Į bendruomenės širdimi tapusią miestelio biblioteką žmonės ateina ir išlieti širdį
Rinkos aikštė
Turinį įkėlė
Akademijos biblioteka šiandien – tai kur kas daugiau nei knygų namai. Čia susitinka įvairaus amžiaus žmonės, vyksta kūrybinės dirbtuvės, parodos, edukacijos.
„Mano bibliotekoje knygos – tik dalis istorijos. Tai atvira erdvė, kurioje galima ne tik skaityti, bet ir kurti, bendrauti, augti drauge. Čia žinios virsta nuotykiu“, – sako bibliotekininkė Nijolė Ramanauskienė.
Bibliotekoje pristatome ir autentišką, vietinį meną bei kūrybą. Tokios kraštiečių parodos mums reiškia daugiau nei tiesiog eksponuojami darbai – tai tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi, bendruomenę su jos talentingais nariais, o biblioteką – su visais lankytojais.
Be to, biblioteka kuria virtualias kraštiečių parodas, kurios pasiekia ne tik vietinius gyventojus, bet ir emigrantus, leidžiančias jiems atrasti mažą dalelę savo gimtojo krašto kultūros.
Pašnekovė įsitikinusi, kad biblioteka kaime tebėra labai svarbi: „Tai gyvybiškai svarbi erdvė, užtikrinanti, kad nė vienas neliktų atskirtas nuo informacijos pasaulio. Biblioteka taip pat tampa vieta, kur atgimsta kaimo kultūra ir tradicijos – čia rengiamos parodos, skaitomi eilėraščiai, organizuojami knygų klubai ir edukacijos. Kaimo biblioteka yra švietimo, bendruomeniškumo ir kultūros židinys, kuris šildo ir jungia žmones.“
Kaimo biblioteka yra švietimo, bendruomeniškumo ir kultūros židinys, kuris šildo ir jungia žmones./Asmeninio archyvo nuotr.
Per mėnesį bibliotekoje apsilanko keli šimtai lankytojų
„Kas savaitę bibliotekos duris praveria daug rankų. Čia sugrįžta ištikimi skaitytojai, užsuka vaikai po pamokų, ateina senjorai pabendrauti ar paieškoti naujos knygos. Kartais užsuka ir visai netikėti svečiai, užklydę tarsi į namus,“ – pasakoja N. Ramanauskienė.
Vis dėlto dažniausiai lankosi senjorai, vaikai ir dirbantieji – jie sudaro bibliotekos kasdienybės branduolį. O ištikimiausi lankytojai tapo tarsi artima šeima: jie ateina dažnai, grįžta su savo klausimais, savo istorijomis, atradimais, dalijasi patirtimi ir šypsenomis, lyg kartu audžiantys bibliotekos gyvenimo audinį.
Skaitymo įpročiai
Bibliotekininkė pastebi, kad kaimo žmonės renkasi labai įvairią literatūrą.
„Vieniems artimi istoriniai romanai ar klasika, kiti mėgsta lengvesnius šiuolaikinius romanus, detektyvus ar psichologines knygas. Smagu matyti, kad dar nemažai žmonių tebėra ištikimi spaudai – skaito laikraščius, žurnalus, domisi krašto naujienomis. O jaunesnė karta dažniau renkasi internetinę žiniasklaidą.“
Jaunimo skaitymo įpročiai keičiasi, bet jie knygų nepamiršta.
„Kasmet vis daugiau vaikų dalyvauja skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“. Jaunimas ieško knygų, kurios kalbėtų jų kalba, atspindėtų jų pasaulį, problemas ir svajones. Kai pamatau vaikus ar paauglius, kurie su užsidegimu renkasi knygas iš lentynos, suprantu, kad skaitymo džiaugsmas niekur nedingo – jis tiesiog įgauna naujas formas,“ – dalijasi bibliotekininkė.
Jei skaitytojui pritrūksta norimos knygos, bibliotekininkė visada stengiasi ją surasti ir atvežti iš kitos bibliotekos. Kai knyga atkeliauja, skaitytojas nedelsiant informuojamas: „Man patinka būti tuo tarpininku – tarsi knygų pasiuntiniu, kuris padeda žmogui pasiekti trokštamą istoriją.“
Biblioteka atvira visiems, norintiems pasidalinti savo kūryba./Asmeninio archyvo nuotr.
