Jurbarke skambėjo chorinė muzika

Jurbarke skambėjo chorinė muzika. Tris rudens dienas – rugsėjo 26–28-ąją, įvairiose Jurbarko krašto erdvėse skambėjo chorinė muzika. Kas dvejus metus vykstantis tarptautinis chorų festivalis šiemet skirtas Lietuvių liaudies dainų metams bei Jurbarko kultūros centro moterų choro „Saulė“ penkerių metų veiklos sukakčiai. Laiko išbandyta draugystė Į festivalį atvyko kolektyvai iš Vokietijos – Berlyno Karlshorsto vokalinis ansamblis „Harminions“, du Latvijos chorai – Bauskės kultūros centro mišrus choras „Mežotne“ ir Jelgavos mišrus choras „Balti“ bei Estijos miesto Viljandi  vyrų choras „Sakala“. Prie jų prisijungė „Lelija“ ir Saulė“ – Jurbarko kultūros centro moterų chorai. Festivalio iniciatorė ir pagrindinė organizatorė – „Saulės“ choro  vadovė Danutė Lapienė, kalbėdama apie svečius džiaugėsi, kad dauguma kolektyvų į Jurbarką atvyko ne pirmą kartą, nes draugystė su jais užsimezgė dar prieš daugelį metų. „Aš su latviais bendrauju dar nuo mokyklinių laikų, kai vadovavau Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos chorui „Saulė“. Kurį laiką draugystė buvo nutrūkusi, tačiau praėjusiais metais vėl susitikus Vievyje vykusiame koncerte,  bendravimas  atsinaujino“, – sako Danutė. Su estais istorija dar įdomesnė. „Prieš porą metų pas mus viešėjo vyrų choras iš Pernu. Tada ryšiai kiek priblėso, bet atsirado naujų pažinčių – vienas choro narys, labai entuziastingas vyras, pats palaikė  ryšį. Taip atvažiavo Viljandi vyrų choras „Sakala“. Tai labai stiprus kolektyvas, jie dar šią vasarą dalyvavo Estijos dainų šventėje, o už ketverių metų švęs savo kolektyvo įkūrimo 100-metį“, – festivalio chorus pristato D. Lapienė. Nuo pilies iki bažnyčios Festivalio programa buvo spalvinga ir išdėliota trijose erdvėse – Panemunės pilyje, Jurbarko kultūros centre ir Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje. Atidarymo koncertas skambėjo Panemunės pilyje, kur pasak D. Lapienės, yra ypatinga atmosfera. „Gal žiūrovų ten ir nedaug, bet esmė – kad chorai pamato vieni kitus, pasiklauso, pabendrauja. Ir toje aplinkoje viskas atrodo dar šventiškiau“, – kalbėjo D. Lapienė. Didysis koncertas Jurbarko kultūros centre parodė chorų festivalio jėgą – scenoje pasirodė visi svečiai bei jurbarkiečiai. Skambėjo lietuvių, latvių, estų dainos, netikėti kūriniai ir gražūs siurprizai.  Jelgavos choras „Balti“ lietuvių liaudies dainą „Ant kalno karklai siūbuoja“ sudainavo latviškai. Bauskės kultūros centro mišrus choras „Mežotne“ atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi, lekia, lekia“. Estai žiūrovus nustebino  savo pasirodymą pradėję neoficialiu Jurbarko miesto himnu – lietuvių liaudies daina „Pjaun broliukai žalioj lankoj“.  Paskutinis festivalio akordas nuskambėjo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje. „Buvo nepaprastai gražus koncertas – pilna bažnyčia žmonių, nuoširdi atmosfera. Kai visi chorai susibūrė ir pradėjo giedoti po vienais skliautais, man pačiai kilo šiurpuliukai. Tokiais momentais supranti, dėl ko verta organizuoti šventę, nepaisant visų sunkumų. Po koncerto jau visus svečius išlydėjome namo – atsibučiavome, kaip ir dera po tokių susitikimų“, – šypsojosi vadovė. Iki