšmingai perstatyti. Sovietmečiu skirtingos komplekso dalys pritaikytos sporto maniežui, draugijų veiklai, net KGB bendrabučiui.
Skirtingi istoriniai laikotarpiai paliko savo bruožų – dalis Radvilų rūmų komplekso pastatų pripažinti nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektais. „Muziejus pasirinko išsaugoti ir aktualizuoti tai, kas vis dėlto išliko, sukurti erdvę, atliepiančią šiuolaikiško muziejaus misiją ir šiuolaikinio lankytojo poreikius“, – akcentuoja dr. A. Gelūnas.
LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų. Į ją patenka ir, pavyzdžiui, paskutinė išlikusi Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus kolekcijos dalis.
Beje, po lemtingosios 2022 m. vasario 24-osios bendradarbiavimo formos drastiškai pasikeitė, ir Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti savo kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą. LNDM saugyklas pasiekė 66 išskirtinės vertės eksponatai iš Kyjivo, Odesos ir Lvivo muziejų.

Diena Vilniuje buvo nuostabus potyris „Bangos“ redakcijos komandai. Esame nuoširdžiai dėkingi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovui Lietuvoje, ambasadoriui Antanui VINKUI, pasiūliusiam šią idėją ir neakivaizdžiai globojusiam mus kelionėje po Vilniaus meno galerijas.

Meno kolekcijoje – šedevrai
Radvilų muziejaus vizija aprėpia įvairių laikotarpių ir tematikų meno kolekcijas, kuriose dominuoja užsienio menininkų darbai, dovanotos vertingiausios kolekcijos.
Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių XVI–XIX a. kūrinių Radvilų rūmų muziejui yra atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Mūsų redakcijos muziejinį pasivaikščiojimą po šešiose salėse įkurdintą parodą pradedame nuo „Gamtos stichijų“ žaliosios erdvės, paskui keliaujame į klasikinio raudonio prisodrintus „Darbų“ ir „Puotų“ kambarius, klausomės pasakojimų apie ir šiandien aktualius „Pasirinkimus ir priesaikas“, „Geismus ir gundymus“, „Kovas“, o pasiekę „Kelionių ir atradimų“ salę atidžiau dairomės į „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miegui, budėjimui, mirčiai“ skirtas meno kūrinių erdves.
Apžvelgę šias erdves su itin vertingais paveikslais, iš nuostabos išsižiojome, kai dr. A. Gelūnas mums atvėrė duris ir į „Šedevro kambarį“. Pernai kelis mėnesius lankytojai turėjo progą vienumoje susitikti su XVII a. portretisto Franso Halso darbais – šv. Luko ir šv. Mato portretais, atgabentais iš Ukrainos.
Užtemdytame „Šedevro kambaryje“ įsitaisius patogiame fotelyje, surinktame iš įvairių muziejaus baldų atliekų, audiovizualinėmis bei multimedinėmis priemonėmis galima vienumoje, o tai reiškia labai asmeniškai, panirti į kokio nors eksponuojamo meno šedevro sukūrimo kontekstą. „Šedevro kambaryje“ žiūrovas netrukdomas pabūdavo keliasdešimt minučių kartu su F. Halso originalu, sutelkdavo jam visą savo dėmesį – tai skubančioje kasdienybėje yra didelė prabanga ir malonumas, o genialių, ypatingomis aplinkybėmis mus pasiekusių meno kūrinių pristatymas „Šedevro kambaryje“ yra nepakartojama dovana kiekvienam meno mylėtojui“, – pasakojo LNDM generalinis direktorius, projekto idėjos autorius dr. A. Gelūnas. Gaila, kad šiuo metu šis unikalus kambarys, kuriame kiekvienas gali leistis į artimą ir asmenišką pažintį su pasaulio dailės šedevrais, laikinai neveikia: laukiama ir ruošiama nauja ekspozicija.
Didžiojoje gatvėje – galerija
Pasak dr. A. Gelūno, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra didelė institucija, kuri vienija net 11 padalinių visoje Lietuvoje. Beje, Klaipėdos laikrodžių muziejus ir Prano Domšaičio galerija taip pat yra šios institucijos padaliniai. LNDM fonduose gausu įvairių meno kolekcijų, tačiau esamoje infrastruktūroje per metus galima eksponuoti tik apie 7 proc. turimų meno kūrinių.
Naujų potyrių trokšdami pasukame į dar vieną LNDM padalinį – Vilniaus paveikslų galeriją Didžiojoje gatvėje, netoli Rotušės, istoriniuose Chodkevičių rūmuose. Čia mus pasitinka direktorė ir parodų kuratorė Aistė Bimbirytė, pristačiusi ypatingai gražią ir prasmingą parodą „Romantizmai“.
Romantizmas pasižymėjo tuo, kad viena meno sritis veikė kitą, todėl ir paroda pavadinta „Romantizmai“. Šio laikotarpio kūrėjai gręžėsi į istoriją, mitologiją bei ieškojo tautinio prado. Parodos įžangoje – romantizmo pradžia Lietuvoje ir čia atskleidžiama simbolinė Adomo Mickevičiaus asmenybės įtaka to meto aplinkai ir vėlesnei kūrybinei, politinei vaizduotei. Anot A. Bimbirytės, be jo nei Lietuvos, nei Lenkijos romantizmo genezė tiesiog neįsivaizduojama.
Taip pat Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Šviesus miestas, tamsūs laikai“, pristatanti vieno pirmųjų miesto fotografų Vilhelmo Zacharčiko darbus. Jo sukurtas „Vilniaus albumas“ eksponuojamas pirmą kartą. Dalies Vilniaus, kokį jį matė fotografas, dabar jau nebepamatysime.
Vilija BUTKUVIENĖ
Renatos NEKROŠIENĖS ir Edvardo GELŽINIO nuotr.

Kelionės praktika: redakcijai Vilniuje tai buvo vienos dienos ekskursija. 6.30 val. išvykę traukiniu iš Klaipėdos, patogiai įsitaisę vagone, sostinę pasiekėme 12.30 val. Per 10 min. pėstute nuėjome iki Radvilų rūmų muziejaus, taip pat vėliau pėstute patraukėme iki Vilniaus paveikslų galerijos. Tai puiki proga dar kelias minutes pasidairyti po nuostabųjį sostinės senamiestį. Po galerijos Pilies gatve pasiekėme Valdovų rūmus, juos apžvelgę pailsėjome kavinėje. 18.30 val. išvykome į Klaipėdą autobusu. 23 val. jau ilsėjomės namuose. Muziejų ir kelionės bilietų kainos „nesikandžioja“. Tokia kelionė galėtų būti vertinga dovana ir kitų kolektyvų žmonėms, pavyzdžiui, Kalėdų proga. Beje, viena iš Vilniaus paveikslų galerijos salių gruodžio mėnesį kalėdiškai papuošiama – taip pristatoma, kaip šventiškai atrodydavo miesto dvaro salonai.