Bibliotekininkė rūpinasi ne tik knygų išdavimu
„Organizuoju edukacinius renginius, popietes, susitikimus, parodas. Kartais tampu ir renginio vedėja, ir klausytoja, ir patarėja. Mano darbas – ne tik padėti išsirinkti knygą, bet ir kurti erdvę, kurioje gimsta bendruomeniškumas, žingeidumas ir kūryba,“ – sako bibliotekininkė.
Pasitaiko, kad bibliotekoje užsimezga ir itin asmeniški pokalbiai.
„Žmonės, jausdami pasitikėjimą, kartais pasidalija savo išgyvenimais ar problemomis. Tada tampu ne tik bibliotekininke, bet ir patarėja, o kartais – tarsi išpažinčių klausytoja“, – prasitaria bibliotekininkė.
Bibliotekininkas čia tampa prieinamu specialistu, patikimu pašnekovu, į kurį galima kreiptis be baimės būti nesuprastam. Dėl to biblioteka tampa ir bendravimo vieta – čia gimsta pokalbiai, užsimezga draugiški ryšiai, o kartais užtenka ir paprasto šypsnio, kad žmogus pasijustų priimtas.
Kultūra ir parodos
Biblioteka atvira visiems, norintiems pasidalinti savo kūryba. Šiais metais čia savo darbus pristatė Izabelė Kupčiūnienė, Teresė Šidlauskienė, Anastazija Calkienė, Sondra Žalakevičienė bei Akademijos gimnazijos moksleiviai Ugnė Gabija Juknevičiūtė ir Emilijus Vyšniauskas.
Organizuojamos edukacinės veiklos, popietės Akademijos gimnazijos moksleiviams, Akademijos darželio „Kaštonas“ vaikučiams ir Dotnuvos grupinių namų gyventojams. Kiekvieną rudenį susitinkame su senjorais, o nesenai vyko susitikimas su mūsų krašto poetu Valdu Daškevičiumi.
Užuovėja nuo kasdienybės
Biblioteka ne vienam kaimo žmogui yra ramybės kampelis. Ji atvira visiems – nepriklausomai nuo socialinės padėties, amžiaus ar išsilavinimo.
„Čia kiekvienas gali jaustis laukiamas ir priimtas. Tarp knygų lentynų, tylos ir jaukumo žmonės atranda ramybės kampelį, galimybę pabėgti nuo rutinos, pasikalbėti ar tiesiog pabūti. Tai erdvė, kurioje kasdienybė trumpam nuslenka į šalį, užleisdama vietą vidinei tylai ir šviesesnėms mintims,“ – dalijasi pašnekovė.
Paklausta apie šilčiausias darbo akimirkas, bibliotekininkė pirmiausia pamini draugystę su Dotnuvos grupinių namų gyventojais: „Jie į biblioteką ateina kas savaitę, ir kiekvieną kartą jų apsilankymas atneša ypatingos šviesos. Kartu rengiame kūrybines veiklas, popietes, garsinius skaitymus. Jų darbai, piešiniai ir rankdarbiai nuolat puošia bibliotekos erdves – kiekvienas jų tampa tarsi spalvinga istorija ant mūsų sienų. Man labai brangu matyti jų džiaugsmą ir jausti, kad biblioteka jiems yra vieta, kur jie laukiamai priimami, kur gali atsiskleisti ir pasidalyti savo talentu.“
Biblioteka – bendruomenės širdis
Pasak Nijoles Ramanauskienės, biblioteka ne tik knygų, bet ir žmonių namai. Čia sutelpa daugybė istorijų, šypsenų, pokalbių, mažų kasdienybės stebuklų.
„Kiekviena diena bibliotekoje – tarsi naujas atradimas: kartais tai tinkamai parinkta knyga, kartais – nuoširdus pokalbis ar netikėtas susitikimas. Didžiausią prasmę man teikia galimybė padėti žmonėms rasti tai, ko jie ieško – ar tai būtų knyga, informacija, ar tiesiog jaukus žodis. Todėl ši biblioteka man yra ir darbo vieta, ir bendruomenės širdis, kurioje gera būti“, – sako N. Ramanauskienė.
Autorius: Martyna KASČIUKAITĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