aukso –vienas balas Šie metai „Saulei“ buvo intensyvūs. Dar prieš festivalį Jurbarke choras dalyvavo net dviejuose tarptautiniuose konkursuose. „Balandžio mėnesį važiavome į Kauną, į Naujalio tarptautinį chorų konkursą. Ten jau pajutome, kad galime varžytis su stipriausiais, ir tas jausmas mums buvo labai reikalingas – ypač prieš jubiliejinį festivalį“, – pasakoja D. Lapienė. O didžiausias išbandymas „Saulės“  laukė rugsėjo 20–21 d. – kelionė į Lenkiją, į Torunę, kur vyko tarptautinis chorų konkursas „Per musicam ad astra“. Tai – Koperniko vardą turintis renginys, mieste, kuris tiesiog alsuoja šio mokslo genijaus dvasia. „Ten kur beeini – visur Kopernikas: aikštėje, muziejuose, net konkursui suteiktas jo vardas. Pats miestas nuostabaus grožio, ir mums pasitaikė stebuklingas oras – 27 laipsniai šilumos“, – su šypsena išvyką prisimena vadovė. Didelį įspūdį paliko konkurso dalyvių lygis. „Dalyvavo chorai iš Pietų Afrikos Respublikos, Singapūro, Norvegijos, Čekijos. Kai pamatai tokį mastą, išgirsti juos, supranti, jog čia jau aukščiausio lygio varžybos. Ir mums buvo didelė garbė stovėti šalia tokių kolektyvų“, – sako D. Lapienė. „Saulė“ parsivežė  sidabrą – aukščiausiąją šio konkurso pakopą prieš auksą. „Buvo taip: nuo pirmos iki dešimtos vietos – sidabras, o paskui jau prasideda auksas. Mes gavome dešimtą lygį – tiesiog vieno balo pritrūko iki aukso! Įsivaizduojat – vieno balo. Kai komisija paskelbė rezultatus, buvo tokia nuotaika – ir džiaugsmas, ir truputį nuoskaudos, kad tiek nedaug trūko“, – šypsosi vadovė. Be pasirodymo konkurse, choras  dalyvavo ir draugystės koncertuose. „Miesto centre, šalia paminklo Kopernikui, stovi  gotikinė salė, pastatyta dar 1311 metais – ten mes turėjome atskirą koncertą. Tą pačią dieną ryte buvome konkurse, o vakare – jau kitoje scenoje, su visai kita programa. Tokie dalykai labai grūdina, nes turi per akimirką persiorientuoti, iš naujo sutelkti jėgas“, – pasakoja D. Lapienė. Komisijos sudėtis taip pat kėlė pagarbą – tarp vertintojų buvo atstovai iš Šri Lankos, Vengrijos, Austrijos. Lietuvių teisėjų nebuvo, o iš Lietuvos konkurse dalyvavo tik du kolektyvai: „Saulė“ ir ansamblis iš Palangos. „Kai tu stovi prieš tokį tarptautinį vertinimą, supranti – čia jokio pataikavimo, jokios pažinties, tik tavo darbas ir tavo muzika. Ir mūsų sidabras – tikrai garbingas“,  akcentuoja vadovė. Šiandien „Saulė“ gyvena jau naujais planais. Kolektyvas jau siuvasi tautinius kostiumus, kad galėtų dalyvauti folkloro kategorijos konkursuose, pristatydamas lietuvių liaudies meną pasauliui. „Ar aš pati dar spėsiu viską padaryti – nežinau, – atvirauja 70-metį pasitinkanti vadovė. – Kol turiu jėgų, tol dirbu. Muzika mane laiko, o didžiausia laimė – matyti, kaip dainuoja mano merginos. Esu  ne tik labai dėkinga joms, bet ir savo dešiniąjai rankai – koncertmeisterei Evelinai Tamošaitytei “, – ‚Saulės“ pasiekimus ir ateities veiklą vertino D. Lapienė. šviesos inform. Chorvedė Danutė Lapienė į Traptautinį chorų festivalį Jurbarke sukvietė savo draugus iš Vokietijos, Estijos ir Latvijos. „Saulės“ choro koncertmeisterė Evelina Tamošaitytė – nepamainoma vadovės pagalbininkė.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama