Rašyti trioletus įkvėpė M. K. Čiurlionio kūryba – muzika ir dailė
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
„Man noris, kad mano gyvenimas, kiek jau jo bus lemta, visados degtų ant amžino, begalinio, visagalio meno aukuro“, – šitais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiais susirinkusiuosius į šiam menininkui dedikuotų trioletų konkurso renginį sveikino literatų klubo „Seklyčia“ vadovė Jovita Grakavinienė.
Ir būrėsi iš įvairiausių Lietuvos vietų suvažiavę literatai Vilkaviškio bibliotekos erdvėje lyg prie „meno aukuro“ – čia skambėjo M. K. Čiurlionio muzika, akį glostė jo paveikslų spalvos, į pajautos gelmes smelkėsi cituojamos jo mintys. Ir skambėjo poezija. Ne kasdien kuriama, ne kasdien girdima. Būtent už tai Vilkaviškio literatų klubas „Seklyčia“, surengęs respublikinį konkursą „Trioletas Čiurlioniui“, ir buvo giriamas – kad M. K. Čiurlionio 150-osioms metinėms paminėti pasirinko kiek primirštą poezijos formą – trioletą. Į kvietimą juos kurti atsiliepė 28 autoriai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Elektrėnų, Jonavos, Alytaus, Šakių, Marijampolės, Kalvarijos ir, aišku, būrys mūsų rajono literatų. Vieni trioletai (jų reikėjo atsiųsti po tris) atkeliavo dargi iš Vokietijos.
Konkursas poetinio žodžio kūrėjus paskatino dar kartą pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulius, pajausti jų mistinę atmosferą, permąstyti filosofines gelmes, unikalų menininko požiūrį į visatos visaesybę. Išgyventos pajautos ir išsiliejo trioletais. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė filologė, literatūrologė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Dalia Zabitienė, apžvelgusi dalyvių kūrybą, teigė trioletuose radusi ne vieną minties ir žodžio perliuką. Beje, iš Skuodo atvykusi rašytoja kitą dieną norintiems tobulintis mūsų krašto literatams surengė kūrybinio rašymo dirbtuves.
Dalelė čiurlioniškosios dvasios parkeliavo į kiekvieno renginio dalyvio namus. M. K. Čiurlionio paveikslo iš ciklo „Žalčio sonata“ reprodukcija įteikta konkurso nugalėtoja paskelbtai Birutei Kurgonienei iš Vilniaus. Mažesnės paveikslų reprodukcijos buvo skirtos penkiems konkurso diplomantams: Danguolei Protasevičienei (Pajevonys), Jūratei Norvaišienei (Mažeikiai), Jovitai Grakavinienei (Vilkaviškis), Vilijai Žalienei (Vilkaviškis), Zenei Sadauskaitei (Kaunas). Skirtukai knygoms su M. K. Čiurlionio „Karalių pasaka“ kartu su gėlės vazonėliu ir Vilkaviškio rajono žemėlapiu įteikti visiems trioletų autoriams. Visiems renginį primins ir Seimo narės Rimos Baškienės išdalyti M. K. Čiurlionio metams skirti ženkliukai. Pasidžiaugusi vilkaviškiečių renginiu viešnia iš Vilniaus „Seklyčios“ klubo vadovei J. Grakavinienei perdavė Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko ir savo, šio komiteto narės, padėką bei linkėjimą visam klubui „išlikti stipria, ateitimi pasitikinčia, šviesą nešančia, savo kraštą ir Lietuvą garsinančia bendruomene“.
Padėkos žodžių skambėjo ir daugiau. Čiurlionį grojusioms Menų mokyklos kanklininkėms (vadovė Raimonda Kurauskienė) ir savo plazdėjimu renginį papuošusioms klasikinio šokio šokėjoms (vadovė Irena Šunokienė-Sakalauskė), organizatoriams padėjusiems talkininkams. Vilkaviškio žemaičių draugija simpatijų prizu apdovanojo trioletų autorę marijampolietę Aldoną Murauskienę, o D. Zabitienė savo, kaip vertinimo komisijos pirmininkės, nominaciją „Už muziką poezijoje“ skyrė vilkaviškietei Astai Kasnauskienei.
„Nuo gintarų iki žvaigždžių, / Kai širdyje kūryba bunda, / Neuždaryki durų nei langų“, – savo triolete linkėjo Virgilijus Bespalovas iš Kalvarijos. Didi kūrybos įtaiga.
M. K. Čiurlionis rašė: „Dailė, muzika, poezija turi tarnauti žmogui, kelti jį patį, jo jausmus, polėkius, kad jis suprastų Visatos didybę, jos garbę ir mįslingumą, kad jis būtų geresnis, atlaidesnės širdies, pagarbus kitiems, sau ir Visatai.“
Autorius: Laima Vabalienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
