Šilalės sąjūdiečiai: „Laisvė – ne dovana, o įpareigojimas“
Šilalės artojas
Turinį įkėlė
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, kurio aktyvi veikla žymi Lietuvos išsilaisvinimo iš sovietinės okupacijos laikotarpį ir ilgą tautos kelią į Nepriklausomybę bei laisvę. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvoje įkurtas Sąjūdžio judėjimas pasklido po visą šalį – iniciatyvinės grupės kėlė viešumo, demokratijos, Lietuvos suvereniteto stiprinimo klausimus, o šios idėjos greitai pelnė didžiulį gyventojų palaikymą. Atgimė ir Šilalės kraštas – tų pačių metų rudenį susibūrusi iniciatyvinė grupė sukvietė šilališkius į pirmąjį tūkstantinį mitingą.
Spalio 8-ąją Šilalės sąjūdiečiai, minėdami jau 37-ąsias Sąjūdžio judėjimo metines, susibūrė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje. Į kvietimą vėl susirinkti atsiliepė būrys aktyvių mūsų krašto žmonių, daugiau nei prieš 30 metų kvietusių į pirmąjį mitingą Šilalėje. Kaip prisiminė renginio dalyviai, anuomet būti pirmiems, drąsiai išsakyti savo pilietinę poziciją buvo nelengva – tvyrojo nepasitikėjimo ir baimės atmosfera, o aktyvistų veikla buvo stebima ir dažnai trukdoma.
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, sąjūdiečiai vis dar apmąsto demokratijos principus ir laisvės sampratą, lygina praeitį su dabartimi. Tuo metu dar gyvavusioje Sovietų sąjungoje tvyrojo permainų nuotaikos, tačiau Lietuvoje jos įgavo kur kas gilesnį turinį – tai tapo tautinio atgimimo pradžia. Žmonės drąsiai ėmė kalbėti apie tautos teises, istorijos iškraipymus, ekologiją, lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimą. Ir nors dabar visu tuo galime laisvai džiaugtis, vis tik susirinkę sąjūdiečiai įspėjo, kad pavojų ir grėsmių demokratijai yra: karas Ukrainoje, dezinformacija, visuomenės susiskaldymas. Visa tai – iššūkiai, galintys pamažu susilpninti tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo iškovota didžiuliu ryžtu. Todėl, pasak susirinkusiųjų, privalome išlikti budrūs, nes laisvė nėra baigtinis pasiekimas, o nuolatinis procesas, kuriame kiekvienas pilietis turi vaidmenį.
„Sąjūdžio laikais buvome vieningi, nes mus jungė bendras tikslas – laisvė. Dabar turime saugotis, kad laisvė netaptų abejingumo sinonimu,“ – sakė ne vienas iš judėjimo dalyvių.
Todėl, anot sąjūdiečių, ši sukaktis turi būti ne tik prisiminimų, bet ir savistabos metas – proga paklausti savęs, ar tikrai naudojamės laisve taip, kaip ją suprato tie, kurie už ją kovojo.
„Sąjūdis išmokė mus tikėti savo jėgomis. Tai buvo laikas, kai žmonės suprato, kad vienybėje slypi jėga, galinti pakeisti istoriją“, – dažnai pabrėžia šių įvykių liudininkai.
Tačiau kartu ir apgailestauja, jog jaunoji karta laisvę priima kaip savaime suprantamą dalyką. Jie jau gimė nepriklausomoje Lietuvoje, kur galima laisvai kalbėti, keliauti, kurti ir rinktis. Būtent todėl kartais užmirštama, kokia kaina visa tai pasiekta. Laisvė nebuvo dovana – ji buvo iškovota drąsa, ryžtu ir vienybe. O ir istorikai primena, kad kiekviena karta turi iš naujo suvokti šios laisvės vertę. Tai nereiškia kovos ginklu, bet, anot sąjūdiečių, turėtų būti kasdieniu rūpesčiu savo kraštu, atsakomybe, pilietiškumu ir pagarba tiems, kurie ėjo pirmieji. Tik taip galima išsaugoti Sąjūdžio dvasią – kaip gyvą įkvėpimą, o ne vien istorijos puslapį.
Su tuo sutinka ir Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Renata Jančiauskienė – priimdama muziejuje aktyviausius Šilalės krašto sąjūdiečius, ji pabrėžė, jog Šilalės Sąjūdžio laikotarpio istorinis kontekstas ir vertybės turi būti perduodami ateities kartoms. Pasak jos, tai yra vienas esminių muziejaus, kaip atminties institucijos, uždavinių.
Direktorė taip pat atkreipė dėmesį į poreikį papildyti muziejaus nuolatinę ekspoziciją eksponatais, liudijančiais Šilalės krašto istoriją.
„Muziejams yra svarbu per edukacinę veiklą, per ekspozicijas ir renginius perteikti istorinį kontekstą ir sąjūdiečių vertybes, t. y. pilietiškumą, gebėjimą būti pirmiems, parodyti iniciatyvą. Iš savo patirties matau, kad ši užduotis yra nepaprastai sudėtinga, nes šiuolaikiniai žmonės gyvena socialiniuose burbuluose, labai sunkiai įsileidžia kitaminčius, poliarizacija visuomenėje didėja. Sąjūdiečiai pastebėjo, kad renginyje trūko jaunimo. Ateityje matyčiau galimybę įtraukti jaunimą ir Sąjūdžio tema paliesti didesnę auditoriją. Juolab, kad muziejus turi ieškoti būdų, kaip į atminties tematika kuriamus renginius pritraukti Z kartos atstovus“, – sakė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė.
Pasak jos, džiugu, kad per šį susitikimą buvusi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sekretorė Rozvita Beržinienė oficialiai muziejui perdavė Šilalės Sąjūdžio antspaudą – šis vertingas artefaktas papildys muziejaus rinkinius.
Sąjūdžio metinės – tai ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir paskata permąstyti dabartį. Kiekviena karta iš naujo turi sau atsakyti į klausimą, ką šiandien reiškia būti laisvam ir atsakingam už Lietuvą.
Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija
Autorius: Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
