Vaikų dienos centras keičia Šiaudiniškių kaimo kasdienybę

Ne visuose kaimuose ar miesteliuose vaikai turi kuo užsiimti po pamokų. Tačiau ten, kur veikia dienos centrai, paprasta popietė jiems virsta smagiu nuotykiu – su draugais, žaidimais, juoku ir kūryba. Daugiausia patirties šioje veikloje turi Šiaudiniškių kaime esantis vaikų dienos centras.

Pirmasis rajone

Daugiau nei prieš dešimtmetį Vilkaviškio rajone pradėjo kurtis vaikų dienos centrai. Pirmasis duris atvėrė Šiaudiniškių kaime (Kybartų sen.). Kaip pasakojo bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė, tuometinės mokyklos darbuotojos ir bendruomenės narės siekė, kad kaimo vaikai turėtų tokias pačias galimybes augti, mokytis ir tobulėti kaip mieste gyvenantys jų bendraamžiai – juk mažoje gyvenvietėje jaunajai kartai veiklos anuomet beveik nebuvo.

Vedamos šio noro ir rūpesčio, jos 2013 metais mokyklos patalpose įkūrė vaikų dienos centrą. Nuo pačios pradžios centre dirbanti mokytoja Aneta Čižauskienė prisimena, kad viskas prasidėjo iš širdingo troškimo sukurti vaikams vietą, kur jie galėtų jaustis saugūs, išgirsti ir mylimi.

„Norėjosi parodyti, kad ir mažame kaimelyje gali gimti dideli darbai bei šviesios idėjos. Mūsų centre vaikai visada laukiami, vertinami ir mylimi“, – sakė A. Čižauskienė.

Pirmaisiais metais darbuotojos dirbo savanoriškai – vedamos nuoširdaus noro padėti, nes finansavimo atlyginimams dar nebuvo gauta. Visos lėšos buvo skirtos tam, kas svarbiausia, – vaikų edukacijoms, kelionėms ir maitinimui.

Dar tik mėnesį centre dirbanti socialinė darbuotoja Rasa Reinikerytė džiaugiasi galėdama prisidėti prie šios veiklos. „Vaikai čia labai smalsūs, draugiški, nuoširdūs, padeda vieni kitiems, rūpinasi mažesniaisiais. O centre tvyro šilta ir jauki atmosfera“, – pasakojo specialistė.

Keliauja ir pramogauja

Į Šiaudiniškių vaikų dienos centrą „Išgirskime kaimo vaiką“ pirmaisiais metais susirinkdavo penkiolika lankytojų. Tiek pat ateina ir dabar. Pasak A. Čižauskienės, smagiausia matyti, kaip jie auga – pradėję nuo septynerių metų, čia praleidžia vaikystę, įžengia į paauglystę ir iškeliauja būdami septyniolikmečiais.

Moterys sakė, kad šis darbas – ne tik pareiga, bet ir pašaukimas. Vaikų užimtumu jos rūpinasi kasdien, net savaitgaliais skiria savo laiko išvykoms, ekskursijoms ir bendram buvimui kartu.

„Kur tik mes nebuvę su vaikais! Visada stengiamės išgirsti jų norus ir organizuoti tai, kas būtų įdomu“, – šypsosi A. Čižauskienė.

Šiaudiniškių kaimo bendruomenė turi nedidelį devynvietį autobusą, todėl į išvykas vykstama paeiliui – vieną kartą keliauja jaunesni vaikai, kitąkart – vyresnieji. Taip lengviau suderinti veiklas ir parinkti kiekvienai amžiaus grupei įdomias pramogas.

Vaikai centre labai susigyvenę – čia jie lyg viena šeima. Vyresnieji visada pagelbsti mažesniesiems, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai nėra išskiriami – visi sutaria gražiai, draugauja ir vieni kitus palaiko.

Švenčia, kuria ir mokosi būti visi kartu

Pasibaigus pamokoms vaikai kasdien skuba į dienos centrą, kur prabūna iki 17–18 valandos. Per daugelį metų čia susiformavo kasdienė rutina – pirmiausia jie šiek tiek pailsi, vėliau ruošia pamokas, gamina pietus, dalijasi dienos įspūdžiais, o tada imasi kūrybinių veiklų.

Vaikų dienos centre netrūksta renginių ir gražių tradicijų. Čia minimos valstybinės ir kalendorinės šventės, rengiamos advento popietės, prieš Kalėdas ar Velykas vaikai gamina dovanėles ir atvirukus senoliams, paskui aplanko juos, pasidalija šypsenomis. Dabar centras gyvena Moliūgadienio laukimu – patalpos jau rudeniškai išpuoštos, o šventės dieną vaikai skaptuos moliūgus. Bendruomenės pirmininkė I. Senkuvienė pažadėjo išvirti kvapnios moliūgų sriubos.

Vasarą centras taip pat būna pilnas šurmulio – vaikai renkasi beveik kasdien, eina maudytis į tvenkinį, žaidžia lauke, leidžia laiką kartu. Jau trečius metus iš eilės jiems organizuojama savaitės trukmės stovykla, kupina veiklų, išvykų ir naujų patirčių.

Patys vaikai vienu balsu sakė besidžiaugiantys, kad jų kaime veikia dienos centras. Jiems tai vieta, kur galima susitikti su draugais, veikti ką nors įdomaus, gauti pagalbos ir tiesiog būti savimi. Vaikai labai vertina čia dirbančias darbuotojas, vadina jas nuoširdžiomis, rūpestingomis ir visada pasiruošusiomis išklausyti.

„Čia mums kaip antri namai. Mes pripratę čia būti ir kitaip nebeįsivaizduojame. Galime bet kada ateiti, pabūti, pasikalbėti, padiskutuoti“, – šypsojosi Skaistė Sidaraitė.

Po vienu stogu – kelios kartos

Artimiausiu metu bendruomenės namuose laukia pokyčiai – planuojama pastato renovacija, nes čia turėtų įsikurti seneliai iš Gudkaimio globos namų. Vaikų dienos centrui teks kuriam laikui ieškotis kitų patalpų. Tačiau nei vaikai, nei darbuotojos dėl to neišgyvena. Priešingai – visi džiaugiasi, kad viską sutvarkius vėliau po vienu stogu gyvens kelios kartos.

„Vaikai labai laukia senjorų. Jau dabar kalbamės, ką galėsime kartu veikti. Vietos užteks visiems – vaikai ir toliau turės savo virtuvėlę, poilsio bei užsiėmimų zonas“, – pasakojo A. Čižauskienė.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama