195-eri metai švietimo kelyje: Dituvos A. T. Kuršaičio pagrindinė mokykla švenčia garbingą sukaktį
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Viena seniausių Klaipėdos krašte mokyklų – Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla. Šiandien mokyklos bendruomenė svečius, buvusius pedagogus ir mokytojus sukvietė paminėti ypatingos sukakties: nepaisant jokių istorijos virsmų 195-erius metus mokykla dalijasi žiniomis, ugdo jaunąją kartą.
Istorijos žiupsneliai
„Wikipedija“ ir Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos nuostatai byloja, kad Dituvos mokykla buvo įsteigta 1830 m. spalio 30 d., kaip pradinė mokykla (įsteigimo teisinių aktų neišliko).
Istoriko J. Sembrizkio duomenimis, pirmoji mokykla čia atidaryta 1737–1739 m. Ši mokykla buvusi maža, medinė, su šiaudiniu stogu, vieškelio Klaipėda–Priekulė kairiojoje pusėje. Ją lankė Derceklių, Kuodžių, Lingių, Nibrų, Šūdnagių, Traubų sodžių vaikai. Pirmasis žinomas kvalifikuotas mokyklos mokytojas – Liudvikas Kuršaitis, 1851 m. baigęs tuometinę Ylavos (dab. Lenkija) mokytojų seminariją. Pagal buvusios mokinės Marės Šudnagytės liudijimą, „Dituvos mokytojas buvęs labai keistas – iš lietuvininkų užrašinėjo žodžius ir visokius vaizdingus pasakymus.“
Tačiau kituose šaltiniuose minima, kad mokykloje dirbo ir kitas žymiojo Karaliaučiaus kalbininko Frydricho brolis – Gustavas, buvęs Kretingos vargonininkas. Abu jie buvo ne tik profesoriaus Frydricho Kuršaičio broliai, bet ir talkininkai, išugdę Gustavo sūnų, taip pat kalbininką Aleksandrą Teodorą Kuršaitį.
1939−1943 m. mokykloje mokėsi ir būsimas teologas, kultūros darbuotojas, Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų išeivių vyskupas Hansas Jurgis Dumpys. Pasitraukęs į Vokietiją, o vėliau į Ameriką, tapo aktyviu visuomenininku ir lietuvybės puoselėtoju.
1862–1864 metais stipriai išaugus mokinių skaičiui, to paties kelio Klaipėda–Priekulė pašonėje, tik jau kitoje pusėje, buvo pastatyta didesnė dviklasė mokykla. Tiesa, ši data nėra visiškai tiksli, kadangi archyvinių duomenų apie tai, kada statytas dabartinis pastatas, išlikę nėra, o VĮ Registrų centro duomenys, kurie statybos datą nurodo 1852 metais, yra istoriškai nepagrįsti. Tačiau pagal pastato architektūrą, tikėtina, kad jis statytas XIX a. II pusėje.
Nuo 1866 m. mokykla tapo triklasė, tačiau naujoje mokykloje vietos vis tiek nebuvo pakankamai – teko nuomotis papildomas patalpas. XIX a. pab.–XX a. pr. Dituvos mokykloje mokinių skaičius sumažėjo, mat įsikūrė mokyklų gretimuose kaimuose, todėl Dituvos mokykla vėl tapo dviklase.
Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio mokomoji kalba buvo vokiečių, vėliau lietuvininkų vaikai mokyti lietuvių, vokiškai kalbančių šeimų vaikai – vokiečių kalbomis. Mokyklų draugijos iniciatyva čia dar įsteigta privati lietuvių mokykla.
1945–1957 metais Dituvoje veikė pradinė mokykla, vėliau įstaiga reorganizuota į septynmetę mokyklą. Svarbūs Dituvos mokyklai ir 1992-ieji – tais metais jai suteiktas pagrindinės mokyklos statusas.
Dabarties permainos
2015 m. Dituvos pagrindinė mokykla buvo renovuota. Klaipėdos rajono savivaldybei priėmus nestandartinį sprendimą, per mažiau nei metus šalia mokyklos 2023 m. lapkričio mėn. iškilo 540 kv. m tentu dengta sporto salė, kuri visiškai pritaikyta sporto infrastruktūrai. Ji šildoma, čia atvesta elektra, projektuojami vandentiekio, lietaus tinklai. Šalia salės statomos ir persirengimo rūbinės, taip pat čia bus įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė.
2023 m. liepos mėnesio posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė mokyklos prašymui suteikti jai Aleksandro Teodoro Kuršaičio vardą. A. T. Kuršaitis buvo lietuvių raštijos veikėjas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas, profesorius. Jis gimė 1857 m. Kretingoje. A. T. Kuršaitis buvo kalbininko Frydricho Kuršaičio brolvaikis. Kuršaitis jaunas liko našlaitis, jo tėvas buvo vargonininkas, vėliau mokytojas Ditavoje (dabar Dituva), vėliau jį globojo dėdė Liudvikas, kuris buvo mokytojas Priekulėje ir palaidotas Dituvos kaimo kapinėse.
Frydricho Kuršaičio globojamas A. T. Kuršaitis Karaliaučiaus universitete studijavo lietuvių, vokiečių ir klasikines kalbas. Jo svarbiausias nuopelnas lituanistikai – leksikografinė veikla. A. T. Kuršaičio žodynas puikiai papildo „Didįjį lietuvių kalbos žodyną“, parengtą Lietuvoje.
Per beveik du šimtmečius mokyklos gyvavimo metų keitėsi ne tik jos statusas, bet ir vadovai, kurių buvo 11. Dabartinė Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė vadovauja nuo 2020 m. Šiuo metu mokykloje mokosi 163 mokiniai, dirba 45 darbuotojai.
„Laukdami jubiliejinės šventės, kurią švęsime šį penktadienį, spalio 24 d., gyvename darbinėmis nuotaikomis. Tikimės, kad ir mokyklos bendruomenė, ir svečiai mūsų šventėje patirs gerų emocijų. Tam atsakingai ir kūrybiškai ruošėmės visus metus“, – „Bangai“ trečiadienį sakė mokyklos vadovė L. Nedveckienė.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Dituvos A. T. Kuršaičio pagrindinės mokyklos
vizija
Tai iššūkiams atvira mokyklos bendruomenė, kurioje puoselėjamos senosios tradicijos ir skatinamas naujų įpročių kūrimas. Mokykla, kurioje ugdomi įvairių ugdymosi poreikių turintys mokiniai, stebint ir skatinant kiekvieno mokinio asmeninę ūgtį.
Misija
Tai mokykla, teikianti kokybišką priešmokyklinį ugdymą, pradinį, pagrindinį išsilavinimą įvairių poreikių mokiniams, užtikrinanti nuolatinę asmeninę ūgtį, skatinanti bendrųjų kompetencijų ugdymą ir padedanti pasiruošti sėkmingam tolimesniam mokymuisi.
Autorius: Daiva Kazragienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
