Kai ruduo sugrąžina vasarą: bobų vasaros paslaptys
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Rudenį, orams pamažu bjūrant, prasideda bobų vasaros – šiltesnių, saulėtų orų laikotarpio – laukimas. Tikslios datos bobų vasara neturi. Ji įvyksta tada, kai gamtoje susiklosto palankios sąlygos įsivyrauti šilumai, tačiau simboline bobų vasaros pradžia laikoma rugsėjo 21-oji.
Bobų vasara meteorologų ir etnologų akimis
Šiomis dienomis Lietuvą užplūdusią šilumą galima būtų sieti su bobų vasara, tačiau ji neatitinka vienos esminės sąlygos – dar nebuvo šalnų. Paprastai bobų vasara vadinamas orų atšilimas kai oro temperatūra pakyla aukščiau įprasto rudens vidurkio, iki 15–20 laipsnių dieną. Bobų vasaros metu dangus būna giedras, kritulių beveik nebūna, o naktys – ramios ir vėsios. Beveik visas šių metų ruduo tarsi viena ilga bobų vasara – vargu ar galima norėti dar daugiau ir geriau, juolab, kad bobų vasara nebūtinai nutinka kasmet. Kartais vidutinė rugsėjo-spalio temperatūra nenukrenta žemiau vidutinės – orams išliekant sausiems ir šiltiems, bobų vasara tiesiog susilieja su rudeniu, nepalikdama kontrasto tarp šalnų ir sugrįžtančios šilumos.
Meteorologai ir sinoptikai termino bobų vasara nevartoja. Po pirmųjų rudeninių šalnų sugrįžusią šilumą jie vadina aukšto slėgio sritimi arba anticiklonu, kuris paprastai atplūsta iš pietų. Terminas „bobų vasara dažniau vartojamas šnekamojoje, liaudiškoje kalboje. Etnologai šį pavadinimą kildina iš kaimo tradicijų. Žodis „boba“ tik dabar laikomas nepagarbiu, menkinančiu. Anksčiau jis tiesiog apibrėžė vyresnę moterį: namų šeimininkę, gaspadinę. Kai jaunimas baigdavo lauko darbus, būtent vyresnės moterys imdavosi paskutinių rudens darbų: rinkdavo paskutinius augalus, ruošdavo atsargas žiemai, saugodavo namų židinį. Taigi vasara, sugrįžtanti rudenį, kuri yra nebe jaunatviškai karšta, o moteriškai švelni, rami ir brandi, pavadinta vyresnių moterų, „bobų“, garbei. Panašiai rudenį sugrįžtančią šilumą vadina ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, vokiečiai „bobų vasarą“ vadina „senųjų moterų vasara“.
Neatsiejamas simbolis – voratinkliai
Kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas „bobų vasara“ su moterimis niekaip nesusijęs. Esą „bobais“ anksčiau liaudiškai buvo vadinami vorai, kurie rudenį pievose mezga tinklus. Voratinkliai – iš tiesų vienas ryškiausių šio laikotarpio simbolių. Bobų vasaros metu laukuose ir pievose dažnai matome ore sklandančius plonus siūlus – tai vorų keliai. Šis reiškinys vadinamas „balionavimu“: maži voriukai, o kartais ir suaugę vorai, užlipa ant aukštesnės žolės ar šakelės, išskiria ploną šilko gijų pluoštą ir leidžiasi į vėją. Gijos pagauna oro sroves ir tampa tarsi nematomu lynu, pakeliančiu vorus aukštyn. Tokiu būdu jie gali įveikti net kelių kilometrų atstumą ir pasiekti naujas vietoves – migruoti. Šitaip vorai atranda ne tik naujas buveines, bet ir partnerius, kurie reikalingi poravimuisi. Šilti, ramūs bobų vasaros orai – idealios sąlygos šiems procesams, todėl voratinklių staiga padaugėja.
Kai gamta tyliai pranašauja žiemos atėjimą
Kitas svarbus bobų vasaros bruožas – rytinės miglos ir rūkai. Jie susidaro dėl temperatūrų skirtumo. Saulei nusileidus, žemė atvėsta, ore ima kondensuotis vandens garai. Vos tik ji vėl pakyla, šiluma miglas išsklaido, o oras sušyla labiau nei įprasta šiam metų laikui.
Bobų vasara seniau buvo laikoma pranašiška – jos orai esą rodė, kokia laukia žiema. tikėta, kad jei šiuo metu saulė šviečia skaisčiai – žiema bus švelnesnė, jei pasitaiko šalnų – teks ruoštis speigams. Moterys šį laiką laikė ypatingu ir tinkamu paskutinėms vaistažolėms susirinkti. Tikėta, kad šiuo metu jos įgyja daugiau galios. Liaudis sakydavo: „Bobų vasara – paskutinis šansas pasidžiaugti šiluma“ arba „Jei bobų vasara ilga, žiema bus trumpa“.
Bobų vasara žymi ribą tarp vasaros ir rudens – po jos gamta jau nebegrįžta į vasaros ritmą, o pradeda ruoštis žiemai. Dienos trumpėja, naktys vėsta, saulė jau kyla žemiau nei vasarą. Šiuo metu gyvūnai tampa aktyvesni: paukščiai telkiasi į būrius prieš migraciją, smulkieji miško gyvūnai kaupia atsargas, ežiai ieško guolių. Daugiau judėjimo pastebima ir tarp stambesnių gyvūnų – stirnų ar briedžių, todėl jie dažniau išbėga į kelius.
Apie šiuo metu besikeičiančią gyvūniją ir augmeniją „Suvalkiečiui“ papasakojo Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis. Interviu su juo – vaizdo reportaže.
Autorius: Rita Šlapševičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
